Birutė Nomeda Stankūnienė: „Klaidos man – kūrybinio proceso impulsas“

Ekspresyvi, impulsyvi, gestiška, eskiziška, faktūrinė, spalviškai įtaigi – taip būtų galima apibūdinti vilnietės tapytojos Birutės Nomedos Stankūnienės (g. 1963) kūrybos visumą. Kurdama dailininkė įkvėpimo semiasi ne iš aplinkos – pasitelkdama ryškų, neretai kontrastingą koloritą, plačius ir judrius teptuko mostus Birutė siekia išryškinti ir apibendrinti plačią žmogiškųjų būsenų amplitudę. Menininkės kūryba kintanti, kiekviename paveiksle galime įžvelgti tiek asmenines dailininkės asmenybės transformacijas, tiek kūrinių meninės raiškos metamorfozes. Vis dėlto kol kas Birutės kūryba jau kuris laikas išlieka abstrakcijos žanro rėmuose. Apie tai šiandien ir kalbamės su autore.

Jūsų kūryba artimiausia abstrakčiojo ekspresionizmo stilistikai. Pastarojo meninio judėjimo esmė – pasitelkiant abstrakčias tapybos priemones (spalvinę dėmę, potėpį, dažų sluoksnio faktūrą) atspindėti universalias emocijas. Kokius jausmus, žmogaus būsenas siekiate perteikti savo drobėse?

Bandau perteikti labai įvairias žmogiškąsias patirtis, tiek labai sunkias, kartais neapsakomas žodžiais, tiek spontaniškas trumpalaikes jausenas, akimirkos džiugesius.

Viena iš abstrakčiojo ekspresionizmo atšakų yra veiksmo tapyba, kurioje remiamasi kūrybinio automatizmo (tiesioginės pasąmonės projekcijos) principu. Koks santykis tarp sąmoningų kūrybinių sprendimų ir pasąmonės raiškos jūsų kūryboje?

Manau, kad tiesioginis. Daug metų domiuosi ir gilinuosi į psichoanalizę. Dažniausiai darbai gimsta iš dar neįvardytų patirčių, praeities ir dabarties potyrių simbiozės, o kai kada – iš suvoktų ir įžodintų pasąmoninių reiškinių. Mano tapyba neišgalvota, joje visada užčiuopsime konkretų turinį, ateinantį iš praeities arba esantį dabartyje, tik ne visada iki galo įsisąmonintą. Paveikslo turinį dažnai puikiai atskleidžia žiūrovas, tarsi psichoanalitikas, besiklausantis paciento pateikiamų asociacijų terapijos metu.

Kaip formavosi jūsų kūrybinis braižas? Galbūt patyrėte kokių įtakų iš akademinės aplinkos, pavyzdžiui, dėstytojų?

Abstraktųjį, apibendrintą mąstymą kūryboje pažadino dizaino studijos Vilniaus dailės akademijoje bei keleto mano darbų vadovas – architektas Tadas Baginskas. Tapyboje daug įdomių patirčių suteikė prof. Giedriaus Kazimierėno įvairūs tapybiniai pratimai, pavyzdžiui, natiurmorto improvizacijos bei abstrahavimas. Tikriausiai tai buvo esminis impulsas ir suvokimas, kad daiktų bei žmogiškųjų emocijų esmę galima perteikti per spalvinę dėmę ir liniją, atsisakant realaus vaizdinio.

Po studijų dirbau ir studijavau savarankiškai. Daug skaičiau, žiūrėjau vaizdo įrašus, varčiau katalogus bei lankiausi parodose. Nors pagrindinė studijų kryptis buvo dizainas, tačiau tai vis tiek sukūrė tvirtą pamatą tapybai.

Pasitikėjimo savimi kaip menininke įgavau po mokslų Jungtinėje Karalystėje. Lankiau abstrakčios tapybos kursus pas menininkę Emily Ball, taip pat studijavau programą „Tapyba šiuolaikinėje praktikoje“ UCL Slade dailės mokykloje Londone pas dėstytojas Eva Spronge bei Hephzibah Rendle-Short. Nepaprastai džiaugiausi, kai buvau pakviesta nemokamai sudalyvauti mėnesio trukmės rezidencijoje šioje prestižinėje mokykloje.

Jūsų paveiksluose vyrauja laisva, spontaniška tapybos maniera, gausu atsitiktinumų, eskiziškumo, iracionalumo. Kaip pavyksta leisti sau „suklysti” tapyboje? O gal kūryboje neegzistuoja „klaidos“?

Klaidos egzistuoja ir jos matosi abstrakčiuose kūriniuose. Tiesa, man klaidos yra lyg kūrybinio proceso impulsas. Visas abstraktaus tapymo ar piešimo procesas – tai atsitiktinumo, impulso ir klaidų suvaldymas. Čia kaip tenise – turi atmušti priešininko smūgiuojamą kamuoliuką. Taip pat ir drobėje, jei suvaldai tą klaidą ar atsitiktinumą drobėje, tas chaosas ir atsitiktinumai skambės darniai, jei nepavyksta – tai jausis ir matysis.

Esate sulaukusi nemažai užsienio žiniasklaidos dėmesio, jūsų kūrybą pastebėjo BBC bei CNC News / Xinhua – Kinijos nacionalinės naujienų agentūros. Kaip jūsų kūrybą vertina užsienio auditorija?

Atsakysiu trumpai – matyt, palankiai, nes parašė neprašomi. Juos suintrigavo mano darbai dėl labai įvairių aspektų.

Jūsų kūryboje individualia spalvine gama bei apibendrintais motyvais prabyla žmogaus dvasiniai išgyvenimai. Kaip manote, kuo abstrakcijos žanras pasitarnauja tokiam subtiliam turiniui perteikti?

Pratęsiu anksčiau minėtas mintis – yra tokių patirčių, kurios sunkiai nusakomos žodžiais. Vaikų trauminė patirtis iki verbalinio laikotarpio lieka ir suaugusiojo pasąmonėje, tačiau suaugęs nepajėgus tos patirties prisiminti ir papasakoti. Tačiau per abstrakčią tapybą ar piešinį tie klodai gali tapti prieinami. Abstrakti tapyba taip pat yra puiki priemonė dabarties patirčių kodavimui.

Kalbino menotyrininkė, „Rūtų“ galerijos kuratorė Agota Bričkutė

Menininkės Birutės Nomedos Stankūnienės kūrybos paroda „Gera būti“ „Rūtų“ galerijoje (Danės g. 9, Klaipėda) veikia iki 2022 m. kovo 31 d.