Klaipėdos galerijoje – Motiejaus Stonkaus paroda „Konstruktas”

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 6, pirmas aukštas) 2020 m. rugsėjo 25 d. (penktadienį) 16.30 val. pristato Motiejaus Stonkaus skulptūrinių kompozicijų parodą „Konstruktas”.

Motiejaus Stonkaus kūriniai. Organizatorių nuotr.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius tęsia šiuolaikinio metalo meno laboratorijos „MAZGAS-JŪRA. Metalistai” projektą, kurio tikslas yra aktualizuoti metalo meno problematiką šiuolaikiniame mene bei paskatinti kūrėjus identifikuoti Klaipėdos miesto kultūrinį, istorinį, meninį savitumą, nepamirštant šiuolaikinio meno savybės provokuoti žiūrovą. Taip pat šiuo projektu siekiama pritraukti jaunuosius menininkus eksponuoti savo kūrinius netradicinėse erdvėse, tokiose kaip centrinio pašto pastato Liepų gatvėje fasadas ar Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos erdvės ar Kultūros fabrikas, kuriame savo darbą eksponavo Motiejus Stonkus. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos absolvento, dabar gyvenančio ir kuriančio uostamiestyje, Motiejaus kengūros formos metalo skulptūra „Konstruktorius” klaipėdiečius džiugino sausio–kovo mėnesiais. Menininkas toliau tęsia savo konstrukcinių skulptūrinių objektų seriją ir visuomenei pristato naujausius kūrinius, sukurtus gavus Lietuvos kultūros tarybos rėmimą.

Menininkas per metalo meną kalba apie šių dienų aktualijas, t. y. gamtos trapumą, laikinumą, visuomenės požiūrį į klimato kaitą. Neatsitiktinai vienas iš eksponuojamų kūrinių yra skulptūrinė kompozicija „Briedis”. Briedis – neatsiejamas nuo Mažosios Lietuvos heraldikos ir net teigiama, kad jis buvęs pavaizduotas ir senajame prūsų herbe. Pats autorius savo skulptūras apibūdina žodžiais „dideli žaidimai dideliems vyrams” lyg įspėdamas, kad pasaulio galingieji gali prisižaisti prie ateities scenarijų, kuriuose tokių gyvūnų figūros bus matomos jau tik žmogaus pagamintuose objektuose.

Gyvūnijos tematika – tai aliuzija į šių dienų aktualijas – klimato kaitą, miškų kirtimus, nykstančią jūros gyvūniją. Sukurti objektai vaizduojami realaus dydžio, taip provokuojant žiūrovą atkreipti dėmesį į gamtos nykimo problematikos mastą. Visuomenė, patenkindama savo poreikį patogiai gyventi, neigiamai veikia aplinką, daro žalą miškams, vandenynams. Suvokusi padarytą žalą stengiasi ją eliminuoti, atkurti balansą. Taip atsiranda žaidimas – konstruktorius, kurį galima išardyti ir atstatyti. Konstruktorius tampa suaugusių žmonių žaidimu, kai iš detalių bandoma vėl sustatyti viską į visumą, bandyti vėl atkurti gamtą, sumažinti jai padarytą žalą.

Skulptūroje svarbi ne tik pati forma, bet ir pasirinktas medžiagiškumas. Metalas, varžtai – tvirta medžiaga, kuri leidžia objektus išardyti ir vėl sustatyti. Skulptūrą atvežus į naują vietą ji vėl iš naujo surenkama, todėl tampa labai svarbus ir pats objekto eksponavimo procesas. Gyvūnų konstruktoriai kiekvieną kartą lyg iš naujo atkuriami. Nesistengiama kuo tiksliau atkurti gyvūnų, o siekiama išlaikyti metalo grubumą, pabrėžti jų formas ir dydį. Gyvūnų formos yra tarsi skeletai, atkurti objektai, o ne natūralus gamtos procesas. Tai stengiamasi ir pabrėžti.

Paroda vyks iki spalio 25 d.