Irena Dabkienė ir jos gilus kvėpavimas

Šįkart rubrikos viešnia – itin spalvinga asmenybė, vokalistė, muzikos kūrėja Irena Dabkienė. Pašnekovė atlieka tik savo kūrybos dainas, jose siekia lietuvių mitologijos, kaip senųjų laikų palikimo dėmens, ir sintetikos, kaip šiuolaikybės aspekto, sintezės. Pažinti talentingosios Irenos kuriamą muzikinį pasaulį bus galima šį šeštadienį akustinės muzikos vakare.

Asmeninio archyvo nuotr.

Menininkės gyvenimas… Koks jis?

Labai įdomus, intriguojantis, kažkiek chaotiškas. Tačiau kartu su didele disciplina, kartais palaikantis įtampą, o kartais atpalaiduojantis. Priklauso nuo to, kokie mano tikslai tuo momentu.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo?

Atsakymas į šiuos klausimus – visas mano gyvenimas iki pat dabar. Man nebuvo taip, kad ištiktų kažkoks įvykis, kuris mane atvėrė, ar kažkoks „dzingt!”, nuo kurio pradėjau muzikuoti ir kurti muziką. Vaikystėje lankiau muzikos mokyklą, smuiko specialybę, tačiau patikėkit, aš nebuvau tas vaikas, kurį pamačius galėjai pasakyti, kad užsiims muzikine kūryba. Bijojau žmonių, bėgdavau iš pamokų, viešai sunkiai pralemendavau žodį, nelabai skyriau muzikos mokslams laiko ir namie, nemokėdavau kūrinių mintinai, nuolat darydavau klaidų, o tokie dalykai, kaip dominantė ar subdominantė, man buvo kosmosas.

Nors specialybės mokytoja pastebėjo, kad esu labai gabi, tačiau vaikystėje mane domino kiti dalykai, nieko nebuvo geriau nei vėjo švilpimas lekiant dviračiu, žinojau kiekvieną savo miesto kampą, galėdavau amžinybę spoksoti į ošiančius medžius ar slėpti gėles po stiklu žemėje. Buvau visiškas svajoklis.

Visgi tenka pripažinti, kad muzika mane veikė labai stipriai – ji taip mane sukrėsdavo, kad atrodė, jog net kitus gyvenimus jos beklausydama spėdavau nugyventi. Pamenu, kad vargu ar buvo toks tėvų susirinkimas muzikos mokykloje, per kurį aš nebūčiau verkusi klausydama savo bendraklasių grojimo. Tik baigusi šiuos mokslus pradėjau išties meniškai busti. Suvokiau, kokias galimybes turėjau ir ko nebesusigrąžinsiu. Tada pajutau laisvę, pradėjau ieškoti to, kas man patinka. Lankiau teatrą, šokius, chorus, ansamblius, lipdavau ant scenos pirmai progai pasitaikius, manęs niekas negąsdino. Visa tai mane stipriai formavo kaip kūrėją. Po mokyklos reikėjo šešerių metų, kad apsiprasčiau naujame „suaugusiųjų” pasaulyje ir susivokčiau, jog noriu kurti bet kokiomis aplinkybėmis.

Kokią muzikos sritį pasirinkai ir kodėl?

Kol kas nepasirinkau nė vienos. Tikrasis mano kaip savarankiškos kūrėjos gimimas įvyko kartu su mano sūnaus atsiradimu. Jo gimimas buvo įspūdinga ir didinga patirtis, kuri mane įkvėpė tapti savarankiška, stipria, lanksčia ir kartais galbūt nuožmia muzikos kūryboje. Supratau, kad privalau kurti. Kuriu dainas ir jas atlieku, turiu stiprų vokalą, tačiau kartu mane labai domina ir neapibrėžta kūryba, tarkim, muzika filmams. Tikiu, kad ateity turėsiu galimybę išmėginti ir šį žanrą.

Vytauto Petriko nuotr.

Kokius kūrinus atlieki? Kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Atlieku tik savo dainas. Jų turiu jau nemažą pluoštą, apie dvidešimt, tačiau ne visos yra pribrendusios sceniniam pasirodymui ar singlo pavidalui. Nesu tikra, ar aš turiu kažkokį išskirtinį braižą. Gal daugiau pasakytų žmonės, su kuriais dirbu ar kurie yra girdėję mano dainas. Aš labai aiškiai žinau, ko noriu iš savo kūrybos: lietuvių mitologijos, kaip senųjų laikų palikimo dėmens, ir sintetikos, kaip šiuolaikybės aspekto, sintezės. Man tai svarbu, taip aš suvokiu save, taip aš pati gyvenu, mokausi to, ką paliko mūsų protėviai, ir tai įpinu į šiandienos realijas. Man atrodo svarbu, kad žmonės suvoktų, jog tie du pasauliai gali egzistuoti kartu, kad nebūtina kardinaliai keisti savo gyvenimo, jog suprastum protėvių paliktą išmintį, pajustum jų skleistas vibracijas. Ir kuo labiau mes įpinsime folklorą į šiuolaikinį pavidalą, tuo daugiau žmonių juo domėsis, tuo plačiau jis įsės į jų pasąmonę. Žinoma, pritariu ir visiems tiems, kurie puoselėja tikrąsias autentiškas tradicijas ir senuosius pavidalus. Gerbiu tai.

Ar turi pseudonimą? Kokia jo reikšmė?

Mano pseudonimas yra „I-rena” (Vilkas – mano daina, singlas). Visa kita, išskyrus mano vardą, atrodė dirbtina ir ne mano, o man labai svarbu tai, kas natūralu, todėl ir nusprendžiau naudoti savo vardą. Kodėl jis taip keistai parašytas? Mano muzika yra folk-synthpop, su dreamwave ir postrock priemaišomis. Neišeina tiesmukai vienu žodžiu apibrėžti savo žanro, nes kiekviena daina kartais gali pareikalauti visai skirtingų sprendimų nei gali pasiūlyti apibrėžtas žanras. Tačiau ta sintetinė pusė visada koegzistuos su lietuviška mitologija, folkloru. Todėl labai norėjau ženklo varde, kuris atskleistų tą sintezę, tą technologizuotą mano kūrybos pusę.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Stipriu savęs formavimu. Nenaudoju tokių posakių, kaip „ieškau savęs”, nes savęs aš niekada ir nebuvau pametusi. Esu įsitikinusi, kad turime savyje viską, ko mums reikia, tačiau daug ką apsprendžia žmogaus gebėjimas tikėti savimi ir puoselėti savo talentus, rizikuoti, bandyti. Esu mama ir tai praktiškai nulemia visas mano dienotvarkes. Ir dažnai tenka suktis ganėtinai įtemptai, kad patenkintum šeimos ir savo vidinius poreikius. Tačiau su kiekviena diena atrandu vis efektyvesnių būdų kurti, vis greičiau susiorientuoju, ko noriu ir ko ieškau.

Turbūt įgyvendinai ir ne vieną projektą?

2010–2016 m. kūriau ir dainavau grupėje „Varnos”. Fantastiškas laikas, pilnas repeticijų, koncertų, kelionių, juokų ir pykčių, prikurta pasakiško grožio ir stiprumo dainų. Esu dėkinga vyrukams už buvimą kartu, jie leido jaustis labai mylima, nes juk kas gali būti geriau nei savo kūrybos įgyvendinimas scenoje. Tačiau kūrėme šeimas ir tapo sudėtinga visiems susirinkti. Nusprendėme sustoti, leisti sau įkvėpti gryno oro. Tada ir supratau, kad aš negaliu sustoti, turiu kurti. Kaip solistė kol kas išleidau tik vieną singlą, tad galiu sakyti, kad turiu tik vieną įgyvendintą idėją (juokiasi). Tačiau kitiems metams su komanda jau ruošiame EP (mini albumą), yra ir kitų didesnių planų, tačiau palikime tai ateičiai. Na, o dabar ruošiuosi pasirodymui spalio 14 d. Tai bus pirmasis mano solinis išėjimas į žmones, todėl jaudulio pilna tarsi mokyklos laikais.

Ko šį šeštadienį gali tikėtis tavo muzikos klausytojai, atėję į „Terminalą”?

Tai bus labai paprastas pasirodymas, neturintis jokios slaptos minties, tik pasibuvimą drauge, mano muzikos pažinimą. Atliksiu savo dainas iš naujojo albumo, taip pat bus kelios dainos iš senosios kūrybos. Vokalas ir klavišiniai. Taip pat ruošiame porą dainų su draugu Dariumi Viliumi, kuris groja su  instrumentu didžeridu, tad galima sakyti, kad išgirsite šiek tiek ir šamaniško skambesio.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Gilus kvėpavimas.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Kitų kuriama muzika, filmai, knygos, sapnai, santykiai, gamta.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Aš esu ambicinga, tačiau labai realiai vertinu savo kompetencijas ir dabartines galimybes varijuoti laike. Apie tikslus kalbėti sudėtinga, sakoma: „Niekada neišduok kito savo žingsnio” (šypsosi). Kol kas esu susikoncentravusi į ateinančių metų įvykius ir toli į ateitį negalvoju.

“Varnų” laikai. Vaido Velykio nuotr.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su dainavimu, kokia ji būtų? Kodėl?

Dažnai pagalvoju, kas būtų, jei netekčiau balso (reikia pabelsti į medį), tikriausiai imčiausi muzikinių kompozicijų kūrimo. Stačia galva nerčiau į filmų muzikos kūrybą. O jei visiškai ne su muzika… Yra daug sričių, kurios mane traukia, tačiau labiausiai žavi verslo kūrimo procesai, darbas su personalu, verslo vidinės organizacijos kūrimas, marketingo strategijos. Bet greičiausiai dirbdama tokį darbą vis tiek po nosim niūniuočiau savo šlagerius (šypsosi).

Kas Tavo autoritetas: muzikoje? Gyvenime? Kodėl?

Man svarbu jausti stiprų petį šalia, todėl aš visada renkuosi dirbti su stipresniais už save, labiau išmanančiais sritį, su žmonėmis, kurie mane vestų į priekį. Manau, kad tai yra kertinis akmuo norint neužsistovėti vietoje. Apie gyvenimą sudėtinga atsakyti, jis susideda iš daugelio dalykų, vaidmenų ir sferų, tai tikriausiai kiekvienoje srityje turiu po autoritetą, įkvėpėją. Niekada apie tai nesusimąsčiau.

„Kultūrpolio” P. S. Irenos akustinės muzikos vakaras vyks 2017 m. spalio 14 d., šeštadienį, 19 val. kavos studijoje „Terminalas”, Kurpių g. 7, Klaipėda.