Fotografijos šventės tęsinys: keturios ukrainiečių parodos
|
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius ir asociacija „Menų zona“ 2022 m. gruodžio 16 d. – 2023 m. sausio 15 d. pristato Fotografijos šventės tęsinį – keturias ukrainiečių fotografų parodas ir Ukrainos menininko Nikitos Kadano parodą „Duobė dainuoja“. Parodų kuratorius – Darius Vaičekauskas.  Septintosios Fotografijos šventės antrojoje dalyje eksponuojamos: Anos Melnikovos fotografijų paroda „Miestas be pavadinimo“, Dmitro Kupriano fotografijų paroda „36 Hoverlos kalno vaizdai“, Pavlo Dorogojaus fotografijų paroda „Auksiniai žmonės“ bei Stanislavo Ostrouso fotografijų paroda „Charkivas – forpostas“. Anos Melnikovos fotografijų paroda „Miestas be pavadinimo“Anos Melnikovos projektas, atliktas tradicine analogine nuotraukų spausdinimo technika, yra eksperimentas ir bandymas parodyti naują tikrovę ir naujo kraštovaizdžio portretą. Kiekviename vaizde sujungtos skirtingų miestų ir šalių, kuriuose fotografei teko kada nors gyventi, detalės, sutiktų žmonių portretai. Dmitro Kupriano paroda „36 Hoverlos kalno vaizdai“Hoverlos kalnas yra aukščiausias Ukrainos taškas ir, analogiškai šventajam Fudži kalnui Japonijoje, ukrainiečiams yra beveik šventa ir mitinė vieta. Šiomis nuotraukomis fotografas nori užpildyti Ukrainos vizualiojo meno spragą, kartu apeliuodamas į Katsushika Hokusai seriją „Trisdešimt šeši Fudži kalno vaizdai“ ir jo metafizinį bei autentišką santykį su Fudži kalnu. D. Kuprianas savo kūriniuose pateikia Hoverlos kalną kaip ukrainiečiams šventą vietą, kuri šiuo metu yra tapusi ir turistų traukos centru. Į Hoverlos viršūnę labai lengva patekti keliais maršrutais, pakeliui į ją žmogus gali pasinerti į vietines Karpatų regiono kalniečių tradicijas. Pavlo Dorogojaus fotografijų paroda „Auksiniai žmonės“Fotografijose dokumentuojamos žmonių ir vietų reikšmės, prisiminimai dažniausiai prarandami laikui bėgant. P. Dorogojus savo serijos „Auksiniai žmonės“ veikėjus randa Charkivo sendaikčių turguose. Menininką sujaudino tų portretų pažeidžiamumas. Jis sugalvojo lengvabūdišką idėją aplink kai kurias figūras nuotraukose iš žalvario lapo suformuoti aureolę, taip bandant empatiškai meno kūrinio pavidalu suteikti joms antrą gyvenimą. Tie paauksuoti ir lakuoti vaizdai perteikia ironišką monumentalumą, aiškiai kontrastuojantį su temomis – darbo susitikimais, laisvalaikiu, šeimos susibūrimais. Nenoromis žiūrovas įtraukiamas į žaidimą, raginamas atidžiai išnagrinėti kiekvieną nuotrauką, kad surastų atsakymus į daugybę klausimų, pavyzdžiui: kas tie žmonės? Stanislavo Ostrouso fotografijų paroda „Charkivas – forpostas“Stanislavas Ostrousas analoginėse fotografijose dokumentuoja karo žaizdas Charkive. „Gyvenimas apšaudomame mieste supaprastinamas iki pačių elementariausių funkcijų. Svarbiausia – išgyventi. Nepatekti į apšaudymą. Patartina nebūti atvirose vietose. Skeveldros. Visi namų fasadai paženklinti skeveldrų paliktais pėdsakais. Mažos ir didelės jos skraido į visas puses. Tiesioginis smūgis vargu ar įmanomas, bet skeveldrų yra visur. Stiklo traškėjimas po kojomis. Stiklo duženos, kad ir kaip didvyriškai komunalininkai jas šalintų, pasirodo vėl ir vėl. Miesto centre nedužusių stiklų visai neliko. Atsivėrusios juodos langų ertmės paskubomis dangstomos fanera. Miestas anka ir kursta nuo sprogimų“, – serijoje užfiksuotus vaizdus jautriai komentuoja fotografas. *** Parodų kuratorius – Darius Vaičekauskas. Parodas iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Parodas organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, asociacija „Menų zona“. Partneris – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. Parodos veikia iki 2023 m. sausio 15 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). |
