Trečiasis „Vilnius Music Week“ – rengėjo žvilgsniu

Pirmoji rugsėjo savaitė vilniečius pasitiko renginių gausa. Besidomintieji šiuolaikine kultūra neapsiriko sudalyvavę „Vilnius Music Week“. Trečiąsyk vykęs festivalis rengėjų apibūdinamas kaip reikšmingiausias muzikos industrijos įvykis Baltijos šalyse, siekiantis tapti mediatoriumi tarp Rytų ir Vakarų muzikos rinkų. 

Lauras Lučiūnas

Aktualios temos, nauji nematyti veidai ir pirmą kartą girdėtos grupės – tai priežastys, pritraukusios besidominčius muzika. Norėdama dar labiau išgryninti, kas yra „Vilnius music week“ bei apžvelgti šių metų renginio pasiekimus, pakalbinau jo organizatorių, Lietuvos muzikos industrijos atstovą prodiuserį Laurą Lučiūną.

Kaip manote, kas šiemet pasisekė, o kur dar vertėtų patobulėti?

Man atrodo, kad šiais metais mūsų stipriausia dalis buvo konferencijos, kadangi pavyko pritraukti tokius žmones, kurie paprastai nelabai kur važinėja, o jeigu važinėja, tai tik vedini labai konkrečių interesų. Tarkim, pasirašyti sutarčių važiuoja į tokius didelius reniginus kaip „Midem“ Kanuose ar į Berlyno muzikos savaitę, kur susirenka muzikos profesionalai.

Man atrodo, kad mes sugebėjome pritraukti tuos, kurie formuoja muzikos skonį Europoje. Dalis iš jų iškart sau atsirinko grupių, su kuriomis vienaip ar kitaip sieja ateitį. Didelės naudos susilaukė Baltarusijos grupės („Super Besse“ ir „(((o)))“ ) – jų tebuvo dvi ir jos jau planuoja koncertus, už kuriuos gaus honorarus.

Lietuviai „Sheep got waxed“ buvo pakviesti į „Island airwaves“ festivalį, kuris yra vienas svarbiausių renginių šiuo metu pasaulyje; Jurga sulaukė pasiūlymo dalyvauti dideliame Rytų Europos renginyje, vyksiančiame 2016 metais, kuris bus surengtas Londone; pastebėti ir „Freaks on Floor“.

„Fusedmarc“ gavo pasiūlymą iš „Playground Music Scandinavia“ išleisti albumą ir galbūt po šių metų festivalio dėl to sutars su jos vadovu Johnu Cloudu.

Ar galėtumėte palyginti dalyvavusius mūsų ir užsienio atlikėjus – kurie labiau pasižymėjo originalumu?

Šiais metais turėjome 16-os skirtingų šalių atlikėjų. Labiausiai originalumu išsiskyrė minėtosios Baltarusijos grupės. „Super Besse“ grojo labai paprastai, netgi primityvokai, bet tas žavi žmones; Elektroninės muzikos atlikėjas „(((o)))“ taip pat išsikyrė originalumu. Pastebėjau, kad per jo pasirodymus visi, kurie domisi ir rašo apie elektroninę muziką, buvo šalia. „Pink Floyd“ vadybininkas Peteris Jenneris šiam atlikėjui jau piešia šviesią ateitį. Švedės Jennie Abrahamson pasirodymas taip pat buvo labai profesionalus ir muzikalus.

Labiausiai, žinoma, sužavėjo tie atlikėjai, kurie grojo taip, kaip groja tik jie, o ne taip, kaip kas nors kitas. Pavyzdžiui, visi kalbėjo apie Justino Jaručio iš „Freaks On Floor“ vokalą –  jo su niekuo nesumaišysi.  Išskirtinė ir mūsų grupė „Sheep got waxed“, visiškai nišiniai atlikėjai, grojantys psichodelinį free džiazą nedidelei auditorijai.

Kaip, Jūsų akimis žiūrint, per trejus metus evoliucionavo „Vilnius music week“?

Įgavo daugiau profesionalumo. Mes nebevėluojame, turime labai tikslią programą, delegatai ir žiūrovai gali ją sekti ir nebijoti, kad kažką praleis. Taip pat nebesidubliuoja vienodos stilistikos muzika. Matau, kad kasmet gerėja muzikos kokybė. Tai pačius muzikantus priverčia labiau pasitempti, žinant, kad jie gali sulaukti gerų dalykų. Man atrodo, kai tai yra labai svarbus psichologinis šių showcase festivalių momentas.

Svarbi festivalio dalis – konferencijos. Kokiu principu renkatės pranešėjus ir temas?

Stebime, kas aktualu šiandien. Net startavome su pranešimu „Muzika karinių konfliktų metu“. Artemyi Troitsky moderavo pokalbį, kuriame pasisakė koncertų organizatoriai, grupių vadybininkai, žurnalistai iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

Tai buvo labai svarbi diskusija, kadangi ne tiek jau mažai mūsų atlikėjų koncertuoja šiose šalyse. Mes galbūt daugiau žinome apie ten grojančius pop- ar undergroundo atlikėjus, tačiau labai daug vyksta ir klasikinės muzikos renginių. Ši situacija yra visiems vienodai aktuali. Labai svarbu buvo išgirsti informaciją iš pirmų lūpų. Pranešėjai labai konkrečiai įvardino – bilietų pardavimu, festivalių nuotaikomis, ir tai yra labai svarbu visiems muzikos vadybininkams planuojant ateitį.

Koks šiais metais konferencijose pristatytas pranešimas Jums pasirodė įdomiausias, aktualiausias?

Man buvo įdomus lietuviškas pranešimas. Jis vienintelis toks buvo, nes konferencijos vyksta anglų kalba. Jame dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“, Valstybinės ligonių kasos atstovai, kurie pasakojo, kaip atlikėjai turi legaliai dirbti, kokius mokesčius turi mokėti ir kokių privilegijų gali tikėtis.

Buvo labai aiškiai papasakota apie visus įmanomus atlikėjų, autorių, koncertų organizatorių darbo modelius. Tas santykis buvo ypatingai svarbus, kadangi jauni atlikėjai ir koncertų organizatoriai neturi laiko ar galimybių domėtis šiomis temomis arba nepakankamai išnaudoja teikiamą informaciją. Tai buvo bene karščiausia diskusija, ji susilaukė labai daug komentarų.

Beje, VMI pranešė gerą žinią – jie rengia pasiūlymą įstatymų kūrėjams, kuriame bus atsižvelgta į visus komentarus ir pasiūlymus, kaip supaprastinti mokesčių surinkimo tvarką. Man atrodo, kad tai vienas iš esminių momentų, kuris paskatintų atlikėjus dirbti kaip įmanoma aiškiau, skaidriau, įtraukti į sutartis būtinus punktus ir nepažeidinėti įstatymų.

Kaip gimė sprendimas sujungti du festivalius: „Vilnius Music Week“ ir „Loftas Fest“? Ar jis pasiteisino?

Manau, kad pasiteisino – juk vienas iš mūsų tikslų, kad kuo daugiau muzikos profesionalų pamatytų kuo daugiau atlikėjų. Programa buvo išdėliota taip, kad „Loftas Fest“ grupių pasirodymai prasidėdavo tuomet, kai baigdavosi koncertai miesto erdvėse, tad žmonės pamatė daugiau nei praėjusiais metais. Taip pat vienas iš norų buvo parodyti muzikuojantį Vilnių. Mes sutelkėme dėmesį į tas vietas, kuriose koncertai vyksta nuolat: „Artistai“, „Liverpool“, „Studio9“, „Soul&Pepper“, „Vasaros terasa“, „Mano kiemas“, „Loftas“.

Ar daug jaunų Lietuvos grupių siekia patekti šį festivalį?

Daug. Pusės visų norinčiųjų nesutalpinome. Galėtume jų priimti daugiau, tačiau laikas ir vieta – riboti. Jau šiais metais vyravo toks modelis, kad pačios grupės žinojo su kuo nori dirbti. Ne visi žmonės buvo paminėti programoje, tačiau iš didžiųjų muzikos kontorų turėjome „Sony“, „Warner“, „Universal“ ir labai daug mažų prekinių ženklų iš kaimyninių šalių: Latvijos, Lenkijos, Rusijos – atstovų. Jie nedalyvavo diskusijose, bet jie visąlaik dalyvavo renginiuose ir stebėjo grupes. Šie specialistai atvažiuoja patys, moka už viešbučius savo lėšomis. Tai naujas žingsnis.

Ar Lietuvos institucijos palaiko „Vilnius music week“ iniciatyvą? Ar sulaukėte finansinės paramos?

Taip, sulaukėme nedidelės paramos iš Kultūros tarybos, ji mums labai svarbi morališkai. Šiais metais mes sulaukėme daug daugiau paramos iš privataus sektoriaus: nuo viešbučių iki žiniasklaidos.

Priminkite, kaip gimė idėja įgyvendinti festivalį „Vilnius music week“? Kas ją inspiravo?

Tai nėra naujas išradimas. Tokio pobūdžio renginius pirmieji pradėjo kanadiečiai. Tai vadinami showcase festivaliai, galimybė jauniems muzikantams pasirodyti muzikos profesionalams. Ir tai yra daug papraščiau nei kiekvienai grupei stengtis asmeniškai pasirodyti leidėjui, koncertų organizatoriui, žurnalistui, rašančiam apie muziką. Kai šie žmonės būna vienoje vietoje, daug papraščiau prisistatyti.

Pirmieji mūsų kraštuose tai daryti pradėjo estai. Šitaip atsirado „Talinn music week“. Tačiau ten nuvažiavęs sutikau tik kelias lietuvių grupes. Dabar Talinas kviečia jau daugiau mūsų grupių, bet tai vis tiek nėra pakankamai. Estai suinteresuoti parodyti tai, ką turi jie – tai yra visiškai normalu. Pamaniau, kad Lietuvoje yra daug geros muzikos, kurią reikėtų pristatyti tiek saviems, tiek užsienio klausytojams bei šios srities profesionalams.

Ko palinkėtumėte kitų metų festivaliui? Ar jau esate numatę naujų siekių?

Siekiai paprasti – jeigu mes sugebėsime prisitraukti daugiau finansinių partnerių, galėsime parodyti daugiau atlikėjų ir pakviesti daugiau delegatų. Jeigu visi projektai, kuriuos teikiame, būtų finansuojami ir į juos būtų investuojama, būtume galėję padaryti tris kartus didesnį renginį jau šiandien. Puse grupių iš kitų šalių liko už borto – pavyzdžiui, iš 42-jų aplikavusių latvių grupių turėjome galimybę pakviesti tik aštuonetą.

Norėčiau, kad į festivalį aktyviau įsitrauktų ne vien indie ir pop-, bet ir kitų stilių atlikėjai. Šiais metais labai gerą pavyzdį parodė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su Martynu Levickiu, jų pasirodymu susidomėjo daugelis svečių. Manau, būtų tikslinga rengti daugiau panašių koncertų, tai pritrauktų įvairesnę publiką, juolab kad probelmos, apie kurias diskutuojame konferencijose, yra vienodos visiems. Tai muzikos sklaida, pasiekiamumas, monetizavimas, koncertų organizavimas, kaimyninių rinkų apžvalga. Šios temos nesenstančios, jas reikia gvildenti nuolat. Informacijos sklaida tik padeda vystyti projektus – nereikia bijoti konkurencijos. Po to, kai Talino muzikos savaitėje Alinos Orlovos koncertas delegatų buvo pripažintas geriausiu renginiu, kitąmet ten važiavo jau 12-a Lietuvos atlikėjų.