Lietuvių folkloras – tarptautinėje parodoje Šveicarijoje

Paradoksalus žmogaus kūrybos duališkumas: sukuriami milžiniški šiukšlių kiekiai, užteršiantys gamtą, vandenį ir žmogaus sielą, tačiau tuo pat metu kuriamas menas įkvepia tausoti save ir planetą. Į kurią pusę nusvers svarstyklės?

Klaipėdietė kompozitorė ir atlikėja Irena Upė, dar žinoma kaip Synthgirl, pristatė Ciuricho publikai lietuvių liaudies dainas. Eimanto Žeimio nuotr.

Atsakymų į šį klausimą buvo ieškoma ir vasario pabaigoje Šveicarijoje, Ciuriche, vykusioje tarptautinėje parodoje „Gyvybės esmė”. Renginio metu ekspozicijomis ir performansais siekta perteikti šiandienos vandenynų padėtį bei paties vandens kaip gyvybės egzistavimo pagrindo aktualumą tiek racionaliąja, tiek kūrybine prasme. Ši paroda tapo aktuali ir Klaipėdai, nes joje dalyvavo klaipėdietė kompozitorė ir atlikėja Irena Upė, dar žinoma kaip Synthgirl.

Parodą organizavo neseniai Šveicarijoje įkurtas Kūrybinis Ciuricho aljansas, kurio pagrindiniai iniciatoriai tapytoja Gala Poliscuk ir dr. Raul Linares pakvietė skirtingų šalių menininkus atvykti ir savo kūryba papasakoti vandens prigimties ir dabartinės būklės istoriją. Pasak organizatorių, šiuo metu žmonija išgyvena sunkų savo egzistencijos periodą – globalinį atšilimą, todėl meno vaidmuo kovoje su šiuo reiškiniu tampa ypač svarbus.

Parodos ekspozicija prasidėjo nuo Galos Poliscuk tapybos darbų. Menininkės kūryba ypatinga tuo, kad ji ant drobės tapo be teptukų ir kitų priemonių – tik pirštais. Kita parodinė erdvė buvo skirta Stephan Brauchli kūrybai. Fotomenininkas vandens pasaulio nemarumą ir paslaptingumą atskleidė pasitelkęs moters kūno formų ir spalvų žaismą vandens materijoje.

Antrajame aukšte lankytojai buvo šokiruoti antiestetikos. Menininko Carlos Arrola Mares instaliacijos liudijo žmogaus veiklos produkto – plastiko – įtaką vandenynams. Eksponatai kaltino ir vertė jaustis nejaukiai. Pasak menininko, jis ir turėjo tokį tikslą – sukrėsti stebintįjį ir priversti jį susimąstyti. Jei kiekvienas pradėtų bent nuo savęs, tai jau būtų didelis žingsnis, pasakojo Carlos Arrola Mares.

Šios skaudžios ekspozicijos fone itin jautriai skambėjo lietuviška daina. Tris vakarus iš eilės skirtingas programas pristatė kompozitorė, dainininkė iš Klaipėdos Synthgirl. Menininkė, pati kurianti ir prodiusuojanti savo muziką, remiasi dviejų skirtingų pasaulių sintezės idėja – technologinės ir senosios etnologinės plotmių sandūra. „Pasaulis ir individo gyvenimas neišvengiamai juda visiško technologizavimo link. Jei išgyvensi kiberpankinėje distopijoje, ar gebėsi išsaugoti prisiminimą, iš kur esi, kokia kalba kalbėjai ir kur tavo šaknys?” – retoriškai klausia kūrėja.

Irenos kuriamas synthrock, synthwave ir synthpop žanrų mišinys, pripildytas mitologinių vaizdinių, skolintų iš senosios liaudies kūrybos bei sukurtų čia, šiandien, švelnus ir be galo platus vokalas, darnios ritminės melodijos, remiamos stambiomis būgnų ir sintezatorių partijomis, klausytoją vedė sielai artimais senosios genties takais per šiuolaikines technologijų džiungles.

Kūrėja džiaugiasi galėjusi pristatyti Ciuricho bendruomenei Vakarų Lietuvos regiono lietuvių liaudies dainas ir pasakoja išgirdusi daugybę komplimentų apie mūsų dainų ir kalbos grožį. Dainininkė iš Lietuvos atvyko ne viena. Jau antri metai jai savo darbais talkina fotografas Eimantas Žeimys, tad ir ši kelionė nebuvo išimtis. Savo fotografijų darbais projekcijose bei instaliacijose fotomenininkas piešė gamtos ir žmogaus amžiną draugystės ar kovos istoriją. Prasidėjus muzikiniam pasirodymui ir prigesus šviesoms, ant sienų galėjai išvysti lietuvių fotografo darbus, atspindinčius senuosius mitus.

Parodos „Gyvybės esmė” idėja Ciuriche buvo sutikta labai pozityviai tiek vietinės valdžios atstovų, tiek rėmėjų, lankytojų ir pačių menininkų. Šis renginys, pasak organizatorių, vienokiu ar kitokiu formatu bus tęsiamas ir ateityje.

„Kultūrpolio” informacija