Aleksandro Dapkevičiaus retrospektyvinė fotografijos paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo”

2018 m. rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L” (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) atidaroma klaipėdiečio fotomenininko Aleksandro Dapkevičiaus (1929–2007) retrospektyvinė fotografijos paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo”, kuratorė – Danguolė Ruškienė. Ši paroda jau buvo pristatyta Vilniuje ir Šiauliuose. Klaipėdoje ji veiks iki rugsėjo 29 d.

Aleksandras Dapkevičius. Iš ciklo „Vaikai“, 1969–1989 m.

A. Dapkevičiaus fotografinis palikimas Klaipėdoje pristatomas praėjus daugiau nei 10 metų nuo paskutinės autoriaus parodos, kuri buvo surengta iš karto po jo mirties. Šioje parodoje – archyviniai autoriniai atspaudai ir pirmą kartą pristatomi jo darbai – naujai atspaustos fotografijos iš originalių negatyvų. Paroda skiriama artėjančioms jubiliejinėms A. Dapkevičiaus gimimo metinėms paminėti. Ta proga kitais metais ruošiamasi išleisti ir jo fotografijų albumą, pirmą didesnės apimties leidinį, išsamiai pristatantį šio fotomenininko kūrybinį palikimą.

A. Dapkevičius – vyresnės kartos Klaipėdos fotomenininkas, šiandien priskirtinas Lietuvos fotografijos klasikams. Jis gimė 1929 m. Sedoje, Mažeikių apskrityje. Nuo 1957 m. apsigyveno Klaipėdoje ir dirbo fotografu. Amatas netrukus peraugo į pomėgį ir jau nuo 1969 m. A. Dapkevičiaus fotografijos vis dažniau eksponuojamos parodose. 1973 m. jis įstojo į Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė bei parodinė veikla dar labiau suaktyvėjo. Per daugiau nei 30 metų jis surengė per 20 personalinių parodų, aktyviai dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (daugiausia – buvusios Sovietų Sąjungos respublikose), pelnė per 50 apdovanojimų. Svarbiausias iš jų – 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) suteiktas fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Nuo 1999 m. A. Dapkevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, 2005 m. jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. Autorius mirė 2007 m. Klaipėdoje. Svarbiausi A. Dapkevičiaus sukurti fotografijų ciklai – „Žemaitukai” (1968–1978), „Aktai” (1969–1991), „Pamario peizažai” (1972–1982), „Portretai” (1972–1989) ir „Fotografika” (2002–2007). Autoriaus kūrybinis palikimas saugomas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje, Lietuvos dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose. Yra išleisti trys jo parodų katalogai (2007, 1990, 1985 m.).

Aleksandras Dapkevičius. Iš ciklo „Pamario peizažai“, 1972–1982 m.

Lietuvos fotografijos mokyklos klestėjimo periodu susiformavusi A. Dapkevičiaus fotografija sunkiai galėtų pretenduoti į objektyvų realybės atspindėjimą. Jis niekada nesiveržė į aktualių įvykių sūkurį, mėgo dirbti vienas, susikaupęs, atsiribojęs nuo chaotiško socialinio ir politinio veiksmo. Autorius ne kartą griežtai pasisakė prieš anuomet lietuvių fotografijoje vyravusį reportažinį stilių ir savo kolegas kritikavo už tai, kad jų darbuose per mažai psichologiškumo, filosofijos. Jis buvo išlaukto, gerai apgalvoto, daugiau ar mažiau surežisuoto kadro šalininkas ir atsitiktinumui beveik nepalikdavo vietos. Autorius sau artimoje aplinkoje dažniausiai ieškodavo lengvai suvokiamos neanalitinės tiesos, vaizdo autentiškumą paprastai paneigdamas subjektyvizuota jautria pozicija. Tačiau visiškai socialinės krypties niekuomet neišsižadėjo.

A. Dapkevičiaus kūrybinis palikimas – gausus ir įvairialypis. Jis nuolat eksperimentavo, kūrė montažus, koliažus, ieškojo naujų vaizdų prasmių daugkartinėje ekspozicijoje ir pan. Tačiau ką bepasirinktų, kokias priemones naudotų, jo kūryboje visuomet išliko ryškios pastangos prasilaužti pro anuometinius ideologinius barjerus ir nusistovėjusius mąstymo standartus. Išlaikydamas pagarbą tradicijai, jis tuo pačiu metu ieškojo naujų raiškos galimybių ir jam jau buvo visiškai nesvarbu, kad jos neįsitenka fotografijos rėmuose. A. Dapkevičiaus kūryba darė didžiulę įtaką Klaipėdos fotografijos raidai, įnešė savo indėlį ir į Lietuvos fotografijos istoriją.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė