Technologijų įprasmintas menas: Lietuvos kūrėjų NFT paroda Klaipėdoje

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 11 d. eksponuojama jungtinė Lietuvos kūrėjų meno NFT paroda, kuratoriai – Liudas Andrikis ir Glebas Divovas (Gleb Divov).

Duomenų vienetas, užkariaujantis pasaulį

„NFT, arba nepakeičiamas žetonas (angl. non-fungible token), – unikalus ir nepakeičiamas duomenų vienetas, laikomas blokų grandinėje. Nepakeičiamas žetonas gali būti taikomas lengvai suklastojamiems daiktams, tokiems kaip fotografijos, vaizdo ar garso įrašai bei kitos skaitmeninės rinkmenos, ženklinti siekiant patvirtinti jų autentiškumą. Tam naudojama blokų grandinių technologija. Skaitmeninis menas yra vienas ankstyviausių NFT naudojimo atvejų, nes blokų grandinė gali užtikrinti unikalų ir nekeičiamą parašą bei nuosavybės teisę“, – apie NFT technologijas ir jų pritaikymo galimybes rašoma „Vikipedijoje“.

Nors atsirado palyginti neseniai – pirmasis toks skaitmeninis projektas buvo pristatytas 2015 metais, NFT jau susilaukė milžiniško susidomėjimo pasaulyje, o pastaraisiais metais – ir Lietuvoje. Meno NFT parodos iniciatorius ir vienas iš kuratorių, KKKC direktorius Liudas Andrikis, paklaustas, kuo jį asmeniškai sudomino NFT, pasakojo: „Manau, kad technologijų skverbimasis į visas gyvenimo sritis yra neišvengiamas ir šioje srityje atsirado galimybės kūrėjams lengviau įsilieti į meno rinką. Būdamas bet kurioje pasaulio vietoje, sukūręs savo skaitmeninį kūrinį ar seriją kūrinių ir pasidalinęs jais, menininkas tampa matomas visam pasauliui. Įprastai menininko kūrybą pristato galerija, kuri turi ribotą auditoriją, o NFT platformose tave gali pamatyti labai didžiulė auditorija, tarp jų – ir kolekcionieriai, spekuliantai, ir instituciniai kolekcionieriai. Jie bando nuspėti, kuris autorius įdomesnis, kuris turi potencialo ir jo kūrinių vertė augs, ir įsigyja tuos kūrinius. Svarbu ir tai, kad NFT yra sertifikatas, kūrinys turi metaduomenis: skaitmeniniu formatu įrašoma, kas yra kūrėjas, ir tą kūrinį perparduodant autorius visais atvejais gauna komisinį mokestį. Kuo dažniau kūrinys perparduodamas, tuo daugiau autorius uždirba iš komisinių, nesvarbu, kad jis jau gavo užmokestį parduodamas kūrinį. Tai teigiami dalykai ir kūrėjams lengvesnis kelias į tarptautinę meno rinką.“

Pasak parodos kuratoriaus, NFT yra technologija, leidžianti skaitmeniniam kūriniui suteikti kitokią prasmę. Kitas dalykas – pačių kūrinių pritaikymo galimybės. Kūrinys kaip meno NFT gali būti, tarkim, bilietas ar raktas į atskirus resursus. Paklaustas, kokiu būdu įmanoma matyti įsigytą NFT kūrinį, L. Andrikis paaiškina: „Įsigijus NFT jis atsiranda kriptopiniginėje. Aišku, jį galima rodyti per projektorių, monitoriuje, jei NFT paprasti vaizdiniai dokumentai. Kitus galima matyti tik virtualioje realybėje. Arba tose platformose, kuriose vyksta mainai, prekyba, lankytojai gali matyti jūsų kolekciją. Yra rimtų kolekcininkų, kurie kryptingai perka tam tikrus kūrinius, tam tikrą istoriją, ir tos surinktos kolekcijos vertė kriptovaliutomis kyla. Aišku, kriptovaliutos vertė irgi svyruoja.“

Meno NFT paroda: dvi salės, du kuratoriai

Pirmoji meno NFT paroda KKKC Parodų rūmuose buvo surengta 2021-aisiais. Tiesa, debiutinėje ekspozicijoje buvo vos keli ekranai, o ir ne visi kūriniai juose dėl technologinių niuansų buvo tobulai išeksponuoti. „Pernykštė paroda buvo truputį prisvilęs pirmasis blynas“, – pripažįsta organizatoriai.

Šiais metais paroda susideda iš dviejų dalių, ekspozicija jau užima dvi sales. „Šiemet paroda įvairiapusiškesnė, – pasakoja fachverko salėje eksponuojamą kolekciją kuravęs L. Andrikis. – Jos idėja buvo rodyti lietuvių autorių kūrinius. Darbus rinkausi pagal kūrėjų bendruomenių rekomendacijas, porą kūrinių paskolino juos įsigiję kolekcininkai – Roberto Narkaus kūrinys yra iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos. Beje, R. Narkus šiuo metu atstovauja Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Andriaus Zakarausko kūrinys – iš privataus anonimu norėjusio išlikti kolekcininko rinkinio. Ilgą laiką stebiu klaipėdiečio Henriko Riškaus, gyvenančio ir kuriančio Portugalijoje, kūrybą, jis turi savitą unikalų stilių. Parodoje eksponuojamas jo kūrinys, skirtas Ukrainai.“

Menininkės Ivonos Tau kūriniai dalyvavo ir pernai vykusioje pirmojoje NFT parodoje, ir šiemetinėje. „Jos sėkmės istorija – stulbinanti! Ivona buvo technologijų inžinierė, dirbanti su dirbtiniu intelektu. Kažkas paskatino kurti NFT ir galiausiai ją aplankė tokia sėkmė, kad pagrindinis darbas tapo tik papildoma veikla, kad neprarastų įgūdžių. Jos kūriniai, kuriuose naudoja ir dirbtinį intelektą, yra labai gerai vertinami, – menininkės sėkme džiaugiasi parodos kuratorius. – Kita vertus, į kolekciją pateko ir klaipėdiečio Tomo Bumblausko kūrinys iš ciklo „Shit“ – kakutis aukso rėmuose. Šį kūrėją gal būtų galima pavadinti neetatiniu, nes meno NFT gali kurti bet kas. Jis susidomėjo nepakeičiamo žetono technologijomis ir sukūrė šią kolekciją kaip pokštą. Bet tai parodo, kiek yra sukuriama beverčių kūrinių, šlamšto. Kita vertus, kai tas kūrinys rodomas galerijoje, jo vertė gali ir pakilti.“

Kita parodos dalis yra kuruota Glebo Divovo. „Jis yra meno NFT pionierius Lietuvoje – šioje srityje kuria nuo 2017 metų. Tai labai įdomi asmenybė – kūrėjas vizionierius. Savo parodos dalyje jis eksponuoja ir pirmąjį lietuvišką NFT, sukurtą 2017 m., dar prieš visą tą NFT bumą. Kiekvienas eksponuojamas darbas turi dar gilesnę istoriją. Pavyzdžiui, Rait Prääts kūrinys su fiziniu objektu – robotu, kurį gauni įsigijęs NFT kūrinį“, – pasakojo L. Andrikis.

Galimybes riboja tik fantazija

Parodos eksponavimo laikotarpiu buvo surengtos teorinės ir praktinės NFT kūrybinės dirbtuvės. Susitikimo metu vienas iš parodos kuratorių, NFT pradininkas Lietuvoje Glebas Divovas (Užupio Respublika) dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Kuo šios dirbtuvės buvo ypatingos dalyviams ir asmeniškai L. Andrikiui, dalyvavusiam jose eilinio svečio teisėmis?

„Labai džiaugiuosi, kad susirinko palyginti nemažai dalyvių – apie 20. Man pačiam tai buvo puiki patirtis. Kol nesi padaręs praktinių žingsnių ir nesukūręs meno NFT, viskas atrodo labai sudėtinga, tolima, ir todėl šiek tiek gąsdina. Įsivaizdavau, kad jei man įdomu, tikriausiai atsiras ir daugiau kūrėjų, kurie susidomės tokia galimybe. Ir iš tikrųjų susirinko entuziastų, vieni iš jų žengė tik pirmuosius žingsnius šioje srityje, susikurdami kriptopiniginę ir pirmąjį meno NFT, kiti jau buvo pabandę ir gavo atsakymus į jiems iškilusius klausimus, – mintimis dalijosi L. Andrikis. – Technologijų atėjimas į kasdienį gyvenimą – neišvengiamas, ir kuo anksčiau ir daugiau įgyji patirties, tuo plačiau gali kitus supažindinti su šia sritimi. Iš tikrųjų dar trūksta fantazijos, kur galima panaudoti šią technologiją. Dabar yra eksperimentavimo laikas, ir aš manau, kad kūrėjams tas laikas yra vienas įdomiausių, kai galimybes riboja tik fantazija. Manau, kad yra svarbu dalintis, suteikti galimybę prieiti prie tų žinių ir tęsti eksperimentus.“

Jungtinės Lietuvos kūrėjų meno NFT parodos dalyviai: Musical Blockchain, Robertas Narkus, Vilmantas Marcinkevičius, Rait Prääts,  Andrius Zakarauskas, Ivona Tau, Henrikas Riškus, Greta Brat, Tomas Bumblauskas, Lukas Gecevičius, Gleb Divov, Team Forestverse, Team Avocado Toast, Team KaunARTic, The Blockchainqueer.

Parodos kuratoriai: Liudas Andrikis ir Glebas Divovas.

Paroda veikia iki 2022 m. rugsėjo 11 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).