Klaipėdos kariliono festivalis: gydanti varpų muzika

Klaipėdos kariliono festivalio varpai šiemet uostamiestyje skambės jau šeštąjį kartą, kurdami unikalų jo garsinį peizažą. 2019 m. birželio 24-ąją aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai kvies įsiklausyti ir išgirsti istorijos žingsnių aidą, pajausti praeities jėgą ir aktyvų dabarties pulsą. Akimis ieškodami to nuostabaus, tarsi iš dangaus srūvančio muzikos šaltinio, nuolat žvelgsime aukštyn, mintimis kildami virš kasdienybės dangiškojo grožio link.

Vytauto Petriko nuotr.

Nuo senovės tikima, kad varpų muzika gydo sielą ir kūną, t. y. pakelia dvasiškai ir stiprina fizinę sveikatą. Mokslininkų teigimu, varpų gaudesio sukeliamos vibracijos išvalo aplinką nuo neigiamos energijos. Žemi varpų dažniai veikia raminamai, padeda atsigauti patyrus stresą, o štai aukšti – aktyvina, suteikia budrumo. Todėl varpų muzikos koncertas gali tapti ne tik puikia terapijos priemone, bet ir malonia laisvalaikio pramoga.

Klaipėdos karilionas šiandien yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 metais ir savo skambesiu džiugino mus iki 2006 metų, kai buvo pakeistas nauju. „Royal Eijsbauts” varpų liejykloje Olandijoje pagamintą dabartinį instrumentą sudaro 48 varpai, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Varpų muzika girdima visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

Festivalį rengia Klaipėdos koncertų salė. Nuo birželio 10 dienos Šiauriniame rage (prie Senosios perkėlos) eksponuojama paroda supažindins su Klaipėdos kariliono istorija ir šių metų festivalio programa. Taip pat bus rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, per kurias bus galima iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą.

12 val. festivalio pradžia: „Vidudienio varpai”

Pirmąkart bus surengtas varpų muzikos tiltas tarp Klaipėdos ir Kauno (tiesioginė transliacija internetu). Uostamiesčio karilioną kalbins klaipėdiečiai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius, ištikimai tarnaujantys savo instrumentui, skleidžiantys jo muziką jau beveik 30 metų.

Kauno karilionas yra seniausias iš trijų instrumento brolių Lietuvoje. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte jis buvo įrengtas 1937 metais. 2006 metais baigta jo restauracija ir praplėsta sudėtis – dabar instrumentą sudaro 49 varpai. Kauno karilionu gros Julius Vilnonis, savo kūrybinėje veikloje derinantis karilionininko, dirigento, kompozitoriaus ir aranžuotojo amplua. K. Kačinskas ir S. Žilevičius taip pat rašo arba aranžuoja kūrinius karilionui. Visų trijų karilionininkų aranžuotės skambės ir „Vidudienio varpų” koncerte.

Programoje: Tomaso Albinoni, Kamil Cieślik, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel, Willem Creman, Marc-Antoine Charpentier (Kęstučio Kačinsko, Stanislovo Žilevičiaus, Juliaus Vilnonio aranžuotės) kūriniai.

15 val. „Popietės varpai”

Koncertuos festivalio svečias, pripažintas belgų kariliono atlikėjas Lucas Romboutsas. Atlikėjas baigė kariliono studijas Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene. Šiuo metu jis yra Tyneno miesto, Leveno universiteto ir Parko abatijos Heverlėje (Belgija) karilionininkas. Jis surengė rečitalius įvairiose Europos šalyse ir JAV, koncertavo festivaliuose ir kongresuose. Drauge su kolega Twanu Bearda įkūrė duetą „The Bells’ Angels” („Varpų angelai”), nuo 2000-ųjų kaupiantį ir atliekantį kariliono repertuarą keturioms rankoms. L. Romboutsas aktyviai užsiima ne tik kariliono muzikos praktika, bet daug dėmesio skiria ir kariliono istorijai tirti bei paveldui išsaugoti. Jis sudarė ir išleido du XVIII a. Levene sukurtos muzikos karilionui rinkinius. Taip pat publikavo keletą kariliono istoriografijos studijų, Utrechto universitete apgynė daktaro disertaciją apie kariliono kilmę.

L. Romboutso koordinuojamo projekto sėkmė paskatino UNESCO pripažinti Belgijos kariliono kultūrą geriausia nematerialaus kultūros paveldo saugojimo praktika. Šiuo metu jis yra Belgijos kariliono paveldo komiteto prezidentas, taip pat Nacionalinio kariliono muziejaus „Klok & Peel” Astene (Nyderlandai) ir Karališkosios kariliono mokyklos „Jef Denyn” Mechelene (Belgija) tarybų narys, Astene įkurto fondo „Dainuojanti bronza” vadovas. Jis yra vienas iš Tarptautinio karo memorialų ir taikos karilionų tinklo, kurio būstinė įsikūrusi Hagos Taikos rūmuose, steigėjų.

Programoje: Johann Sebastian Bach, Frédéric Chopin, Piotr Čaikovskij, Dmitrij Šostakovič, Geert D’hollander, John Courter (Bernard Winsemius, Luc Rombouts, Frank Steijns aranžuotės) kūriniai.

18 val. „Vakaro varpai”

Kariliono partiją šiame koncerte atliks Monika Kaźmierczak, kurią jau pažįstame iš ankstesnių Klaipėdos kariliono festivalių. Ši kūrybinga atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV. Ji dėsto Gdansko muzikos akademijoje, vadovauja Lenkijos karilionininkų gildijai ir rengia kariliono festivalį Gdanske.

Kartu su M. Kaźmierczak muzikuos Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Kolektyvas šįkart bus papildytas gausia mušamųjų instrumentų grupe, į kurią suburti su Klaipėda anksčiau ar iki dabar susiję atlikėjai. Tai Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Tomas Kulikauskas, Andrius Rekašius, Vilius Matijošaitis ir Lukas Budzinauskas. Jie visi yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją ar E. Balsio menų gimnaziją.

Koncerto intriga – populiarioji Georges Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuita”, atliekama su kariliono interliudijomis. Jas specialiai festivaliui kuria Gdansko muzikos akademijos kompozicijos specialybės studentai Anna Janowicz, Piotras Kasiłowskis, Miłoszas Kowalewskis, Krzysztofas Jurczakas, Milena Słowikowska ir Jakubas Zalewskis. Jiems vadovauja instrumentuotės klasės pedagogas kompozitorius Kamilis Cieślikas, kurio kūrinys bus atliktas festivalio pirmajame koncerte.

Bokšte grojančio kariliono ir kiemelio scenoje muzikuojančio orkestro vienalaikis ir darnus skambėjimas bus dirigento Martyno Staškaus rankose.

Programoje: Georges Bizet-Rodion Ščedrin „Karmen siuita” su kariliono interliudijomis.

21 val. „Nakties varpai”

Karilionu gros jaunosios kartos atlikėjas Bobas van der Linde (Nyderlandai). 2017 m. įgijęs menų bakalauro laipsnį su kariliono, vargonų ir bažnytinės muzikos specializacija, šiuo metu tęsia šių specialybių magistro studijas Utrechto HKU menų universitete. Atlikėjas pelnė premijas karilionininkų konkursuose Guse, Bredoje (Nyderlandai) ir Springfilde (JAV). B. van der Linde dirba vargonininku Hilversumo Šv. Vito Senojoje katalikų bažnyčioje ir Zvolės anglikonų bažnyčioje, o nuo 2018-ųjų sausio paskirtas Arnhemo miesto karilionininku. Atlikėjas yra surengęs rečitalių Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir du koncertinius turus JAV.

Festivalio sceną užpildys Klaipėdos brass kvintetas ir Palangos miesto pučiamųjų orkestras „Palangos orkestras”. Spalvingai kariliono ir pučiamųjų muzikos programai diriguos Vygantas Rekašius ir Egidijus Miknius. „Nakties varpų” nuotaiką kurs įspūdingos kompozicijos karilionui, melodingumu kerintys arba energija pakraunantys pučiamųjų muzikos hitai, papildyti varpų skambesio.

Programoje: Geert D’hollander, Jeremiah Clarke, John Rutter, Kurt Gäble, Jan de Haan, Derek Bourgeois, Karl Jenkins, Michael Korb & Uli Roever (Rob Wiffin, Andreas Ludwig Schulte, Martin Theile, Robert Longfield, Siegfried Rundel aranžuotės) kūriniai.

Festivalio koncertus ves Rūta Vildžiūnienė. Visi jie bus nemokami. Ateikite, klausykite, patirkite gydančias muzikos vibracijas. Iki susitikimo ilgiausią metų dieną, skambant Klaipėdos kariliono varpams!

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė