Šiuolaikinio meno parodoje – Klaipėdos krašto istorijos atgarsiai

Aut. Maurizio Nannuci. “Book Bag Back”, 1995/ 2013

Marko Polo kelionės, Nida ir internetas turi daugiau sąsajų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norintieji jas atrasti šį penktadienį, spalio 11 d., 18 val. laukiami Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžiojo Vandens g. 2) atidaromoje  projekto „Trip and Traveling. Introduction” (liet. „Kelionė ir keliavimas. Įvadas”) parodoje.

Tema, kurią italas kuratorius Lorenzo Bruni (Italija) pasirinko parodai Klaipėdoje, sudaro sąlygas videomeno estetikos, XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios meno ir šiuolaikinių jaunųjų menininkų požiūrio į minėtojo laikotarpio autorių praktikas dialogui. Paroda, koordinuojama Julijos Čistiakovos (Prancūzija-Lietuva) kalba apie naują keliavimo koncepciją interneto eroje: keliavimas postkolonijinėje epochoje, keliavimas po pasaulį, kuriame viskas jau yra ištirta, o ideologinė ateitis nėra svarbi.

Ši tema turi dvi pagrindines problemas: pirmoji susijusi su kultūriniu identitetu, pagal kurį mes sprendžiame apie asmeninę ir kolektyvinę patirtį, antroji – su mūsų patirties ir istorijos pokyčių sąsajomis. Viena iš projekto dalių, įgyvendinama bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, naujai žvelgia į uostamiesčio gyventojo akiai jau pažįstamus senosios Klaipėdos ir kaimynystės vaizdus.

Klaipėdos krašto istorinis kontekstas yra glaudžiai susijęs su jo kultūrine tapatybe. Nida buvo įkvėpimo šaltinis vokiečių ekspresionistams Maxui Pechsteinui, Karl Schmidtui-Rottluffui, Ernstui Kirchneriui bei kitiems, rašytojui Thomui Mannui ir garsiajam prancūzų filosofui Jean-Paul’iui Sartre’ui.

Kelionė, arba jos dokumentavimas ir pasakojimas apie ją, atskleidžia standartus, pagal kuriuos individas gali spręsti ir kalbėti apie istorinius faktus, sudarančius pasaulį. Marko Polo knyga „Milijonas” ir kitų autorių dienoraščiai, parašyti Amerikos tyrinėjimo laikais, bei Džosefo Konrado, Marko Tveno ir Levo Tolstojaus apsakymai irgi remiasi šiais parametrais ir idėja pasiekti taip vadinamąjį „prarastąjį sodą”, kurio atradimas leistų suprasti žmogaus prigimtį.

Ryškiausi tokios analizės pavyzdžiai – tai Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant”, Džeimso Džoiso „Ulisas” bei Dantės „Dieviškoji komedija”. Šiandien, gyvenant „išskydusioje modernybėje” (angl. liquid modernity), kaip ją apibūdino sociologas Zygmuntas Baumanas, mes galime laisvai keliauti ir nepasiklysti įvairiausių elektronikos priemonių bei navigatorių dėka, bei susisiekti su bet kuo ir bet kada beveik iš bet kuriuos pasaulio vietos. Todėl skirtumas tarp mentalinio (keliavimo mintyse) ir fizinio keliavimo, pasaulio tyrinėjimo ir savęs vidinio tyrinėjimo pasaulyje gali ir turi būti įvairiai interpretuojamas, vertinamas bei persvarstomas.

Tarptautiniame projekte pristatoma šių menininkų kūryba: Maria Teresa Alves, John Bock, Johanna Billing, Deniz Buga, Jordi Colomer, François Curlet, Stefania Galegati, Domenico Mangano, Ahmet Ögüt, Uriel Orlow, Paolo Parisi, Agnė Racevičiūtė, Anri Sala, Hans Schabus, Emilija Skarnulytė, Guido van der Werve, Raphaël Zarka, Jose Dávila, Nico Dockx, Carlos Garaicoa, Rainer Ganahl, Thomas Gillespie, Darius Mikšys, Jonathan Monk, Maurizio Nannucci, Matteo Rubbi, Marinella Senatore, Kamen Stoyanov, Driant Zeneli, Lawrence Weiner.

Paroda „Trip and Traveling. Introduction” KKKC Parodų rūmuose veiks iki š. m. lapkričio 10 d.