Tarptautinis projektas veda abipusio pažinimo keliu

Sausio 10–14 d. Gdanske vyko šiuolaikinio meno įstaigų iš Lenkijos, Rusijos bei Lietuvos, dalyvaujančių tarptautiniame projekte „Pažink svetimšalį“, edukacijos specialistų susitikimas. Galimybė plėtoti nuolatinį bendravimą su kolegomis iš kaimyninių valstybių – vienas iš trišalio projekto pranašumų.

Pasivaikščiojimas po Gdanską. Autorės nuotr.

Gdansko šiuolaikinių menų centro „Łaznia“ (Lenkija) edukatorių Aleksandros Tatarczuk, Aleksandros Mrozowskos, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kultūrinės veiklos vadybininkės Rasmos Noreikytės ir Rusijos nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus Kaliningrade mokslo darbuotojos Zinaidos Šeršun bei kuratoriaus Jevgenijaus Umanskio susitikimo metu aptarti būsimieji projekto renginiai, galimos edukacijos kryptys bei kartu ir atskirai nuveikti darbai.

Uždangos nėra, bet yra

Savo bendradarbiavimą projekte „Pažink svetimšalį“, kuris finišuos šių metų gruodį, edukatoriai norėtų įamžinti baigiamuoju darbu. Svarstoma galimybė surengti tarptautinę konferenciją arba diskusijas kultūros bei meno edukacijos temomis, galbūt – išleisti projekto metu sukauptomis nuotraukomis iliustruotą darbo kalendorių, organizuoti informacinius mainus tarp įstaigų edukaciniuose renginiuose dalyvaujančių vaikų bei paauglių grupių, skatinant abipusį interesą bei pagarbą.

Šie ketinimai – neatsitiktiniai. Kadaise nuo Vakarų Europos skyrusi geležinė uždanga buvo sutrupinta didžiųjų XX a. pabaigos pokyčių, tačiau jos likučiai, regis, gana patogiai įsitaisė tarp anksčiau dirbtinai vienytų šalių bendruomenių.

Seniau prievarta geografiniams kaimynams diegtos bendrystės iškreipti atspindžiai – savęs aukštinimas šiandien menkai tepažįstamų artimiausių kaimynų fone ir žavėjimasis tolėliau esančiomis Vakarų Europos valstybių gyvenimo patraukliaisiais aspektais.

Nors Lietuva, Rusijos Kaliningrado sritis ir Lenkija – geografiškai artimos kaimynės, edukacijos organizatorių patirtis rodo, kad jaunieji šių šalių gyventojai vieni apie kitus žino itin nedaug. Samprotaudami apie kaimynus jie eina prieinamiausiu keliu – lengva ranka taiko suaugusiųjų pasisakymų, žiniasklaidos ir popkultūros suformuotus išankstinius stereotipus, kuriuos lengvai diskredituoja kad ir nenuodugni praktinė analizė, nekalbant jau apie tiesioginį bendravimą su šių šalių atstovais.

Kaimynų patirtis kultūros sklaidos ir edukacijos srityje – taip pat labai įvairi, nulemta skirtingų aplinkybių, tarptautinės praktikos dėka įgytų bei vietos tradicijos suformuotų žinių.

Gdanskas: menas kaip vanduo

Siekti viešumo ir matomumo – vienas iš aktualiausių šiuolaikinio meno uždavinių, kurį Gdansko meno entuziastai ėmėsi kompleksiškai spręsti jau XX a. paskutinįjį dešimtmetį. Ko verta vien idėja įkurdinti šiuolaikinio meno centrą beveik šimtmečio senumo viešosiose pirtyse!

Erdviuose neoromanikos stiliaus pastatuose tuomet išsiteko dušai, pirtys, baseinai ir kt. patogumai bei laikmetį atitikusios vandens pramogos miesto bendruomenei. Pirtims moraliai pasenus pirmine savo paskirtimi, vandenį pakeitė menas.

Gdansko šiuolaikinių menų centras „Łaznia“ įsikūręs buvusioje viešojoje pirtyje

Šis sprendimas pasufleravo originalų centro pavadinimą (łaźnia – lenk. pirtis) ir, matyt, bus simboliškai nulėmęs jo organizuojamų renginių spektrą. Lenkai aprėpia plačiai: rengia parodas, menininkų mainus, edukacines programas, akademines konferencijas, paskaitas, kino seansus.

Gausios centro edukacinės programos siūlo nagrinėti šiuolaikinį meną arba praktiškai išmėginti save kuriant animaciją, filmografiką, tapant, analizuojant meno ir žmogaus teisių, meno ir mokslo ryšius bei kt.

Reaguojant į didelį renginių poreikį, 2012-aisiais kitame miesto rajone, taip pat buvusioje pirtyje, atidarytas meno edukacijos centras „Łaźnia 2“, kuriame šiuo metu veikia biblioteka ir skaitykla, atvira animacijos studija, rodomas kinas, rengiami mokymai bei kūrybinės dirbtuvės.

Poindustriniame Gdansko Žemutiniame mieste veikianti „Łaźnia“ ir jos sesuo Naujojo Uosto kvartale „Łaźnia 2“ nereprezentaciniuose miesto rajonuose įkurdintos specialiai. Šitaip siekiama stiprinti vietos bendruomenes, skatinti kultūros sklaidą – visais įmanomais būdais būti arčiau žmogaus.

Tarptautiniam įstaigos prestižui neprestižinė nedažytų namų kaimynystė netrukdo. Prieš dvejus metus „Łaźnia“ tapo viena iš septynių Lenkijos meno galerijų, įtrauktų į Niujorko New Museum of Contemporary Art su partneriais išleistą gidą „Art Spaces Directory“, kuriame apžvelgta iš viso 400 šiuolaikinį meną pristatančių pasaulio renginių erdvių.

Galerija – ir lauke

Užsidaryti patalpoje – nekoks žingsnis siekiant platesnio žinomumo. 2004-aisiais startavusiu ir iki šiol gyvuojančiu Gdansko lauko galerijos projektu siekiama sukurti nuolatinę meno kūrinių viešosiose miesto erdvėse kolekciją.

Pirmojo Gdansko lauko galerijos meno kūrinių konkurso, surengto 2005-aisiais, projektas-laimėtojas – vokiečių menininkų dueto „LKW gallery“ – įgyvendintas 2008-aisiais. Galerija veikia šiltuoju metų sezonu.

„LKW gallery“ – po tiltu „įstrigusiame“ sunkvežimyje įkurdinta meno galerija, „Invisible Gate“, arba „Nematomi vartai“ – stilingas triukšmingos autotransporto estakados, skiriančio Žemutinį miestą nuo Pagrindinio, akcentas bei kiti viešojo meno projektai – tarptautinių idėjų konkursų laimėtojais. Projekto startas buvo itin įkvepiantis, tačiau užsitikrinti stabilias miesto investicijas į meną, tiesiogine prasme prieinamą visiems – vienas iš jo iššūkių.

Savo eilės laukia nauji meno viešosiose erdvėse sumanymai – tiltų per kanalus akcentai, spalvotų dūmų instaliacija, kuri turėtų apgaubti praeivį ties kanalo krantine, dekoruota erdvė piknikams žaliojoje vejoje bei kitos idėjos, keliantys susižavėjimą, šypseną arba verčiantys karštai diskutuoti.

Niujorko kolektyvo „Front Studio“ darbas „Invisible Gate“ („Nematomi vartai“) – veidrodinėmis plokštėmis dekoruotas viadukas simboliškais atspindi greta esančių kvartalų, bet atskirtų kvartalų kaimynystės situaciją.

Emocinės reakcijos sužadinimas yra viena iš pagrindinių apleistų miesto erdvių revitalizacijos poveikio priemonių arsenalo. Menininkų bei miesto valdžios tikslas – suteikti reikšmės ir patrauklumo netekusiems rajonams pridėtinės vertės, skatinti išskirtinę jų atmosferą, madingumą, o perspektyvoje, be kita ko, pritraukti ir investuotojus.

Kaliningradas: metodiškai ir atidžiai

Rusijos nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus Kaliningrade veikla taip pat prasidėjo nuo aktyvaus entuziastų būrelio. Jo nariai dėjo pastangas įsilieti į plačiosios Rusijos kultūrinį gyvenimą, propaguodami aktualųjį meną, pristatydami Kaliningrade kuriančių menininkų veiklą, skatindami kuratorių iniciatyvas bei sociokultūrinius projektus.

Dinamiška sklaida buvo nulemta ne vien iniciatorių aktyvumo – centras neturėjo savo parodinių erdvių. Prieš metus duris lankytojams atvėrė jam perleisto XIX m. architektūros paminklo – kareivinių „Kronprincas“ – restauruota mansarda, o 2015-aisiais laukiama ir jos bokšto restauravimo pabaigos. Darbai finansuojami Rusijos Federacijos kultūros ministerijos. Jų perspektyva – įkurti Kaliningrade valstybinį šiuolaikinio meno muziejų.

Tačiau tai – ateitis, o keliolika metų be nuolatinės renginių aikštelės plėtota kultūrinė veikla – kas kita nei darbas nuolatinėje buveinėje. Klaipėda tai patiria Dramos teatro pavyzdžiu, Kaliningrade skrajojančiu olandu tapo šiuolaikinis menas, kuris ir šiaip jau nesileidžia spraudžiamas į aiškius rėmus.

Projekte dalyvaujančios edukatorės savo projektinį bendradarbiavimą norėtų įamžinti baigiamuoju darbu.

Centro mokslo darbuotoja Zinaidos Šeršun, užsiimanti meno populiarinimo bei edukacija ir skirianti daug dėmesio jų metodikai, prieš ketverius metus savo veiklą įstaigoje pradėjo nuo bendrosios meno pažinimo programos mažiausiesiems, kurių suburta grupė nuo tada auga stebėdama centro parodas ir projektus, sudarymo. Vėliau parengta meno edukacijos programa studentiško amžiaus publikai.

Šiuo metu, siekiant susieti aktualijojo meno įvykius su konkrečia jiems numatyta vieta, „Kronprinco“ kareivinėmis, rengiamos itin gausios ekskursijos – Zina keturiskart per savaitę vyksta pristatyti aktualių parodų lankytojams, su interesantais nuolat bendraujama socialiniuose tinkluose.

Kas, jeigu į ekskursiją ateina vos vienas kitas smalsuolis? Net ir šiais atvejais renginys neatšaukiamas. „Manau, svarbu, kad kiekviena asmeninė iniciatyva atrasti šį tą nauja būtų išgirsta ir sulauktų palaikymo. Menas, ypač – šiuolaikinis, yra sritis, pažįstama ir jauki nedaugeliui. Į parodų atidarymus, projektų pristatymus renkasi nuolatinė, sava publika. Žmonės, kuriems ši sritis nėra pažįstama, dažniau aplanko parodas viešųjų ekskursijų metu. Pastebiu, kad sulaukiame įvairios publikos, daug naujų veidų, todėl ambicijų pabendrauti su visais besidominčiais neatsisakau“, – pasakojo Z. Šeršun.

9000 km per vieną parodą

Kaliningrado šiuolaikinio meno propaguotojų įdirbį kitų projekte „Pažink svetimšalį“ dalyvaujančių miestų publikai pristatys projektas „9000 km“. Jo paroda Gdanske atidaroma šį penktadienį, sausio 24 d., o Klaipėdą aplankys šių metų rudenį.

Ilgamečio projekto pavadinimu nurodomas atstumas tarp labiausiai į Vakarus ir Rytus nutolusių Rusijos teritorijos taškų – Kaliningrado ir Vladivostoko, nusakantis ir projekto mastelį.

Kuratorius Jevgenijus Umanskis ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kultūrinės veiklos vadybininkė Rasma Noreikytė.

Jį surengusio Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus, įsikūrusio atokiausiame Rusijos Vakarų taške, kuratorius Jevgenijus Umanskis inicijavo sociokultūrinį tyrimą, kuris įtraukė aštuonis Rusijos regionus. Kiekviename iš jų buvo suformuota menininkų, literatų, žurnalistų, meno kritikų kūrybinė grupė. Dalyviai išgrynino aktualią savo vietovės meno arba socialinę problematiką, savo ruožtu įkvėpusią meno projektus.

Nykstantys „industriniai gyvūnai“ – griuvėsiais virstančios buvusios Sovietų Sąjungos gamyklos-gigantai ir Kaliningrado srities gyvenvietės Jasnojė, kadaise klestėjusių Rytprūsių Kaukėnų, nykuma, intensyvi kinų imigracija Rytuose ir keblokas gyvenimas mieste-kultūros paminkle Sankt Peterburge – tik keletas motyvų, kuriuos pamato keliaujantieji projekto siūlomu maršrutu.

„9000 km“ – kontrastinga ir iškalbingumu bei emocijų stirpumu labai vientisa Rusijos panorama, kuri, suprantama, nėra pažįstama statistiniam užsieniečiui, tačiau taps kur kas artimesnė projekto „Pažink svetimšalį“ dalyviams bei renginių lankytojams.

Susitikimo Gdanske fotogalerija:

Bendrasis projekto „Pažink svetimšalį“ tikslas yra plėtoti šiuolaikinės kultūros mainus ir skatinti tarpusavio supratimą tarp Gdansko (Lenkija), Karaliaučiaus (Kaliningrado, Rusija) ir Klaipėdos (Lietuva) gyventojų. Projekto tikslai apima ir pasienio institucijų tinklo ir profesionalų, dirbančių šiuolaikinio meno ir  kultūros srityje trijuose partnerių miestuose, trišalių mainų palengvinimą ir informacijos apie šiuolaikinį meną, kultūrą ir socialines problemas sklaidą projekto teritorijoje: Rusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Projektas „Pažink svetimšalį“ įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną  programą. Pagrindinis programos, finansuojamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis, tikslas – stiprinti Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos bendradarbiavimą plėtojant dvišalius ir trišalius santykius. Bendroji „Pažink svetimšalį“ projekto vertė – 873 620,59 euro arba 3 016 437,2 Lt. Programos įnašas į projektą sudaro 768 786,12 euro arba 2 654 464,7 Lt (88%). Partnerių skiriamas finansavimas – 104 834,47 euro arba 361 972,5 Lt (12%).

Daugiau informacijos apie projektą – nuolat atnaujinamoje jo interneto svetainėje www.closestranger.eu.