Linos Itagaki iliustracijų paroda „Iliustratyvu”

Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) visą sausio mėnesį veiks Linos Itagaki iliustracijų paroda „Iliustratyvu”. Parodoje menininkė eksponuoja 2012–2013 m. kurtas iliustracijas.

Lina Itagaki – apie save

2010 m. pabandžiau ir netyčia įstojau į bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje. Labai norėjau išmokti „gražiai piešti”. Besimokant piešti dažnai iš dėstytojų išgirsdavau komentarą „iliustratyvu”. Na, jei iliustratyvu, tai tebūnie – nusprendžiau piešti iliustracijas.

Lina Itagaki – apie iliustracijų parodą „Iliustratyvu”

Šioje parodoje pristatau 2012–2013 m. pieštas iliustracijas.

„A Picture Book for Tomorrow” – Prancūzijoje vykusiam konkursui sukurta iliustracijų knyga. Knygoje piešiau tai, ką norėtųsi perduoti ateities vaikams.

Toliau – ilgoji siena su nelygiai sukabintomis iliustracijomis. Visos iliustracijos yra savarankiškos, tarpusavy nesusijusios. Kai kurios pieštos per vasaros praktiką Nidoje. Kitos – paskaitų metu (labai smagu vizualizuoti tai, ką pasakoja dėstytojas, užsikabinimui užtenka vienos vaizdingos frazės). Yra keletas iš kelionių… Šios iliustracijos tikrai nėra šiaip sau piešinukai. Jos neatėjo iš fantazijų pasaulio. Visos iliustruoja arba bent jau išsirutuliojo iš realiai nugirstų / perskaitytų / pamatytų / patirtų dalykų.

Serija iliustracijų, pieštų ant kartono. Kartonas man patinka, nors jis negailestingai sugeria flomasterius, tas jo pilkumas leidžia išgauti tokius sodrius atspalvius, kokie, piešiant flomasteriais ant balto popieriaus, niekaip neišeitų.

E. Munchui skirtas iliustracijas piešiau remdamasi jo biografija VDA organizuotam konkursui.

Iliustracijos „Tibeto mirusiųjų knygai” atsirado iš natūralaus poreikio suvokti, kas rašoma knygoje. Ten viskas taip sudėtinga, kad ir keletą kartų perskaičius nepavykdavo suvokti, kas norima pasakyti. Taigi, nusprendžiau savaip interpretuodama sąvokas piešti, nes vaizdas man lengviau suvokiamas nei žodžiai. Ši knyga yra vadovas, aiškinantis, ką daryti mirus, kad nepasiklystum. Bet, tikriausiai, jei parodyčiau šias iliustracijas tibetiečiui, jis tikrai paklystų…

„Ikonos” – nes mėgstu ikonas, savitą jų piešimo stilių. Tiek rusų, tiek tibetiečių „thangkas”. Paėmiau šias dvi nepanašiai panašias kultūras ir sujungiau į vieną. Išėjo kažkas įdomaus…