Lenkų plakatai: galiojimo terminas – neribotas

Pamenate laikus, kai paaugliai iš užsienio žurnalų išplėštų plakatų mozaiką ant savo kambarių sienų dėliodavo tol, kol pažįstama erdvė dėl spalvų bei veidų gausos prarasdavo pirminius savo kontūrus, vis labiau panešėdama į vaško figūrų muziejaus vestibiulį?

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmams, kuriuose veikia Gdansko dailės akademijos profesorių ir studentų paroda „Faces Of Polish Posters“, ši perspektyva negresia, nors plakatų čia iš tiesų tiršta. Sakytumei, knibždėte knibžda, nes kiekvienas iš jų – labai gyvas. Salėje eksponuojamos jau įvykusių renginių afišos. Tačiau atėjus neapleidžia jausmas, kad patekai į modernų stiklinį aiškiaregės rutulį ir prieš akis matai veriantis didžiulį groteskišką ateities anonsą. Plakatų siužetai – stulbinančiai konkretūs. Vadinasi, įžvalgiai universalūs.

Paroda yra ryški tiesiogine reikšme: afišose koncentruotos spalvos, operatyvinė informacija, kurią vartotojas turi suvokti maksimaliai greitai, o įsidėmėti – kuo ilgesniam laikui, ir gausybė metaforų. Praeiti pro šalį neįmanoma – toks ir yra kiekvienos afišos autoriaus tikslas. Norėdamas „perskaityti“ visas žinutes, užtruksi, mat Parodų rūmų antrojo aukšto salėse eksponuojama iš viso apie 200 plakatų. Parodos atidarymo metu kai kurie lankytojai truputį suirzę dairėsi afišų tekstų vertimų į lietuvių kalbą, mat lengvai skaitomi vizualieji sprendimai sufleravo užkoduotą kalbos figūrą, rebusą arba pokštą, kurį žūtbūt knietėjo perprasti. Visos plakato išraiškos priemonės čia yra aktyvuotos, įkrautos ir pasirengusios masinti praeivį.

Ką ir kalbėti, lenkų dizaineriams vizualizuoti kalambūrai pavyksta puikiai net ir kepami vienas po kito – o gal kaip tik todėl ir pavyksta? Vienas iš parodos autorių, Gdansko dailės akademijos profesorius Tomaszas Boguslawskis per trejus metus yra sukūręs viršelius beveik 70-čiai knygų; jo kolega Jacekas Staniszewskis – menininkas-universalas, muzikantas, dizaineris, tapytojas etc. – 1986-2001 m. laikotarpiu sukūrė apie 200 plakatų įvairiausiems renginiams. Jų kūriniai sudomina netikėtais sugretinimais, provokuojančia klasikinių simbolių, tekstų, veikėjų interpretacija, atpažįstamu braižu, kuris kaskart išreiškia šį tą naujo. Kokia šio nežaboto kūrybiškumo, grafinės precizikos, skvarbaus požiūrio paslaptis? „Sudėtinga būtų atsakyti, kodėl lenkų kuriamas grafinis dizainas toks geras. Tai tarsi klausti, kodėl geri yra vokiški automobiliai”, – komentuodamas šypsojosi parodos kuratorius Saulius Jusionis.

Su T. Boguslawskiu, kuris trumpos viešnagės Klaipėdoje metu spėjo paskaityti paskaitą parodos lankytojams bei surengti kūrybines dirbtuves Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto studentams – šie sakė, dėl mokomojo proceso intensyvumo atrodę, kad vietoje keturių dienų drauge padirbėta mėnesį, – S. Jusionis spėjo nuvykti ir į Vilnių, kur, be kita ko, aplankė sendaikčių turgų ant Tauro kalno, bei į Rietavo turgų. T. Boguslawskis, kurio darbams būdinga firminiu stiliaus dalimi tapusi koliažo stilistika, į gimtąjį Gdanską grįžo ne tuščiomis – namo iš Lietuvos gabenosi prancūziškią triūbą, būgną, keletą vizualiai itin dailių senų klizmų, surūdijusių raštuotų šaukštų. Šis rekvizitas pravers kuriant naujas afišas, knygų viršelius ir kitokią spaudos produkciją.

Plakatų laikas – trumpas: nuo užsakymo iki renginio. Tačiau gavusieji deramą išsilavinimą ir pasirengimą po pagrindinio užimtumo turi galimybę rinktis savarankišką meno kūrinio gyvenimą. Išaugusieji paaugliškai netvarkingą grafinio dizaino kambarį žengia į kitą lygmenį, kuriame plakato galiojimo terminas – neribotas.

Parodų „Faces of Polish Posters” ir „Materia Prima: peizažas ir dizainas” vernisažas. Algirdo Kubaičio nuotr.: