Šiuolaikinė teatrų architektūra: nuo klasikos iki kosmoso

Sakoma, kad dramatiškas graikų šokis sirtakis XX a. 7-ajame dešimtmetyje graikams padėjo išsikapstyti iš ekonominės krizės, mat kino teatruose pasirodžius filmui „Graikas Zorba” sirtakio manijos apsėsti užsienio turistai pradėjo masiškai plūsti į jo tėvynę. Kažin, ar šiais laikais šokiai ir teatras vėl išgelbės Graikiją nuo bankroto, tačiau graikų indėlio į šokio ir teatro istoriją nepaneigsi. Būtent graikai pirmieji pradėjo statyti milžiniškus amfiteatrus, kurių principas ilgainiui transformavosi į kone kosminės moderniųjų teatro pastatų architektūros sprendimus. Palyginus pastaraisiais metais pastatytus įspūdingus Pekino ar Singapūro teatrus su senovės graikų teatrais, šios tipologijos statinių evoliucija atrodo pribloškianti.

Antikos laikų teatras Delfuose

Antikos laikų teatras Delfuose

Kas šių dienų teatrų architektūroje madinga ar tendencinga, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Tiesa, dėsningumų ir krypčių esama ir čia. Pavyzdžiui, Europoje yra iki išlikusių seniausių pasaulyje „open-air” tipo teatrų – amfiteatrų, statyti dar antikos laikais (pvz. Epidauro, Delfų amfiteatrai), tačiau šiandien dominuoja klasikinės architektūros teatrų pastatai, statyti XVIII-XIX amžiuje, tokie kaip Paryžiaus Opera (Palais Garnier), Drezdeno teatras, Milano La Scala, Vienos opera ir kt.

Paryžiaus Opera (Palais Garnier)

Paryžiaus Opera (Palais Garnier)

Išimtis tik Skandinavijos regionas, kuris architektūrine prasme visuomet buvo labai modernistinis. Tad ir naujųjų Skandinavijos teatrų architektūroje vyrauja modernizmas. Skandinaviją savo ruožtu lenkia Pietryčių Azijos ir Arabijos pusiasalio miestai, kurių „kosminiai” architektūriniai sprendimai teatro pastatus šiandien pavertė naujos kartos reprezentaciniais statiniais.

Galybė viename laše

„Sidabrinis lašas" – didysis Nacionalinis Pekino teatras

„Sidabrinis lašas” – didysis Nacionalinis Pekino (Kinija) teatras

Pekinas, demonstravęs pasauliui savo galybę per Olimpines žaidynes, pasistatė grandiozinį olimpinį miestelį. Tam buvo išleista 40 mlrd. JAV dolerių, o nuo Žemės paviršiaus nušluoti ištisi vargingųjų kinų gyvenamieji kvartalai. Negana to, pačioje Pekino širdyje, šalia imperatoriškojo Uždraustojo miesto ir Tian an Menio aikštės, Olimpinių žaidynių atidarymo proga buvo užbaigtas „Sidabrinis lašas” – didysis Nacionalinis Pekino teatras.

„Sidabrinis lašas" – didysis Nacionalinis Pekino teatras

„Sidabrinis lašas” – didysis Nacionalinis Pekino (Kinija) teatras

Futuristinis pastatas, išdygęs tradicinės kinų architektūros kontekste, sukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų, tačiau jau dabar šis teatras pripažįstamas vienu iš geriausių pastarojo laiko architektūrinių projektų – ne tik už subtilią elipsės formą, bet ir už novatoriškus ekologiškus sprendimus. Prancūzų architekto Paulo Andreu projektuotas milžiniškas stiklo ir titano „kiaušinis”, plūduriuojantis dirbtiniame ežere, lyginamas net su garsiaisiais Sidnėjaus operos rūmais.

Singapūro teatras „Esplanade”

Tuo metu Singapūre, saloje pastatytame mieste, kuriame gyvena tiek pat žmonių, kiek visoje Lietuvoje, prieš keletą metų duris atvėrė ne ką mažiau įspūdingos architektūros teatras „Esplanade”. Singapūro ir Londono architektai Marina įlankoje suprojektavo futuristinių formų pastatą, dengtą stiklu ir aliuminio skydais, po kuriais slepiasi didinga žaliųjų sodų oazė su joje įrengtomis teatro ir koncertų salėmis.

Abu Dabio kultūros kvartalo projektas

Abu Dabio (JAE) kultūros kvartalo projektas

Įspūdingomis dekonstruktyvistinėmis formomis po kelerių metų turėtų nustebinti ir architektės Zahos Hadid projektuojamas Abu Dabio Scenos menų centras, kurį ketinama statyti Saadiyat salos rajone ant jūros kranto. Viename pastate bus įrengtos koncertų salės, operos rūmai, dramos teatras, daugiafunkcis teatras ir net Scenos menų akademija.

Oslo ikona

O štai Europoje, kaip ir galima numanyti, vyrauja modernizmo mada. Naujųjų Skandinavijos teatrų architektūra gerokai kuklesnė, lyginant su Azijos šedevrais, tačiau europiečiai ir toliau išlaiko stiprų regionalizmo užtaisą.

Oslo operos ir baleto rūmai, Norvegija

Kone visuose moderniosios architektūros portaluose rasime jau ikona tapusius Oslo operos ir baleto rūmus. Jų architektai – norvegų architektūros studija „Snøhetta” (beje, jie yra ir įspūdingosios naujosios Aleksandrijos bibliotekos Egipte autoriai) – pasirinko tarsi iš Norvegijos fiordų išnyrančio ledkalnio koncepciją ir suprojektavo naują šiuolaikinį teatrą iš balto marmuro bei stiklo.

Kopenhagos operos teatras, Danija

Prieš keletą metų užbaigtam Kopenhagos operos teatro (arch. Heningas Larsenas) pastatui taip pat būdingos švarios modernistinės formos bei vandens kaimynystė. Vandens ir architektūros santykis apskritai yra labai svarbi šių dienų teatro pasatatų projektavimo dalis. Beveik visi naujieji teatrai statomi prie vandens arba jų eksterjere kuriami dirbtiniai vandens telkiniai.

Visumos dalis…

Operos rūmų ir scenos menų pastatas Valensijoje, Ispanijoje

Viena tendencija, ryškėjanti naujos statybos teatrų architektūroje, gali pasirodyti kiek netikėta – teatro pastatas, nuo seno laikytas miesto urbanistine-kultūrine dominante, šiandien po truputį netenka šios padėties. Naujieji teatro pastatai vis dažniau įtraukiami į universalius menų ar net mokslo kompleksus. Pavyzdžiui, ispanų architekto Santiago Calatravos projektuotame didžiausiame Europos Meno ir moklso centre Valensijoje Operos rūmų ir scenos menų pastatas yra tik viena iš didžiulio modernaus komplekso dalių.

Glazgo „Bridge" menų centro kompleksas

Glazgo „Bridge” menų centro kompleksas, Jungtinė Karalystė

Už konstrukcinius sprendimus ir dizainą įvairiomis premijomis apdovanotame Glazgo „Bridge” menų centro komplekse (arch. Garethas Hoskinsas), kartu su teatro pastatu, Nacionaline Škotijos teatro baze, sukomponuota ir viešoji biblioteka, šokių ir įrašų studijos, vizualiųjų menų erdvės, menų fabrikas ir kt.

Nacionalinis Budapešto teatras

Nacionalinis Budapešto teatras, Vengrija

2002 m. statytas postmodernistinių formų Nacionalinis Budapešto teatras (arch. Mária Siklós), sudaro kompleksą su prieš kelerius metus baigtais ne ką mažiau impozantiškos architektūros Menų rūmais. O minėtasis Zahos Hadid Scenos menų centras Saadiyat saloje taip pat bus tik vienas iš didžiulio kultūrinio komplekso dalių: šalia numatomas naujasis arabiškasis Luvro muziejus bei kiti grandioziniai, žymiausių pasaulio architektų projektuoti statiniai.

…ir visumos dominantė

Lelystado teatras Olandijoje

Lelystado teatras Olandijoje

Tačiau, jeigu miestas nusprendžia statyti teatrą kaip naująjį savo simbolį, tokio teatro architektūra dažniausiai yra radikaliai dominuojanti. Geras pavyzdys – Olandijos miesto Lelystado teatras, pastatytas 2005 m. (arch. „UN Studio”). Šis teatras yra svarbi miesto generalinio plano dalis ir dominuoja viso miesto urbanistinėje erdvėje tiek dėl išskirtinės skulptūriškos formos, tiek dėl intensyvios geltonos fasadų ir stogų spalvos.

Sidnėjaus operos teatras

Sidnėjaus operos teatras, Australija

Žymiausias teatrinis miesto simbolis pasaulyje, be abejonės, yra danų architekto Jørno Utzono dar 1973 m. suprojektuotas Australijoje. Beje, tuo metu, kai buvo statomi šie rūmai, Venesuelos sostinėje Karakase iškilo „Teresa Carreño” teatras – vienas iš kelių brutalizmo architektūros teatrų pasaulyje. Tokios architektūrinės stilistikos teatras dar yra Londone, Barbican’o menų centre.

Teresa Carreño kultūros kompleksas Karakase, Venesueloje

Teresa Carreño kultūros kompleksas Karakase, Venesueloje

Šiandien Pietų Amerikos šalių miestuose, panašiai kaip ir Europoje, dominuoja didieji klasikinės, kolonijinės architektūros teatrai (Meksiko Operos rūmai, San Paulo teatras, Amazonės teatras Manause, Brazilijoje ir kt.).

Brodvėjaus teatrų rajonas Niujorke

Brodvėjaus teatrų rajonas Niujorke, JAV

JAV ir Kanadoje populiaresni nauji universalūs menų centrai, tačiau čia reikšmingi ir senieji teatrai (Brodvėjaus teatrų rajonas Niujorke, Bostono teatras ir kt). Išskirti galima 2006 m. baigtą naująjį „Guthrie” teatrą Mineapolyje. Šio daugiafunkcinio scenos menų centro architektūrą ir dizainą kūrė prancūzas Jeanas Nouvelis, apdovanotas architektūros „nobeliu” vadinama Pritzkerio premija.

„Guthrie“ teatras Mineapolyje, JAV

„Guthrie“ teatras Mineapolyje, JAV

Grįžtant atgal į senąją žemyninę Europą ir jos civilizacijos lopšį – Graikiją, belieka pridurti, kad šioje šalyje dar nuo vyno dievo Dionisijaus laikų bei tuomečių šventiškų procesijų ir masinių išgertuvių, kurių pagrindu ir atsirado teatras, niekas per daug nepasikeitė. Masinės vyno šventės baigėsi, o antikinių teatrų architektūros griuvėsiai liko tokie, kokie buvo. Kaži, ar savu ritmu gyvenantiems graikams kadanors prireiks „kosminių” architektūros sprendimų…

Parašykite komentarą