Mados bakalaurai = mados startuoliai

Laikas akių pratimams, nes lietuviškos mados kraujotakos sistemoje pagausėjo šviežio kraujo. Jaunieji Vilniaus dailės akademijos (VDA) kostiumo dizaino bakalaurai demonstruoja kaip niekad kietus kūrybiškumo raumenis ir ne tik akademijos pasieniuose, bet ir už įstaigos ribų – ant podiumų ir dizaino parodose.

Be to, jie su savo kuriama mada puikiai išsilieja interneto socialinėje erdvėje. Pagaliau visi suprato, kad interneto žiūrovams nebegalima draskyti akių prastos kokybės mados fotosesijomis, kad madą reikia komunikuoti, o diplominės kolekcijos yra kuriamos ne tam, kad sukūręs „beleką“, galėtum treptelt koja prieš išeidamas iš „akadės“, o tam, kad pats sau pasidarytum pirmąjį rimtą mados projektą, kuris gali tapti (ir turėtų tapti) kiekvieno jauno dizainerio autoriniu start-up‘u

.:.

Kolekcija „Kelionė. 83′ – 13’“ (diz. Liucija Kvašytė)

Pagrindinį šių metų „Jaunojo dizainerio prizą“ mados kategorijoje laimėjusi dizainerė Liucija Kvašytė yra viena įdomiausių kūrėjų iš pastarųjų metų mados bakalaurų. Rugsėjį savo ultraalpinistinę kolekciją Liucija pademonstravo ir Londono dizaino festivalyje, kai tuo metu Lietuvos kultūros atašė Londone Liucijos sukurtas kuprines ėmė ir užsidėjo ant savo oficialios paskyros viršelio facebook‘e. Taigi, socialinė komunikacija tinkle gerą dizainą netikėtai pakėlė net į diplomatinį lygmenį.

Pati dizainerė sako, kad kurdama šias įspūdingas kuprines ir vyriškus drabužius nagrinėjo žmogaus harmonijos ir aplinkos problematiką. Jos tyrimo objektas – tėvo ir dukters santykiai, vaizduojami per autoriteto – tėvo – paveikslą, sukuriant jam  idealizuoto personažo, alpinisto, įvaizdį. Kolekcijoje dera senas braižas ir inovatyvūs sprendimai, atsispindi pagarba paveldui ir atsakingas požiūris į šiandienos iššūkius. Tai seno ir naujo dermė, kartų problematika, harmonijos su aplinka bei aplinkiniais paieškos, santykių puoselėjimas, vertinimas ir padėka tėčiui, kuris, beje, tapo ir pagrindiniu šios kolekcijos modeliu.

Luko Keiziko nuotr.

.:.

Kolekcija „CosmoJesus“ (diz. Ugnė Martinaitytė)

Jaunoji futuristė Ugnė Martinaitytė, jau spėjusi „prasinešti“ per „Mados infekcijas“, už eksperimentinę kolekciją „CosmoJesus“ šiemet gavo nacionalinės svarbos „Gero dizaino“ prizą tiesiai iš prezidentės Dalios rankų. Prieš pradėdama kurti drabužius, Ugnė studijavo industrinį ir grafinį dizainą, kol galiausiai nematomos srovės ją nuvedė į VDA kostiumo dizaino katedrą, kur ir gimė „CosmoJesus“. Tai mišri vyrų bei moterų kolekcija, inspiruota kosmonautų kostiumų, krikščionybės ir dangaus simbolių samplaikos.

Kolekcija sujungia priešingybes: materialų ir dvasinį pasaulius. Labiausiai pasaulyje paplitusi religija – krikščionybė – ne tik kalba apie stebuklus, bet ir turi sąsajų su kosmosu. Dangaus simboliai krikščioniškose ikonose ir šiandieninis kosmonautas yra centrinis dizainerės interesų objektas. Aureolė (nimbas) virš šventųjų galvų – tarsi apsauginis kosmonauto skafandras. Kosmonautas, skrendantis į kosmosą ieškoti mokslinio visatos atsiradimo paaiškinimo, meldžiasi Dievui. Kolekcijos idėją atskleidžia teiginys: krikščionybė – kosmosas, o Jėzus – kosmonautas. Kolekcijoje šios temos interpretuojamos su ironija, jungiant stereotipinius krikščionybės ir kosmoso simbolius į vieną įvaizdį, kuris atskleidžia šiuolaikišką požiūrį į tikėjimą.

Tomo Adomavičiaus ir Agnės Solovjavaitės nuotr.

.:.

Kolekcija „M e s s a g e s   t o   A n o n y m o u s“ (diz. Melita Rus)

VDA kostiumo dizaino bakalaurė, aksesuarų dizainerė Melita Rus (mados ženklas MELLOW) sako, kad ši kolekcija – apie KOMUNIKACIJĄ. Devyni skirtingi drabužių modeliai iš tikrųjų yra neįprasta žmonijos komunikacijos istorijos retrospektyva, įlindusi į mados kailį, netgi pasislėpusi po tikra oda. Nuo pašto balandžių, tradicinio pašto iki elektroninio emailo ir šių dienų komunikatorių radikalų – anonimų, kurie siunčia žinutes anonimams interneto socialiniuose tinkluose.

Informacijos perdavimo būdai keičiasi, bet jos poreikis – ne. Visai kaip ir mada. Siekiant išryškinti praeityje egzistavusios rašytinės komunikacijos tikrumą ir nuoširdumą bei jos priešpriešą – sintetinę internetinę komunikaciją ir jai būdingą netikrumą bei anonimiškumą, kolekcijoje jungiami natūralūs ir sintetiniai audiniai.

„Ffakers“ nuotr.

.:.

Kolekcija „Wafuku“ (diz. Paulė Insodaitė)

Japoniški-lietuviški „treningai“! Gal skamba ironiškai, bet jie tikrai geri. Wafuku – tai japoniškas žodis, reiškiantis japonišką stilių arba tradicinius japoniškus drabužius. Akivaizdu – pagrindinė kolekcijos inspiracija yra Japonija, tiksliau, japoniški audiniai, jų raštai ir motyvai. Kolekcija yra komercinė, todėl dizainerės tikslas buvo sukurti nešiojamų (pranc. prêt-àporter) vyriškų laisvalaikio drabužių kolekciją, atspindinčią japonų kultūros įtaką vakarietiškai kultūrai. Tad antrąja jos inspiracija tapo vyrų gatvės mada, laisvalaikio apranga – patogi ir laisva, visai kaip treningai. Trečiasis elementas, panaudotas kuriant kolekciją, yra mistinis šešiakampis.

Šešiakampio forma naudojama konstrukcijoje, jungiant ir derinant skirtingus raštus, kurių iš viso yra dešimt, bei du paveikslus. Šešiakampis simbolizuoja dviejų kultūrų ir laikmečių susijungimą, tai senovinių, XVIII-XIX amžių japoniškų raštų ir šiuolaikinės vyriškos mados sintezė. Šešiakampis taip pat yra forma, kuri tiek gamtoje, tiek senovinėje simbolikoje, tiek šiuolaikinėje architektūroje, mene ar žmonių sukurtuose daiktuose sudaro įvairias struktūras – taip, kaip šioje kolekcijoje sudaro drabužius. Visi audiniai atspausdinti sublimacine spauda. 

Paulės Insodaitės nuotr.

.:.

Kolekcija „Home_LT“ (diz. Elmira Asadulajeva)

Publikos prizą „Jaunojo dizainerio konkurse“ gavusi bakalaurė Elmira Asadulajeva sukūrė beveik uniseksinę, lietuvių liaudies architektūros-drabužių kolekciją, kurios pagrindiniu atspirties tašku tapo  protėvių apdainuotas ir apraudotas medžiagos gabalas – skara bei jos palydovė – kaimo troba. Dizainerė sako, kad pagrindinė „Home_LT“ tema yra namų ir apsaugos pojūtis. Pasirinkti simboliai ir daiktai perteikia jį tiek tiesiogine, tiek metaforine prasmėmis.

Namas (troba) ir tautinio kostiumo dalis (didžioji skara) veikia modelių siluetus, konstrukcijas, eksperimentinės medžiagos raštą. Kolekcijoje praeitis susitinka su ateitimi, etnografiniai motyvai yra maišomi su futuristiniu stiliumi. „Home_LT“ kolekcija, sukurta bendradarbiaujant su „Studija LT“ – tai naujas požiūris į lietuvių liaudies meną, siekis perteikti jį suprantamai ir patraukliai šiuolaikiniam, mada besidominčiam miesto jaunuoliui.

Monikos Dovidaitės nuotr.

.:.

Kolekcija „Aplinkos atspindys“ (diz. Lina Elmentaitė)

Tai eksperimentinė drabužių kolekcija, analizuojanti žmogaus ir jį supančios aplinkos santykį. Globalaus kosmopolitiško pasaulio gyventojas praranda ryšį ne tik su gamta, žmonėmis, bet ir pačiu savimi. Gyvenimo pagreitėjimas nebeleidžia sustabdyti nei akimirkų, nei mąstymo, nei etinės refleksijos, nei  psichologinės savianalizės, būtinybės susivokti, kad aš keičiuosi, kad keičiasi mano santykis su kitais. Tai skatina žmonių susvetimėjimą, narcisizmą, individo iškėlimą virš visuomenės, atitolimą nuo jį supančios aplinkos. Atskleidžiant aplinkos įtakos žmogui principą, kuriamas autorinis audinio dizainas.

Pagaminta medžiaga, turinti veidrodinį paviršių, geba pavaizduoti mus supančios aplinkos svarbą. Audinys kinta priklausomai nuo jį supančių objektų, spalvų, o stebint medžiagą ilgesnį laiką galima pamatyti aplinkoje vykstančius pokyčius. Drabužių siluetai masyvūs, struktūriški, pati kolekcija yra skulptūriška, tačiau nuolatos kintanti, atsispindinti aplinką. Mados skulptūra – nauja sąvoka, kurią dizainerė siekia integruot į šiuolaikinės mados kontekstą. Skulptūra (monumentalioji skulptūra) apibrėžiama kaip žmonių ar įvykių įamžinimas, turintis išliekamosios vertės. Kita vertus, mada – tai trumpalaikis kokio nors reiškinio populiarumas.  Interpretuodama šias sąvokas, Lina mados skulptūrą apibrėžė kaip siekį įamžinti šiuolaikinės mados kintamumą ir reflektyvumą.

Linos Elementaitės nuotr. 

.:.

Kolekcija „JI?“ (diz. Tomas Baranauskas)

Konceptualaus dizainerio Thom Bara pagrindinė darbo tema – lyčių asimiliacija šiuolaikinėje madoje. Tomas pasakoja, kad atsižvelgiant į šiuolaikines visuomenines problemas, čia kuriama nauja konceptuali idealaus grožio samprata, kuri, kaip ir mados prigimtis, yra nuolat kintanti, progresuojanti, nepaliaujamai keičianti savo pavidalą, optiškai kurianti naujus fiziologinius siluetus. Istorinių bei filosofinių šaltinių tyrimo metu buvo sukurtas naujas – frontalinis stačiakampio formos – siluetas, kuris fiksuojamas tik pečių linijoje, o slinkdamas žemyn, neakcentuoja pagrindinių taškų.

Kiekvienas tekstilinis sprendimas naudojamas iliustruoti skirtingus moters fiziologinius deformacijos požymius: nuo subtilios simbolinės deformacijos peraugant į kraštutinius eksperimentinius. Simbolinę deformaciją sudaro intuityvios ir filosofinės pirminių simbolių vertikalės, aguonos motyvai, juodos spalvos alegorijų aiškinimas, kuris papildo kuriamą intelektinę atmosferą, nuotaiką. Šitaip sukuriamas šiuolaikinis, intelektualiai bei vizualiai deformuotas moters įvaizdis, kuris nuo aiškaus klasikinio perauga į dekonstruotą meninę išraišką, formuodamas misticizmo nuotaiką, kuri yra kūrybinės-eksperimentinės kolekcijos „JI?“ pamatinis bruožas bei tikslas.

Miglės ir Marko Cechanovičių nuotr. 

Parašykite komentarą