Šiuolaikinio meno mėnuo Klaipėdoje: kosmosas, biomenas ir garso estetika

Rugsėjį Klaipėdoje tradiciškai švenčiamas Šiuolaikinio meno mėnuo. Ši tradicija susiformavo prieš dvejus metus, kai Klaipėda buvo tapusi Lietuvos kultūros sostine. Nuo to laiko kartu su rudeniu Klaipėdos kultūrines erdves užpildo šiuolaikinis menas. 2019-ieji – ne išimtis. Skirtumas tik tas, kad, anksčiau šiuolaikinį meną šventusios pavieniui, šiemet trys Klaipėdos kultūros institucijos – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, tarptautinis menų festivalis „Plartforma” ir Klaipėdos koncertų salė – sujungė pajėgas ir kartu pristatė Šiuolaikinio meno mėnesio programą.

Šiuolaikinio meno mėnesį “Kavos architektuose” pristatė (iš kairės): „Permainų muzikos“ meno vadovė Loreta Narvilaitė, KKKC direktorius Ignas Kazakevičius, „Plartformos“ meno vadovė Goda Giedraitytė, KKS direktorė Danutė Žičkuvienė, menininkė Patricija Gilytė. Vytauto Petriko / Klaipėda.diena.lt nuotr.

Jungtinėje spaudos konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad tai, kas buvo kuriama Lietuvos kultūros sostinei ir pretenduojant tapti Europos kultūros sostine, netapo projektais, nuėjusiais nebūtin. „Šio projekto augimas, dinamika rodo, kad sumanymai nebuvo vienadieniai ir pasirengimas buvo rimtas. Labai geras sumanymas, kad rugsėjis tapo šiuolaikinio meno mėnesiu – tai turi gerą perspektyvą, juolab sujungus tokias jėgas. Manau, kad projektas pasmerktas sėkmei ir linkiu visiems trims partneriams rasti bendrų sprendimų. Svarbiausia, kad šie sprendimai tarpusavyje turėtų tam tikrų sąlyčio taškų, kadangi menas yra jungiamoji grandis, ir labai tikiuosi, kad kalbame apie naują bendrą jungtinę vertybę. Manau, tai yra mūsų visų bendras tikslas Klaipėdai kaip vienai iš lyderių, kalbant apie šiuolaikinio meno propagavimą. Tą poziciją reikia išlaikyti”, – kalbėjo miesto meras.

KKKC Parodų rūmuose – dangaus sfera ir krosnių feisbukai

Šiuolaikinio meno mėnesio programą pradeda Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC). Rugsėjo 6 d. 19 val. KKKC Parodų rūmuose bus atidarytos 2 šiuolaikinio meno parodos: tarptautinė moterų menininkių paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje”, kuruojama Denise Ackerl ir Laimos Kreivytės, bei menininkės Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija”. Pasak KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, Parodų rūmuose penktadienį bus pristatyti du „kosminiai” projektai. Šiemet sukanka 50 metų nuo žmogaus išsilaipinimo mėnulyje, tačiau ten taip ir nebuvo žengusi nė vienos moters koja, nors tam ir buvo ruošta moterų komanda. Todėl Parodų rūmuose vyks tam tikra simuliacija – moterys meninėmis priemonėmis bandys užvaldyti mėnulį.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi menininkė Patricija Gilytė jau dešimtmetį keliauja po pasaulį ir rezidentūrose kuria projektus, skirtus kažkuriam konkrečiam miestui. Šiais metais menininkė sukūrė instaliaciją Klaipėdai.

Menininkė Patricija Gilytė. Vytauto Petriko / Klaipėda.diena.lt nuotr.

Darbo procesui reikėjo didelės erdvės ir tamsos, tokia vieta buvo atrasta AB Vakarų laivų gamyklos angare. Instaliacija buvo kuriama stabdyto kadro animacijos technika. „Yra tūkstančiai nuotraukų, kuriose užfiksuotos pagal tam tikrą scenarijų uždegtos arba užgesintos arbatinės žvakutės. Nuotraukos sujungtos į bendrą kūrinį – tarsi filmą, kuris bus demonstruojamas KKKC Parodų rūmuose. Visi motyvai, užfiksuoti instaliacijoje, yra pats Klaipėdos miestas”, – apie savo naujausią kūrinį pasakojo P. Gilytė. Šiai instaliacijai garso takelį sukūrė klaipėdietis kompozitorius Donatas Bielkauskas.

Tačiau parodos – ne vieninteliai KKKC renginiai, skirti Šiuolaikinio meno mėnesiui. Pasak I. Kazakevičiaus, po kelių dienų bendrame KKKC Parodų rūmų ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Portugalijos menininkas Diogo Machado pradės kurti freską Klaipėdai. Prieš kūrinio pristatymą bendruomenei rugsėjo 20 d. KKKC Parodų rūmuose vyks Pirmosios viešojo meno trienalės renginiai – bus skaitomos paskaitos apie gatvės meną, grafičius ant šiuolaikinių pastatų ir kt. „Tai labai aktualu, nes dažnai ateina jauni žmonės su pasiūlymais piešti ir ne iki galo paruoštais projektais. Todėl pristatysime seriją pranešimų apie tai, kaip tai buvo daroma pasaulyje, kokie buvo festivaliai ir kaip galima skleisti šią žinią, jungti ją su kultūra ir parodyti, kad tai ne kenkia miestui, o meninėmis priemonėmis kuria tam tikrą atmosferą. Turime tikslą kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi bendrą kiemą iš pačios prabangiausios mašinų stovėjimo aikštelės paversti sukultūrinta erdve, kurioje žmonėms norėtųsi būti. Naujoji freska atlieps Viešojo meno trienalės potemę „Atidaryk galeriją”. Kiemelį paversime galerija po atviru dangumi. Portugalų menininko freska bus tapoma Klaipėdos koklių motyvais. Anot istorikės Raimondos Nabažaitės, senieji Klaipėdos krosnių kokliai buvo tarsi tuometinis feisbukas – su žvėriukais, žmonėmis, herbais. Dabar mes vaizdus keliame į feisbuką ar instagramą, o tuo metu žmonės kūrė vaizdus ir dėjo juos ant krosnių”, – juokavo KKKC direktorius.

„Plartforma”: festivalis su iššūkiais jautriems žiūrovams

Rugsėjo 12 – 18 dienomis Klaipėdoje vyksiantis 13-asis tarptautinis menų festivalis „Plartforma” šiemet pristatys 11 projektų. Pasak festivalio meno vadovės Godos Giedraitytės, keletas festivalio renginių bus tradiciniai. Vienas iš jų – jaunojo kūrėjo pristatymas, šiemet tai bus Marija Baranauskaitė, parengusi performansą „Sofos projektas”. Dar viena festivalio tradicija – edukacinis projektas, kurio metu kviečiama mokytis, pažinti, studijuoti scenos menų kritiką. Rugsėjo 14 ir 15 d. nemokamą seminarą ves dr. Goda Dapšytė.

Nemokamas bus ir dar vienas unikalus festivalio projektas – Tinos Tarpgaard (Danija) ilgalaikė instaliacija-performansas „Maas-Bloom Explorations”, net tris dienas vyksiantis KKKC. „Manau, kad šis projektas sulauks didžiausio atgarsio, nes jame, be šokėjos, šoka ir 200 tūkstančių didžiųjų milčių lervų. Tai specifiniai kirminai, kurie vėliau virsta vabalais. Projekto choreografė, režisierė, idėjos autorė ir atlikėja Tina Tarpgaard yra viena iš nedaugelio danų biomeno kūrėjų. Tai nauja šiuolaikinio meno kryptis, kuomet į veiksmą įtraukiami augalai, gyvūnai ir pan. Šiuo unikaliu projektu menininkė kelia klausimą: kas vis dėlto pasaulyje yra svarbiau – žmogus ar lerva. Mokslininkų įrodyta, kad didieji milčiai, maitindamiesi plastiku, jį perfiltruoja per savo žarnyną ir į išorę išleidžia jau organines medžiagas. Manoma, kad tai yra mūsų žemės išsigelbėjimas. Instaliacijos autoriai klausia, ar žmogus yra žemės valdovas, ar ta mažytė lerva, kuri yra galimybė išgyventi šiame žmonių naikinamame pasaulyje”, – pasakojo G. Giedraitytė.

Tinos Tarpgaard (Danija) ilgalaikė instaliacija-performansas „Maas-Bloom Explorations”. Sõren Meisner nuotr.

„Plartformos” organizatorė ypač akcentavo ir festivalio atidarymo renginį – Izraelio trupės „Vertigo” šokio spektaklį „Vienas. Vienas & Vienas”. Ši trupė gyvuoja jau daugiau nei 25-erius metus, ji patenka į geriausių Izraelio šokio trupių penketuką, sulaukusi pripažinimo visame pasaulyje. Galimybė atsivežti šį spektaklį į Klaipėdą buvo derinama dvejus metus. Aukščiausios kokybės spektaklis Niujorke ką tik buvo nominuotas svarbiausiam „Bessie” apdovanojimui, kuris yra laikomas šokio pasaulio „Oskaru”.

Dar vienas spektaklis, ką tik apdovanotas kaip geriausias metų spektaklis Danijoje – choreografo Palle Granhojaus „Adomas ir Ieva”. Tai apnuogintos estetikos spektaklis, kuriame vyras ir moteris – Adomas ir Ieva šoka nuogi. „Įspėjame žiūrovus, kad tai spektaklis su ženklu N-14, bet Palle Granhojus yra išskirtinis choreografas, sugebantis nuogumą scenoje pateikti taip, kad jo nesimato. Pasakojama Adomo ir Ievos istorija, kalbama apie natūralumą, kūniškumą – apie vyrą ir moterį. Priešingybė šiam spektakliui festivalyje bus šokio spektaklis „Šiuolaikinės panikos tuštybė – V.O.M.P.”. Jame išjuokiamas mūsų noras būti tobulai gražiais. Šešios šokėjos scenoje privers žiūrovus kvatotis iki ašarų, demonstruodamos, kaip mes galime pasiaukoti vardan to, kad būtume gražūs”, – festivalio spektaklius pristatė meno vadovė.

„Plartformos” renginiai, išskyrus keletą, yra mokami, tačiau bilietų kaina simbolinė – po 5 eurus, todėl organizatoriai tikisi, kad visi norintys galės pamatyti spektaklius.

Išsami festivalio „Plartforma” programa – ČIA.

„Permainų muzika”: garso meno estetika ir harmonija

Šiuolaikinio meno mėnesį užbaigs vienas iš svarbiausių muzikos renginių Klaipėdoje – šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika”, organizuojamas Klaipėdos koncertų salės (KKS). Spaudos konferencijoje dalyvavusi KKS direktorė Danutė Žičkuvienė juokavo, kad festivalis gali nesudominti publikos, nes jame nebus nei kirminų, nei nuogų kūnų. „Bet bus tikrų vertybių”, – surimtėjusi pridūrė ir perdavė žodį festivalio meno vadovei Loretai Narvilaitei. „Permainų muzikos” programa orientuojasi į geriausią muziką, sukurtą XX–XXI amžiais. „Su savo festivalio šūkiu mes kviečiame atsiverti pokyčiams. Rudenį, po vasaros karščių, norisi gaivos ir tam tikra prasme ramybės, susikaupimo. Siūlome patirti tai per muziką, per garsų meną. Kita vertus, mūsų festivalis ne tiek siekia šokiruoti, kiek suteikti harmonijos, grąžinti į pusiausvyrą nuo pat pirmojo koncerto, pavadinto „Siela ir kūryba”. Šiame koncerte skambės ir Žibuoklės Martinaitytės, neseniai prestižiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards” pelniusios du aukso medalius, specialiai festivaliui parašyto kūrinio „Sielovaizdis” premjera”, – pasakojo L. Narvilaitė.

„Pemainų muzika”, kaip ir festivalis „Plartforma”, taip pat atliepia šiuo metu itin aktualią ekologijos temą, tačiau labiau iš estetinių pozicijų. Į programą įtrauktas vienas geriausių lietuviškų kūrinių ekologine tema – kompozitoriaus, Nacionalinės premijos laureato Algirdo Martinaičio kūrinys „Giesmė ateičiai / Cantus ad futurum”. Jame lietuvių ir lotynų kalbomis minimi paukščių, įrašytų į Raudonąją knygą, vardai ir skamba tarsi paskutinės tų nykstančių paukščių giesmės. Šis kūrinys tapo pretekstu sukurti visą programą, skirtą ekologinei temai. Šiame koncerte bus atlikta ir Zitos Bružaitės kūrinio „Mirusios kopos” premjera.

Ansamblis „So Percussion“ (JAV). KKS archyvo nuotr.

Spalio 1 d. švenčiama Tarptautinė muzikos diena. Ta proga Klaipėdos koncertų salė kasmet stengiasi nustebinti publiką – yra rengusi koncertus įvairiose miesto vietose, buvo atliekami netradiciniai kūriniai, pavyzdžiui, Klaipėdos geležinkelio stotyje. O šiemet festivalio organizatoriai nusprendė pasiūlyti didelę dozę šiuolaikinės muzikos ir pakviesti paklausyti ne vieno koncerto, o muzikos maratono. Tai bus keturi koncertai, jie prasidės 17.30 val., atlikėjai keisis kas valandą. Kartu tai bus ne tik koncertai, bet ir neformalūs pokoncertiniai pokalbiai su atlikėjais ir muzikologe Veronika Janatjeva.

Festivalio „vinis”, anot meno vadovės, bus spalio 4-ąją vyksiantis koncertas „Perkusijos magija”, atliekamas ansamblio „So Percussion” iš JAV. Perkusininkai iš Amerikos atskris specialiai dėl vienintelio festivalio koncerto Lietuvoje. Ansamblis groja ne tik perkusijomis, bet ir įvairiausiais netikėtais daiktais. „Tai išties pasaulinio lygio atlikėjai, grojantys labai netradicinius šiuolaikinės muzikos kūrinius. Kas neateis į šį koncertą, iš tiesų labai daug praras”, – žiūrovus perspėjo L. Narvilaitė.

Iš viso šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika” programą sudarys 9 koncertai, festivalis vyks rugsėjo 20 – spalio 9 dienomis. Šiuo renginių ciklu Klaipėdos koncertų salė pradeda švęsti savo veiklos 15 metų sukaktį.

Išsami festivalio „Permainų muzika” programa – ČIA.