Klaipėdos bauhauzas: pasivaikščiojimas su užuolankomis

Ruduo turbūt pats palankiausias metas atsiskleisti architektūros grožiui. Medžiai „apsinuogina”, o šešėliai žaidžia pastatų fasaduose. Eidamas Klaipėdos senamiesčiu, regis, pakeli akis aukštyn ir nebegali jų nuleisti. Pasijunti apsuptas nenusakomo spalvų, formų ir detalių žaismo. Pastatų stebėjimas, grožėjimasis, įsižiūrėjimas į juos sukelia malonią „obsesiją”, kuomet eini ir randi iš pirmo žvilgsnio nepastebimų architektūrinių, dekoro detalių.

2_Herkaus_Manto_2_1

Paulio Giesingo suprojektuota Taupomoji kasa (Herkaus Manto g. 2). Agotos Bričkutės nuotraukos

Klaipėdos senamiesčio pastatai dvelkia vokiškos architektūros dvasia, gausu ir puošnių istoristinio stiliaus statinių. Itin unikalus funkcionaliosios architektūros paveldas – bauhauzas, pasižymintis klaipėdietiškais bruožais.

Kuomet Kaunas aktyviai siekia pasaulinio UNESCO paveldo statuso, Klaipėdos tarpukario modernioji architektūra lieka užnugaryje. Apmaudu, nes uostamiestis taip pat turi nemažai vertingos ir saugotinos architektūros pavyzdžių. XIX a. pab. – XX a. pr. politinės realijos lėmė ir savitą miesto architektūrinio veido formavimąsi. Vokietijos reglamentuoti statybų įstatymai, pavienių architektų kūryba sukūrė dabartinį unikalų bauhauzo palikimą. Daugelis svarbiausių ir charakteringiausių funkcionalios architektūros pavyzdžių yra išsidėstę Klaipėdos miesto centre, todėl nesunkiai pasiekiami tiek vietiniams gyventojams, tiek miesto svečiams.

3_Vytauto_g_24A

Administracinis pastatas (Vytauto g. 24A).

Namų statymo menas

Norint geriau suvokti Klaipėdos modernizmo architektūrą, Bauhauzo mokyklos įtaką, vertėtų išsiaiškinti, kada, kur ir kaip atsirado ir pradėjo plisti naujoji funkcionalioji architektūros samprata, t. y. bauhauzas. Pats žodis „bauhaus” išvertus iš vokiečių kalbos reiškia namų statymą. Bauhauzo stiliaus pradžia laikomi 1919 metai, kuomet architektas Valteris Gropijus (1883 – 1969) Veimare įkūrė Bauhauzo mokyklą. Šios įstaigos tikslas buvo išugdyti profesionalius, savarankiškus plataus profilio inžinierius, menininkus, kurie gebėtų kurti racionalias, bet kartu estetiškas daiktų, architektūros formas. Bauhauzo įkūrėjas skatino atitrūkti nuo istorizmo, dekoratyvumo, nepraktiškumo, priešingai, kurti universalų, tikslingą ir lakonišką meną.

4_Bokstu_g_6_2

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos skyrius (Bokštų g. 6).

1925 metais Desau mieste iškilo Bauhauzo mokyklos pastatas, parengtas pagal paties V. Gropijaus projektą. Taip funkcionalizmo idėjos įgavo realų, apčiuopiamą pavidalą. Mokykloje atsispindėjo kone visi estetiniai bauhauzo principai – racionalus, asimetriškas planas, plokščias stogas, funkcinis zonavimas, juostiniai langai, stiklo kampas be svorį laikančių sienų, dekoro atsisakymas. Pastato interjeras dvelkė šviesa, švara, skaidrumu ir erdvumu. Greta bauhauzo funkcionaliosios architektūros krypties skleidėsi priešingas savo postulatais stilius – ekspresionizmas. Pastarasis buvo veikiamas tautiškumo, glaudžiai susijęs su plytinės statybos tradicija, plytų rišimu, jų panaudojimu fasadų puošyboje. Klaipėdos bauhauzo architektūroje regimos klinkerinės plytos atskleidžia tarpukariu vykusią meninių stilių „konkurenciją”. Vis dėlto akivaizdu, kad bauhauzo įtaka buvo stipresnė.

4_Bokstu_g_6_1

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos skyrius (Bokštų g. 6).

Ilgą laiką uostamiestis priklausė Vokietijai, kuri gerokai paveikė miesto urbanistinę ir architektūrinę raidą. Taip Klaipėda įgavo kiek kitokias modernizmo apraiškas nei likusiuose Lietuvos miestuose. Būtent uostamiestyje atsiskleidžia ryškesnė Bauhauzo mokyklos įtaka, kai tuo tarpu Vilniuje ir Kaune vyrauja racionalizmu ir konstruktyvizmu grįstas tarpukario modernizmas. Tiesa, Klaipėdoje nerasime itin daug tikrojo vokiškojo bauhauzo statinių, kuriuose atsiskleistų visi funkcionalizmo estetiniai principai bei statybos, konstrukcijų ypatumai. Daugelis Klaipėdos bauhauzo architektūrinių pavyzdžių byloja tik apie formalią ir sąlyginę funkcionaliosios architektūros tektoniką.

5_S_Simkaus_g_15_1

Stasio Šimkaus konservatorija (S. Šimkaus g. 15).

Vis dėlto Bauhauzo mokyklos įtaka Klaipėdoje yra akivaizdi ir nenuginčijama. Pažvelgę į uostamiesčio modernizmo architektūrą pamatysime daugelį funkcionaliosios, t. y. bauhauzo architektūros bruožų: griežti, santūrūs fasadai be gausių puošybos elementų, vertikalių, horizontalių linijų samplaika pastatų tūriuose, suapvalintos stambios briaunos, kampai, juostiniai bei vertikalūs ilgi langai, aiškios, griežtos pastatų tūrių geometrinės formos (stačiakampiai, kubai). Apie bauhauzą byloja ir erdvūs, šviesūs interjerai, aiškūs, patogūs pastatų planai. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, Klaipėdoje bauhauzas nebuvo „grynakraujis” ir turėjo savitų, autentiškų bruožų. Vienas iš jų – klinkerinės plytos, kuriomis buvo dekoruojami bauhauzo stiliaus architektūros fasadai, portalai, tarplangiai. Valterio Gropijaus stiklo kampas, pirmą kartą pritaikytas 1911 metais pastatytame „Fagus” batų fabrike, tarpukario Klaipėdoje įgauna kampinio lango su klinkerinių plytų atrama pavidalą. Tamsios apdailos plytos bauhauzo architektūrai suteikia dinamikos, veržlumo, ekspresyvumo įspūdį.

8_S_Daukanto_31_2_1

Vytauto Didžiojo gimnazija (S. Daukanto g. 31), architektas Herbertas Reismanas.

Klaipėdos tarpukario architektai

Klaipėdos tarpukario modernizmas yra neatsiejamas nuo dviejų architektų – Herberto Reismano (1895 – 1961) ir Paulio Giesingo (1891 – 1961). Būtent šios asmenybės padėjo sukurti vientisą ir unikalų Klaipėdos modernizmą, neatsiejamą nuo bauhauzo ir ekspresionizmo. Architektas H. Reismanas Klaipėdoje atsidūrė apie 1923 metus ir netrukus įsidarbino vietinėje statybos ir projektavimo firmoje „Nixdorf”. Tuo metu uostamiestis išgyvenimo savotišką atgimimą, miestas plėtėsi, augo gyventojų skaičius, todėl jaunasis architektas puikiai įsiliejo į tuometinį kontekstą ir gerokai prisidėjo prie augančio miesto plėtros. Architektas sugebėjo meistriškai inkorporuoti vietines liaudiškas architektūros formas į modernius statinius.

8_S_Daukanto_31

Vytauto Didžiojo gimnazija (S. Daukanto g. 31), architektas Herbertas Reismanas.

Svarbus H. Reismano nuopelnas – moderni architektūra, puikiai prigijusi prie vietinio kraštovaizdžio, aplinkos ir klimato. Architekto sukurti bauhauzo statiniai pasižymi savitu charakteriu, juose dominuoja horizontalios ir vertikalios linijos, optiškai paaukštinančios ar pažeminančios pastatus. H. Reismano suprojektuotoje bauhauzo architektūroje atsispindi dar vienas svarbus funkcionalios architektūros bruožas – suapvalinti pastato kampai ar briaunos. Tarp 140 architekto suprojektuotų statinių puikuojasi tokie Klaipėdos bauhauzo architektūros pavyzdžiai, kaip „Ryto” spaustuvės kompleksas, muilo fabriko „Žuvelė” administracinis pastatas, Vytauto Didžiojo gimnazija, Klaipėdos miesto elektrinė ar alaus daryklos mielių fabrikas.

9_K_Donelaicio_g_7

Klaipėdos vaikų ligoninė (K. Donelaičio g. 7), architektas Paulis Giesingas.

Kitas svarbus Klaipėdos tarpukario architektas, reikšmingai paveikęs uostamiesčio bauhauzo raidą – P. Giesingas. Klaipėdoje jis atsidūrė 1916 metais, o 1926 metais tapo vyriausiuoju miesto architektu ir aktyviai vadovavo visoms uostamiesčio statyboms. P. Giesingo suprojektuoti bauhauzo statiniai pasižymi ir ekspresionizmo, neogotikos estetiniais principais. Architektas modernioje architektūroje nevengė pasitelkti klinkerinių plytų, puošė jomis pastatų portalus. Tokiu būdu P. Giesingo statiniai įgavo neogotiško veržlumo, dinamikos ir puošnumo. Neabejotinai viena svarbiausių Klaipėdos tarpukario puošmenų – Taupomoji kasa. Kitas svarbus architekto projektas – Simono Dacho mokyklos išplėtimas, čia persipina klasikinė arkada ir moderni, geometrinė pastato architektūrinė forma. Verta paminėti ir 1934 metais pastatytą naują vaikų ligoninės korpusą, kuriame jaučiama ekspresionizmo įtaka.

Nemažai visuomeninių ir ūkinių Klaipėdos tarpukario pastatų suprojektavo Kauno architektai ir inžinieriai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Klaudijus Dušauskas-Duž, Romanas Steikūnas. Kaip matome, tarpukario Klaipėdoje kūrė keletas svarbių asmenybių, kurios reikšmingai paveikė uostamiesčio modernizmo raidą.

1_Zveju_g_2

Mejerhoferio laivininkystės bendrovės administracinis pastatas (Žvejų g. 2).

Žymiausi bauhauzo statiniai Klaipėdoje

Klaipėdos bauhauzo architektūra apima nemažai administracinių, gyvenamųjų ir pramoninių pastatų. Tiesa, kaip jau buvo minėta, funkcionalioji architektūra uostamiestyje turi savitų estetinių bruožų. Daugelyje pastatų bauhauzas persipina su ekspresionizmu, o kai kurie dekoro elementai byloja ir apie neogotiką. Derėtų išskirti visuomeninius ir gyvenamuosius pastatus, kurių būklė ir priežiūra skiriasi. Aptariami pastatai yra išsidėstę ratu, pradedant nuo Žvejų gatvės ir maršrutą baigiant K. Donelaičio gatvėje esančia Klaipėdos vaikų ligonine.

Žvejų g. 2 esantis pastatas iškart patraukia dėmesį savo masyvumu. Tai 1923 m. pastatytas Mejerhoferio laivininkystės bendrovės administracinis pastatas, dabar jo pirmame aukšte įsikūręs naktinis baras „Faksas”. Tai pirmasis klaipėdietiškas „dangoraižis”, sudarytas iš dviejų masyvių dalių, kuriose supriešinamos vertikalios ir horizontalios linijos. Pasak architektūros istoriko, menotyrininko Jono Tatorio, pastate jaučiama ir ekspresionizmo įtaka.

2_Herkaus_Manto_2

Paulio Giesingo suprojektuota Taupomoji kasa (Herkaus Manto g. 2).

Perėjus Biržos tiltą, Naujojo Sodo ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje iš toli pasitinka vienas ekspresyviausių Klaipėdos tarpukario modernizmo pastatų – 1938 metais P. Giesingo suprojektuota Taupomoji kasa. Dalis pastato pakelta ant kvadratinių klinkerinių plytų kolonų, tokiu būdu sukuriant laisvą praėjimą pėstiesiems. Šis architektūrinis užmojis iš dalies įkūnija žymaus prancūzų architekto Le Korbiuzjė (1887 – 1965) „namo ant stulpų” idėją. Ekspresyvūs, dinamiški klinkerinių plytų frontonai – nuoroda į gotikos architektūros tradicijas.

Netoli pastarojo pastato, Vytauto g. 24A, rasime itin subtilų bauhauzo stiliaus administracinį pastatą. Švelniai suapvalintos pastato briaunos, platūs langai, simetriškas ir aiškus fasadas, dviejų vertikalių ir horizontalaus tūrio samplaika atspindi svarbiausius bauhauzo principus.

5_S_Simkaus_g_15_2

Stasio Šimkaus konservatorija (S. Šimkaus g. 15).

Kiek išsukę iš pagrindinės Herkaus Manto gatvės į vakarus, rasime Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos skyrių (Bokštų g. 6). Tai taip pat funkcionaliosios architektūros pavyzdys, tik šįkart jis atspindi unikalius Klaipėdos bauhauzo bruožus: baltas pastatas papuoštas raudonomis klinkerinėmis plytomis, juosiančiomis portalus, langų eiles bei erkerį. Pietiniame fasade užtiksime trikampes lizenas, kurios byloja apie ekspresionizmą. Klinkerinės plytos naudotos ir netoliese esančio Stasio Šimkaus konservatorijos pastato (S. Šimkaus g. 15) apdailai. Pagrindiniame simetriškame fasade „žaidžia” masyvūs horizontalūs ir vertikalūs tūriai su langų eilėmis. Kampinėse pastato dalyse atsispindi įdomi bauhauzo stiliui būdinga architektūrinė detalė – termometras (klinkerinėmis plytomis dekoruota vertikali langų juosta).

6_Vilties_g_10

Klaipėdos miesto prokuratūra (Vilties g. 10).

Persikėlę į rytinę miesto centro pusę, taip pat aptiksime nemažai bauhauzo stiliaus statinių – tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninio pobūdžio. Vilties g. 10 įsikūrusi Klaipėdos miesto prokuratūra. Apie konstruktyvistinį stilių byloja vertikalios laiptinės langų linijos ir horizontalios fasadų langų juostos. Reljefinės traukos (iškilūs eksterjero dekoro elementai) dar labiau paryškina linijinių ištisinių langų įspūdį.

Visai greta stūkso didžiulis Respublikinės Klaipėdos ligoninės kompleksas (S. Nėries g. 3). Tai architekto R. Steikūno projektas, sukurtas 1933 metais. Kompleksą sudaro trys masyvūs, aiškių geometrinių formų korpusai. Pastate vyrauja horizontalės, kurias sukuria traukos. Apie bauhauzą byloja ir plokščias stogas, o ligoninės interjeras spinduliuoja erdvumu, funkcionalumu, šviesa ir higiena. Šiuo metu pastatas yra aktyviai modernizuojamas, fasadų puošybai pasitelkiamas stiklas.

7_S_Neries_3

Respublikinės Klaipėdos ligoninės kompleksas (S. Nėries g. 3).

Itin ekspresyvi bauhauzo stilistikos Vytauto Didžiojo gimnazija (S. Daukanto g. 31). Ją 1934 metais suprojektavo H. Reismanas. Mokyklos fasade matome klaipėdietišką bauhauzo juostinių langų interpretaciją – tamsiomis klinkerinėmis plytomis dekoruoti tarplangiai sudaro vientisą ištisinę langų juostą. Bauhauzo stilių mena ir suapvalintas masyvus gimnazijos pastato kampas. Pasak istoriko Jono Tatorio, konstruktyvizmo stilius vyrauja ir statinio interjere, kur patalpos komponuotos praktiškai ir patogiai.

Galiausiai pažintinį maršrutą baigiame ties Klaipėdos vaikų ligoninės naujuoju korpusu (K. Donelaičio g. 7). Pastarąjį pastatą 1934 metais suprojektavo P. Giesingas, suteikęs jam ekspresionizmo bruožų. Ligoninės centrinis įėjimas itin ekspresyvus – peršviečiamas stogas paremtas kampu pasuktomis klinkerinių plytų kolonomis. Gydomojo korpuso fasado plokštumą skaido trikampės lizenos.

9_K_Donelaicio_g_7_1

Klaipėdos vaikų ligoninė (K. Donelaičio g. 7).

Tai tikrai nėra visi bauhauzo pavyzdžiai Klaipėdoje. Čia paminėti tik arčiausiai centro esantys, lengviausiai pasiekiami statiniai. Kita vertus, verta iškrypti iš kelio ir pačiam atrasti kiek nuo pagrindinių gatvių nutolusius bauhauzo pastatus, įprastai tai privatūs gyvenamieji ar daugiabučiai namai.

Klaipėdos bauhauzas neabejotinai yra Lietuvos tarpukario architektūros paveldas. Modernizmo statiniai uostamiestyje pasižymi funkcionaliosios, konstruktyvistinės ir ekspresionistinės architektūros stilistiniais bruožais, todėl priskirti Klaipėdos tarpukario architektūrą vienai stilistinei srovei ar mokyklai gana rizikinga. Kita vertus, galime teigti, jog tarpukariu uostamiestyje naujus statinius projektavę H. Reismanas ir P. Giesingas stipriai paveikė ir paskatino Klaipėdos bauhauzo vystymąsi. Gausūs administraciniai, gyvenamosios ir pramoninės architektūros pavyzdžiai rodo, kad tarpukario Klaipėdoje vyko sparti modernizacija, miesto plėtra. Tarpukario Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune, vykusios savitos modernizmo architektūros paieškos paveikė ir atokiau esantį Klaipėdos miestą. Tiesa, modernizmas uostamiestyje įgavo itin charakteringą vietos dvasią atspindintį bruožą – klinkerines plytas.

2 komentarai

  1. Gintarė

    Kaip smagu iš naujo atrasti Klaipėdą ir į daug kartų matytus ir atrodo nieko naujo nebepasakančius pastatus pažvelgti kitu kampu 🙂

  2. Daivaras

    Iš tikrųjų, ačiū autorei už ekskursiją po “klaipėdietišką bauhauzą”. Iki tol žinojau tik kitų Vokietijos žemių bauhauzo kūrinius ir grupės “Bauhaus” kūrybą 🙂

Komentuoti: Daivaras Atšaukti atsakymą