Irano menas Parodų rūmuose: egzotika su potekste

Iranas, šalis iš užsienio naujienų rubrikų, Klaipėdoje materializavosi Lietuvos kaligrafijos sostine vadinamam uostamesčiui aktualiu pavidalu: didele tradicinės persų kaligrafijos ir šiuolaikinių jos interpretacijų paroda „Nuo Persijos iki islamo šalies”.

Subtilaus simbolizmo netrūksta ne tik Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikiančios ekspozicijos darbams, atskleidžiantiems kaligrafijos raidą. Parodos atidarymo dieną, birželio 14-ąją, Irane vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Hassan Rouhani.

Regiono, tūkstantmečius kaupusio unikalų kultūros paveldą, dalis yra įgavusi didžiulį pagreitį dramatiškos politinės istorijos atžvilgiu. Šiame fone meditatyvi kaligrafija, kurios procesas buvo demonstruojamas Baroti galerijoje, atrodo kaip ramus amžinybės užutėkis.

Tai – pirmasis tokios apimties Irano meno pristatymas Lietuvoje. Užmezgę bendradarbiavimą prieš dvejus metus britų kuratoriaus Edwardo Lucie-Smith Klaipėdoje pristatyto projekto „Trys pasauliai viename” („3 worlds in 1″) metu, centro direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius ir iranietis kuratorius bei dailininkas Hojat Amani sumanė surengti klaipėdiečiams ekskursą į šalies meno istoriją.

H. Amani gimtinėje surinko didelę senųjų persiškos kaligrafijos pavyzdžių kolekciją, kurios darbai žavi subtilumu ir fantastiška atlikimo technika. Parodoje pristatomi ir tradiciniai knygų puošybos miniatiūromis, vadinamosiomis iliuminacijomis, bei ornamentais būdai. Trečioji dalis – tradicinės išraiškos interpretacijos šiuolaikiniame mene, kai kaligrafijos stilizacija tampa atpažįstamu Irano meno, sulaukiančio didelio susidomėjimo Vakarų šalyse, ženklu.

„Kaligrafija yra tradicinis menas, tačiau šiandien ir ji paklūsta šiuolaikiniams principams, –  sakė H. Amani, pats kaligrafijos išmokęs dar vaikystėje. – Daug jaunų menininkų savo darbuose ją vykusiai įpina į modernią estetiką.”

Viena iš parodos dalyvių, dailininkė Mina Mohseni, savo paveiksluose šilkografijos technika pavaizduotos stilizuotos širdies fonu pavertė užrašytas meilės eiles. „Specialiai rašiau neaiškiai – tekstūra buvo kiek svarbesnė nei reikšmė, – komentavo menininkė, mėgstanti miksuoti figūrinę tapybą su kaligrafija. – Nenaudojau tradicinio kaligrafijos rašalo – juk labiau norėjau sukurti paveikslą, o ne tradicinį darbą.”

Pokalbininkės teigimu, pati kaligrafija Irane nėra itin populiari – tradicijos unikalumas ir žavesys akivaizdesnis užsieniečiams. „Šiuolaikinis menas sulaukia daugiau viešumo ir yra mėgstamas geriausių Irano galerijų”, – sakė M. Mohseni.

Gimtosios šalies prezidento rinkimų dieną Lietuvoje praleidusi M. Mohseni juose nedalyvavo – išankstinio balsavimo galimybių, anot pokalbininkės, nebuvę. Savo žmogiškiesiems ir politiniams įsitikinimams ir Irano, kaip atviros, ekonomiškai ir kultūriškai pažangios šalies, vizijai išreikšti kol kas labiau tinka popierius. „Gali pasakyti viską, tik reikia sugalvoti, kaip”, – istoriškai Lietuvos menininkams tokią pažįstamą Ezopo kalbos techniką komentavo mergina.

Parodoje darbus pristato iraniečiai Asareh Akasheh, H. Amani, Shamsaldin Aboulvafa Hosseini, Omid Bana Kar,  Mohammad Reza Amouzasd Mahdiraji, Soleyman Miri, M. Mohseni, Leila Pourkhani, Tayebe Ramezani darbai. Ji veiks iki liepos 21 d.

KURATORIUS. Hojat Amani parodoje pristatė ne tik šių dienų menininkų darbus, bet ir savo surinktą istorinę kolekciją bei kaligrafijos procesą.

Kulturpolis.lt