Etnokultūros centre – paskaitų ciklas apie Lietuvos nepriklausomybės karą

Minint Lietuvos Nepriklausomybės karo 100-metį prasideda viešų paskaitų ciklas: „Kaip apginta Lietuvos laisvė 1918–1920 m.?”. Lapkričio 28 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) pirmąją paskaitą „Kautynės prie Širvintų, Giedraičių ir Musninkų (1920 m.)” skaitys karo istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Valdas Rakutis.

Organizatorių archyvo nuotr.

2018 m. Lietuva mini valstybingumo atkūrimo 100-metį, tačiau ne mažiau svarbus yra ir po to vykęs Lietuvos Nepriklausomybės karas. Vasario 16-osios aktas buvo deklaracija, kuri skelbė nepriklausomybę, tačiau tam, kad būtų įgytas realus suverenitetas, jį reikėjo išsikovoti bei apginti ginklu. Istorikas Edvardas Gudavičius yra pasakęs, kad jis visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų nekeistų į vieną Nepriklausomybės karo savanorį. Iškalbinga mintis. O ką mes žinome apie tuos savanorius ir jų kovą bei žygius?!

Nepriklausomybės karas vyko 1919–1920 m., taigi artimiausius dvejus metus minėsime jo 100 metį. Tačiau ką apie šį karą, kurio dėka Vasario 16-osios akte paskelbta nepriklausomybė buvo apginta, žinome? Be to, dar beveik trejus metus, iki 1923 m., vyko partizaninis karas demilitarizuotoje zonoje tarp Lietuvos ir Lenkijos, kai kada peraugdavęs ir į reguliariųjų pajėgų susirėmimus panaudojant artileriją.

Šimtmečio sukaktis – proga prisiminti ir sužinoti apie šiuos jau tolimus įvykius, kurių amžininkų bei liudininkų mūsų tarpe nebėra. Taigi tik istorikai gali prakalbinti praeities šaltinius ir papasakoti plačiajai visuomenei apie tai, kaip buvo apginta Lietuvos laisvė 1918–1920 m.

Šios veiklos Klaipėdoje ėmėsi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikai, bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramove ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centru. Paskaitų ciklas ne atsitiktinai pradedamas 2018 m., nes jau 1918 m. pabaigoje pirmi Raudonosios Armijos daliniai pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją.

Šių susitikimų, kurie jau suplanuoti kiekvieną mėnesį iki 2019 m. pavasario, metu istorikai atskleis karių kasdienybės Nepriklausomybės karo metu aspektus, pristatys svarbiausias karines operacijas, apžvelgs Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę ir vykstantį karą dėl jos.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Klaipėdos etnokultūros centro informacija