Klaipėdoje – debiutinė Simonos Agotos Martinkus paroda

2022 m. spalio 26 d., trečiadienį, 18 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) Nišinėje galerijoje atidaroma Simonos Agotos Martinkus fotografinės juvelyrikos paroda „Pleistras / Patch“. Tai – pirmoji jaunos menininkės, jau kuris laikas gyvenančios uostamiestyje, personalinė paroda.

Simona Agota Martinkus. Iš ciklo „Pleistras“, 2018–2022 m.
Simona Agota Martinkus. Iš ciklo „Pleistras“, 2018–2022 m.

Paliesti šių skubos perpildytų laikų, mes jau seniai nebeklijuojame nuotraukų į albumus. Dažniausiai jos taip ir neįgyja fizinio pavidalo ir skaitmeniniu formatu išsaugomos elektroninėse atmintinėse ar virtualiuose debesyse. Nuolat besikaupiančiame jų kiekyje dažnai pasiklystame ir patys. Būtent tada iškyla klausimai: ar tikrai šie fotografiniai vaizdai išlaiko savo prasminį, vertybinį svorį mūsų atmintyje, ar jie geba paliesti – daryti poveikį ir perduoti žinią, informaciją? Fiksuodami savo aplinką, mes savotiškai pratęsiame jau įvykusių gyvenimo momentų galiojimo laiką. Atsitiktinai radę ar specialiai peržiūrėdami užfiksuotus kadrus, savyje žadiname kadais išgyventas emocijas, jas vėl patiriame arba bandome prisijaukinti iš naujo, jau būdami kitokie ir veikdami kituose kontekstuose. Ši paroda pristatoma kaip gydomasis pleistras, skirtas sunkiai dienai. Siūloma prisiminti ir dar kartą patirti tai, kas jau buvo išgyventa. Nebūtinai malonaus. Jeigu ne gyvenime, tai sapne. Jeigu ne sapne, tai vizijose ar apmąstymuose. Siūloma užklijuoti patirtų emocijų pleistrą ant šių dienų skaudulių.

Simona Agota Martinkus. Iš ciklo „Pleistras“, 2018–2022 m.
Simona Agota Martinkus. Iš ciklo „Pleistras“, 2018–2022 m.

Fotografijos juostelė, kurioje buvo užfiksuoti šios parodos kadrai, dvejus metus laikyta šaldytuve plastikiniame indelyje, įdėtame į kartoninę dėžutę, šalia kiaušinių. Tokia buvo fotografinių vaizdų priešistorė. Po susidūrimo su realybe, jie prakalbo tiesiog apie vaizdą – niūrios ir liūdnos dienos šviesą, trisdešimt kiaušinių, tris jaunas moteris ir pamaitintus Muziejaus g. 29A trečio aukšto gyventojus. Fotografijos juostelė buvo laikoma aukščiausioje šaldytuvo durelių lentynoje, taip, kaip mūsų močiutės kažkada laikė vaistus. Pasak jų, taip buvo pratęsiamas vaistų galiojimo laikas, labiausiai tų, kurie savo sudėtyje turėjo sidabro. Kaip ir analoginės fotografijos juostelei, vaistams galioja tie patys prailginto poveikio išsaugojimo principai. Kadangi juostelė yra padengta fotoemulsija, kurią sudaro sidabro halogenidų grūdeliai, lemiantys fotojuostos jautrumą šviesai, kontrastą ir kt., visi parodos kadrai buvo fiksuojami tamsioje patalpoje, be eksponometro. O vėliau užfiksuotus fotojuostelėje šviesos pliūpsnius teko kurį laiką konservuoti šaltyje, šaldytuve, kartu su visomis maisto atsargomis. Kažkada tokius metodus taikė močiutės, dabar mes – kuriančios fotografės.

Gydomasis pleistras taip pat pasirinktas neatsitiktinai ar vien dėl savo atliekamos funkcijos. Medicininiai pleistrai iš vidaus dengiami sidabru. Su pažeista vieta reaguodamos sidabro metalo dalelės pagreitina žaizdų gijimą, sumažina bakterijų kiekį, sutrumpina stacionarizavimo trukmę. Parodoje – pleistras kaip užuomina, juvelyrinė detalė – papuošalas, turintis apsauginę ir gydomąją funkciją. Ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme.

Fotografijų serijoje stebima tamsios ir liūdnos dienos šviesa. Įamžintas maisto gamybos procesas, anuomet suteikęs džiaugsmingų impulsų ir kartu – buvimo prasmės, ta pačia nuotaika vis dar atliepia prisiminimuose. Užfiksuoti kadrai pilni emocinės įkrovos, kad ir po ilgo laiko lygiai taip pat paveikios, gebančios sužadinti išgyventus šviesius potyrius. Tokiu būdu tarsi praeityje susiformavusiu džiugesio pleistru įmanoma užklijuoti šiandieną patiriamą liūdesį ir slogumą, baimę ir nerimą. Baltų kiaušinių lukštai trapiu sluoksniu padengia pleistro paviršių ir tampa kibiais jutikliais, gydančiai reaguojančiais į senų fotografinių pasakojimų ir nūdienos santykį. Ši paroda – kvietimas paieškoti savų gydančių praeities akimirkų – pleistrų, pajėgių prislopinti dabarties negandas. Iš taip retai atverčiamų šeimos archyvų – nuotraukų albumų.

Simona Agota MARTINKUS

APIE AUTORĘ

Simona Agota Martinkus (g. 1995 m. Mažeikiuose) 2015 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete įgijo Metalo meno ir juvelyrikos bakalauro diplomą. Nuo šių metų ten pat tęsia ir Taikomojo meno magistrantūros programos studijas. Nuo 2016 m. dalyvauja grupinėse parodose, kūrybiniuose pleneruose Lietuvoje ir užsienyje, rengia edukacinius juvelyrikos užsiėmimus. Ši paroda – pirmasis išsamus autorės asmeninės kūrybos pristatymas.

Parodos organizatorė – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 6 d.

Galerijos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. (sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Parašykite komentarą