Skulptorius ragina pakelti galvas aukštyn

Jau išrinkti „Kauno akcentų” – idėjų konkurso naujoms skulptūroms ar meniniams akcentams – nugalėtojai. Kalbinome skulptorių Tadą Vosylių, jis šiam konkursui pateikė bene daugiausia idėjų, o 3 laimėjusias jau pradėjo įgyvendinti.

PASKATINIMAS. Anot T. Vosyliaus, gerų darbų nesukuriama, jei sėdima ir nieko nedaroma. Ramūno Guigos nuotr.

Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse „Kauno akcentai”?

Konkursui buvo pateikta 10 skirtingų miesto zonų, kiekvienai buvo galima pateikti vieną pasiūlymą. Tai atitiko mano požiūrį į meną: itin daug galvoti, daug eskizuoti, bet padaryti tik vieną. Maniau, kad idėjų pateiksiu visoms 10 zonų, viską buvau sugalvojęs, tik nespėjau vizualizuoti. Pateikiau idėjas 8 zonoms. Man įdomu galvoti ką nors nauja, tai neprivalo būti genialu. Nesitikėjau, kad konkurso organizatoriai visus bandys įgyvendinti.

2 zonoms nebuvo išrinkta pirmų vietų, vienoje iš jų mano darbas „Bėgantis žmogus” užėmė antrąją vietą. Kalbu apie vietą prie Soboro ir M. Žilinsko dailės galerijos – ten nupiešiau daug žmonių, bėgančių į visas puses. Girdėjau įvairių interpretacijų. Manau, iš šio darbo išsivystys kiti.

Kokios jūsų pateiktos idėjos nesulaukė deramo pripažinimo?

(Žiūri į linksmą paveikslėlį savo darbalaukyje, vaizduojantį 3 spalvotus žmogeliukus su lagaminais.) Šis spalvotas „Tipas” – aš už jį sirgau, man jis labai patinka, šią idėją kada nors įgyvendinsiu. Jį siūliau Ramybės parkui, kur vyrauja labai slogi atmosfera. Ši „Swarovski” aplipdyta skulptūra turėjo žiūrėti į „Akropolį”, stovėti netoli pėsčiųjų perėjos, iš kur matyti minėtas prekybos centras. Skulptūros blizgumas simbolizuoja vartotojišką kultūrą, kai svarbus tik paviršius.

„Bėgantis žmogus” – priešingybė, čia vaizduoju karjeristą. Yra žmonių, turinčių tikslą ir visomis priemonėmis jo siekiančių. Tai simbolizuoja stilizuotos, kampuotos geometrinės skulptūros formos. Šias idėjas sugalvojau šalia esančioms zonoms.

Kauniečiams smalsu, kokie darbai pasibaigus konkursui „Kauno akcentai” papuoš miestą. Kokias jūsų pasiūlytas idėjas atrinko komisija?

„Palik žinutę Kaunui”. Tai kelia savotišką nesusipratimą, nes internete nebuvo parodyta pagrindinė nuotrauka, joje matyti, kaip kūrinys atrodo iš arti, leidžia suvokti, kaip jis veiks. Tai bus kriptografas, naudojamas dviem tikslams – perduoti žinutę ir ką nors užrakinti. Bus galima perduoti žinutę arba, turint kodą ir suvedus skaičius, ją perskaityti. Norėję pamatyti pasiūlytas idėjas galėjo apsilankyti Rotušėje, kur buvo visos nuotraukos.

Be to, stumbras bus perdarytas į jautį, nes toks yra tikrasis Kauno simbolis. Šis niuansas buvo pastebėtas „Facebook”.

Tadas Vosylius, „Šulinys”

Abejojau, kad „Žinutė Kaunui” gali ką nors laimėti. Kitos laimėjusios idėjos – „Šulinys” ir „Valtis”.

Kaip sekasi įgyvendinti idėjas?

Jei nekils nenumatytų problemų, „Valtis” bus įgyvendinta šiemet. „Palik žinutę Kaunui” ir „Šulinį” darysiu kitąmet.

„Kauno akcentai” buvo idėjų konkursas, dabar rengiami projektai. VI zonos nominantas „Šulinys” – tik idėja, kurią vystau. Jis nebus toks, kokį matėte vizualizacijose. Turėsiu perkurti, tai truks visus metus, nes yra daug darbo. Kai žmogus atsistos ant šio šulinio, specialūs mechanizmai atpalaiduos skriemulius, dantračių sistemą. Tam tikroje miesto vietoje reikės nuskenuoti brūkšninį kodą ir rasti simbolį, suvedus simbolius, susijusius su Kauno istorija, ant šulinio atsidarys skrynutė ir žmogus ras geocache lobį (Geocache – labai plačiai paplitęs pasaulinis žaidimas, kai žmonės ieško įdomių vietų ir slepia lobius – aut. past.). „Šulinys” bus įdomus objektas. Laukia didelis darbas – reikia surinkti daug informacijos, sukurti loginę dėlionę.

Kokia yra „Valties” idėja?

Esu kūręs panašų darbą. Šilainiuose tarp namų kabo mano magistrinis diplominis darbas – tinklas, nuo kurio nuleistos kopėčios, bet ne iki žemės, kad niekas neužliptų. Tik šiuo savo kūriniu esu visiškai patenkintas. „Valtis” yra panaši, tik čia ieškojau daugiau ryšių. Man patiko valties, bankų (valtis tvirtinama prie pastatų stogų, kuriuose įsikūrę skirtingi bankai) ir žmonių, vaikštančių Laisvės alėja pirmyn-atgal, santykis. Jie kaip žuvytės plaukioja ir galvoja, kada Kauną apsems.

Tadas Vosylius, „Palik žinutę Kaunui”

Šie metai jums labai produktyvūs?

Iš tiesų jie labai įdomūs. Viskas prasidėjo nuo galerijos „Balta” organizuoto balto kūrinio konkurso, jame laimėjau 1-ąją vietą už „Baltą varną”. Paskui papuoliau į didelę parodą Italijoje, joje taip pat pasisekė. Ten vežiau instaliaciją „Dvylika brolių” – suvystytų žmogystų, suguldytų puslankiu. Priartėjus parodos lankytojui jie atsisėda ir pradeda kvatoti, o nuėjus nutyla ir vėl atsigula. Paliečiau žmogaus teisių temą: mes visi broliai. Instaliacija priešinga šiems darbams, skirtiems gatvės menui.

Šiemet nemažai laimėjau. Paskutiniu metu mane daugiausia pažįsta iš dervos, daug iš jos kuriu. Vienoje parodoje Londone dalyvavau su dideliais smaliniais kūriniais. „Rūpintojėlis”, skulptūra iš dervos, užėmė 2-ąją vietą geriausių 2015 m. kūrinių dešimtuke.

Bet čia netikra derva?

Tai – tikra derva, naudojama keliams lieti. Patyriau visko: lydoma derva dvokia, esu nusideginęs ir pan.

„Meno parkas” kadaise organizavo parodą, kur buvo svarbu ir kūrinys, ir medžiaga. Ilgai svarsčiau ir nusprendžiau sukurti angelą iš dervos. Moters figūra suteikė patrauklumo, bet einant artyn jaučiamas kvapas, smarvė. Nuo tada pradėjau dažniau kurti iš dervos.

Tadas Vosylius, „Valtis”

Ar ilgai išlieka kvapas?

Namie turiu skulptūrų, kurias laikau lauke, jos tapo pilkos – pasikeitė ir spalva, ir kvapas. Pati medžiaga, net ir pastovėjusi, man yra graži. Gyvenu užmiestyje, miškuose prie Kulautuvos, ten dirbu. Kartais atvažiavę žmonės išsigąsta, nes miške pristatyta juodų smalėkų.

Iš kur semiatės idėjų, kai už gražaus paviršiaus slypi dar įdomesnė mintis?

Man patinka ieškoti. Sugalvoji, kartais susapnuoji. Ilgai ilsėjausi, nes nusipirkau sodybą užmiestyje, turėjau laiko pagalvoti. Kai pradėjau dirbti, rezultatai tapo matomi. Turiu daug planų. Gavau valstybinę stipendiją, kad kurčiau toliau.

Esate dėstytojas. Kokią jaunąją kartą matote? Kuo ji skiriasi nuo jūsiškės?

Skirtumas nepalyginamas. Aš užaugau be kompiuterio, o jie nuo mažų dienų įnikę į kompiuterinius žaidimus. Visa informacija jiems tapo prieinama, todėl jų požiūris ir vertybės visiškai kitokie. Ar tai blogai, negaliu pasakyti.

Man įdomu, kaip vėliau rutuliosis medžiagiškumas. Populiarėja kompiuteriniai dalykai – frezavimas, spausdinimas, žmonėms nereikia teptis rankų. Daugelis studentų net nemąsto apie formą, galvoja tik apie funkciją. Manau, po 10 metų mano darbas „Tipas” bus labai gerai suprastas. Bus populiaru lipdyti tokias skulptūras, spalvos, su kuriomis Lietuvoje dabar labai mažai dirbama, bus naudojamos dažniau.