Apie skirtingas akimirkos patirtis – debiutuojantis fotografas Aleksas Jukumas

2023 m. vasario 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) Nišinėje galerijoje atidaroma Alekso Jukumo paroda „Kasdien“. Tai – debiutinė jauno autoriaus personalinė paroda, pristatanti pirmąjį jo fotografijų ciklą, sukurtą 2021–2022 metais.

Fotografijose – vizualūs pastebėjimai, ištraukti iš įprastos gyvenimo tėkmės gimtajame mieste Klaipėdoje, taip pat – Vilniuje, momentai iš neseniai vykusių kelionių Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Amsterdame ir kt. Visi parodos kūriniai – autoriniai atspaudai, spausdinti analoginėje fotolaboratorijoje. A. Jukumą itin domina gatvės fotografija (Street photography) ir lemiamo momento koncepcija, kuri nurodo, kad vienoje fotografijoje įmanoma užfiksuoti visą fotografuojamo objekto ar įvykio esmę. Todėl daugiausia parodos darbų – ne išlaukti kadrai, bet akimis sunkiai pagaunamos akimirkos. Tai – tarsi užslėptoji gyvenimo pusė, išryškinama tam, kad rutinai suteiktų daugiau spalvų.

Aleksas Jukumas (g. 2004 m.) – klaipėdietis, Vytauto Didžiojo gimnazijos dvyliktokas. Fotografuoja nuo 2020 m. Domisi analogine fotografija. Dažniausiai renkasi juostinį fotoaparatą, mokosi spausdinti fotografijas analoginiu būdu. Autorius ateityje planuoja rinktis fotografijos medijos studijas. Šiuo metu konsultuojasi su klaipėdiečiais fotomenininkais: Artūru Šeštoku, Remigijumi Treigiu ir Gediminu Juška, bendrauja su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerija ir jos vadovu Juozu Petkevičiumi. Fotografuoja muzikinius renginius. Kartu su kitais fotografais rengia tinklaraštį apie lietuvišką muziką (instagrame@mosh_pitas), viešina savo fotografijas Instagram paskyroje (instagrame@jaukumo).

***

Įprasta, kad fotografija „kalba“ apie laiką ir visada – apie praeitį. Nesvarbu, kuria laiko dalimi – sekunde ar šimtmečiais yra nutolusi nuo dabarties. Kitaip tiesiog neįmanoma. Fotoaparato užrakto nuspaudimo momentas visuomet fiksuoja bent kažkuria dalimi pasibaigusį įvykį ar jau patirtą akimirką. Tai prigimtinė šios medijos „kalbėjimo“ forma. Žinoma, nuo fotografijos išradimo iki šių dienų daug kas pasikeitė. Atsirado begalė manipuliacijų kuriant niekada neįvykusius įvykius, žmonių atvaizdus ir juo labiau – klastojant laiką. Jau seniai prasiplėtė ne tik fotografijos pritaikymo galimybės, bet ir jos „kalbos“ leksikonas. Dabar fotografija dažniau – priemonė nei tikslas. Tačiau, ko gero, ne šio autoriaus atveju.

A. Jukumas atiduoda duoklę seniesiems, fundamentaliesiems fotografijos kūrimo principams. Atrodo, autorių vienodai domina visi fotografijos kūrimo etapai – nuo juostos įdėjimo į fotoaparatą, fiksavimo, vaizdo koregavimo didintuvu iki išryškėjimo popieriaus lakšte, mirkomame chemikaluose. Laipsniškas, meditatyvus atvaizdo kūrimas leidžia pasipriešinti nuolat patiriamam skubriam gyvenimo tempui, kai jau sunku suprasti ne tik kodėl, bet ir kur skubama. Tai nėra išskirtinis atvejis. Analogine fotografija susidomi vis daugiau ne tik profesionalių fotografų, bet ir pradedančių kūrėjų. Gilinamasi į skirtingas, seniai pamirštas fotografijos technikas bei technologijas ir vis dažniau tai pritaikoma šiandieninėje kūryboje. Kita vertus, A. Jukumas ir neturi tokių pretenzijų. Analoginė fotografija – šiuo metu labiausiai dominanti ir pagrindinė jo raiška. Ne tik atvaizdo konstravimo, bet ir pačios fotografijos suvokimo būdas, per kurį pažįstama kūryba, suvokiama aplinka, nagrinėjami gyvenimo reiškiniai.

Autorius akcentuoja tiek asmeninį jo kaip kūrėjo augimą, tiek ir augimą kaip reiškinį, vykstantį jo fotografijose. Čia stebimi sugretinimai, išryškinantys skirtingus laiko patyrimus, toje pačioje vietoje (ir fotografijoje) įmanomą individualų gyvenimo tempą, kai vieni žmonės skuba, o kiti tą pačią akimirką priima ramiai, susikaupę. Atskleisdamas ne tik žmonių skirtybes, bet ir parodydamas jų panašumus, A. Jukumas tą patį momentą nagrinėja iš įvairių pusių, tarsi sluoksniuodamas vieną akimirką / dieną / gyvenimą į daugybę dedamųjų. Tai nėra radikalūs laiko ir patirčių atskyrimai, veikiau – niuansuota, laipsniška jų gradacija. Gyvenimas viešoje erdvėje, gatvėje ypatingas tuo, kad čia renkamasi skirtingais tikslais. Todėl jis ir priimamas skirtingai, pagal asmeninius suvokimus. Ne tik tempas, bet ir ta pati šviesa, šiluma, atmosfera kiekvieno suvokiama vis kitaip. Galima teigti, kad net ir būdami vienoje vietoje tuo pat metu, kartu suvokiame ir išgyvename akimirką skirtingai, o kartais ir iš viso jos nepastebime. Šioje parodoje – būtent apie tai.

Aplinka, gatvė, kurioje savo gyvenimus gyvena svetimi, taip pat ir artimi žmonės – šiuo metu pagrindinė A. Jukumo tema. Gebėjimas iš nenutrūkstamo įvykių srauto ne tik atrinkti, bet ir pagauti reikiamą akimirką jau dabar stebimas jo kūryboje. Galbūt lemiamas momentas dar išsprūsta iš autoriaus fotoobjektyvo, bet panašu, kad jaunas fotografas yra labai arti jo. Nepaisant to, kad fotografuojant juostiniu fotoaparatu lemiamą momentą pagauti nepalyginamai sudėtingiau.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė

A. Jukumo paroda veiks iki balandžio 8 d.

Organizatorius – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Paroda yra Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vykdomo Erasmus+ projekto „Photography Kaleidoscope: Inclusion, Communities, and Knowledge (PhotoKICK)“ dalis. Projektas finansuojamas ES lėšomis.

Galerijos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.