VDA Klaipėdos fakulteto penkmetis: atidaryta prof. A. Kliševičiaus auditorija

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas birželio 15-osios vidurdienį pakvietė savo bendruomenę – buvusius ir esamus dėstytojus, studentus, bičiulius ir bendraminčius kartu paminėti savo penkerių metų sukaktį.

1VDA_KF1

VDA Klaipėdos fakulteto nuotr.

Penkeri metai – tik vienas fakulteto tarpsnis

Nors ši mokymo įstaiga Klaipėdoje veikia nuo 1974 m., tačiau nuo to laiko jos statusas ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus. Įkurta kaip dailininkų apipavidalintojų sekcija prie LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Klubininkystės katedros, 1979 m. ji buvo prijungta prie tuometinio LTSR Valstybinio dailės instituto. Po prijungimo sekcija tapo Klaipėdos vaizdinės agitacijos katedra, 1986-aisiais ji pervadinta į Vizualinių komunikacijų katedrą. Aukštajai mokyklai atgavus Vilniaus dailės akademijos (VDA) pavadinimą, nuo 1991-ųjų katedra vadinosi VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra.

2013-ieji VDA Klaipėdos padaliniui tapo reikšmingų pokyčių metais. VDA Senatas 2013 m. kovo 20 d. patvirtino Klaipėdos fakulteto steigimą, ir spalio 1 d. fakultetas pradėjo pirmuosius savo mokslo metus. Tais pačiais metais fakultetas persikėlė į buvusios Vydūno vidurinės mokyklos patalpas Klaipėdos senamiestyje, Daržų g. 18.

Štai šią 5-erių metų sukaktį ir susirinko paminėti menininkų bendruomenė. Į šventę atvykę VDA Klaipėdos fakulteto kolegos: Vilniaus dailės akademijos prorektorius mokslui Marius Iršėnas, Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis, Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, įvairių Klaipėdos įstaigų – socialinių partnerių, spaustuvių, meno mokyklų, galerijų atstovai ir kiti svečiai negailėjo gerų žodžių, sveikinimų bei dovanų VDA Klaipėdos fakulteto bendruomenei ir dekanui prof. Alvydui Klimui.

Į šventės programą buvo įtraukti ir specialiai VDA Klaipėdos fakulteto 5-mečiui surengto moksleivių konkurso „5 pajūrio spalvos” laureatų apdovanojimai, ekskursija po fakultetą. Tačiau svarbiausiu iškilmių akcentu tapo grafiko, kaligrafo prof. Algio Kliševičiaus auditorijos atidarymas.

2VDA_KF2

Prof. A. Kliševičiaus auditorijos atidarymas. Kairėje – VDA Klaipėdos fakulteto dekanas prof. A. Klimas. VDA KF nuotr.

„Mano meilė kaligrafija”

Klaipėdos meno bendruomenei ir visiems, bent kartą gyvenime susidūrusiems su šviesaus atminimo A. Kliševičiumi (1950–2008 m.), vis dar sunku įvertinti jo netektį. Pirmasis Klaipėdos dizaino katedros vedėjas (1974–1979 m.), grafikos ir kaligrafijos dėstytojas savo studentams tapo Mokytoju, įkvėpusiu meilę ne tik savo specialybei, bet ir gyvenimo vertybėms. Birželio 6 d. sukako 10 metų, kai profesorius iškeliavo į Anapusybę, todėl itin simboliška, kad VDA Klaipėdos fakultetas būtent dabar nusprendė įamžinti prof. Algio Kliševičiaus atminimą pavadindamas jo vardu vieną iš auditorijų.

Pasak fakulteto dekano prof. A. Klimo, ši auditorija pasirinkta neatsitiktinai – ji nuolat pilna gyvybės, yra itin mėgstama studentų, čia rengiamos užsienio menininkų kūrybinės dirbtuvės. Nuo šiol šalia šios auditorijos durų kabo lentelė su užrašu: „Mano meilė kaligrafija”, atkartojanti vieną iš A. Kliševičiaus kaligrafijos darbų. Auditorijos sienas papuošė menininko kūrinių ekspozicija. Tai – VDA Klaipėdos fakulteto bendruomenei itin brangi A. Kliševičiaus dukterų dovana.

2VDA_KF1

VDA KF nuotr.

Prof. Algio Kliševičiaus auditorijos atidarymo iškilmių metu dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, pristatydama menininko gyvenimą ir kūrybą, akcentavo ypatingus jo ryšius su Klaipėdos miestu: buvo Dailininkų sąjungos narys, Grafinio dizaino asociacijos narys, nuolat renkamas į Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybą, jam vienam iš pirmųjų 2003 m. suteiktas Klaipėdos kultūros magistro titulas, 2005 m. paskirtas LDS Klaipėdos skyriaus apdovanojimas „Jūros žvaigždė”.

Pasak K. Jokubavičienės, prof. A. Kliševičius buvo išmintingas, kuklus, labai charizmatiškas, visada besišypsantis, niekada neatsisakantis padėti žmogus, puikus mokytojas. Pedagoginio darbo prasmė jam buvo informacijos kaupimas ir dalijimasis, perdavimas kitiems. A. Kliševičiui dėstymas prilygo kūrybiniam eksperimentui – sukurti iš jauno žmogaus menininką: „Kai studentas atneša man blogą darbą, aš jam sakau, kad nuostabu – niekas kitas blogesnio nepadarytų. Kai žiūriu į gerą, sakau, kad kentėti galima, ir susiraukiu”, – A. Kliševičiaus žodžius citavo dailėtyrininkė.

A. Kliševičius buvo labai įvairiapusis grafikas, savo kūrybai naudojęs įvairias technikas: pradėjo nuo kartono, linoraižinio, vėliau kūrė šilkografijas, buvo vienas iš stipriausių šios srities atstovų Lietuvoje, mokė šios technikos savo kolegas ir studentus. Jis vienas iš pirmųjų ėmė kurti ir kompiuterinę grafiką.

Tačiau daugiausiai dėmesio menininkas, ko gero, skyrė kaligrafijai. Kūrinys „Mano meilė kaligrafija” atskleidžia jo santykį su „tyliąja meno sritimi”, kaip pats menininkas vadino šrifto meną. A. Kliševičius pavertė Klaipėdą kaligrafijos sostine: kuravo tris respublikines kaligrafijos meno parodas, sukėlusias atgarsių visoje Lietuvoje, 2005 m. parengė albumą „Kaligrafija iš pajūrio”, nuo 2006 m. pradėjo leisti analogų Lietuvoje neturinčius „Kaligrafijos sąsiuvinius”. „Kaligrafijos tikslas – ne grožis, o vidinė jėga, kuri slypi ne teptuko paspaudime, rašymo greityje, o vidinėje rašančiojo nuostatoje. Tai, ką aš ir mano kolegos darome, turbūt galima pavadinti šriftine grafika. Kaligrafija man – ne vien teksto rašymas. Prasmingesnis tampa emocijos, nuotaikos perteikimas rašto formomis”, – apie kaligrafiją yra sakęs A. Kliševičius.

VDA Klaipėdos fakulteto dabarties realijos

1VDA_KF13_1

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (kairėje) VDA Klaipėdos fakultetui įteikė miesto vėliavą. VDA KF nuotr.

Šventės šurmuliui kiek aprimus ir svečiams išsisklaidžius po įvairias fakulteto erdves, paprašiau dekano prof. A. Klimo pakomentuoti, kaip sekasi fakultetui šiais permainų laikais. „Reikia būti realistu, bet ir optimistu. Aš esu realistas, nes visoms aukštosioms mokykloms laikai yra sunkūs: jungimai, programų peržiūrėjimai, įvairūs finansavimo niuansai – bus ar nebus krepšelis, reikės mokėti už mokslą ar nereikės… Kyla daug neaiškumų. Bet aš manau, kad vien faktas, jog Lietuvoje dailės ir dizaino studijas per 25-erius metus renkasi beveik toks pat skaičius studentų, nuteikia optimistiškai. Žinoma, jų šiek tiek mažėja, bet ne taip drastiškai, kaip kitose aukštosiose mokyklose. Tai man teikia vilčių, kad išsikapstysime iš tos demografinės duobės ir neužsidarysime”, – sakė prof. A. Klimas.

Šiuo metu VDA Klaipėdos fakultetuose studentai gali rinktis grafinio dizaino, interjero dizaino, šiuolaikinio meno ir medijų bei vizualiojo dizaino magistrantūros programas. Tiesa, reikia pripažinti, kad nauja urbanistinės architektūros programa – vientisosios studijos, kurias baigęs studentas gauna magistro laipsnį, deja, nesulaukė tinkamo absolventų dėmesio. „Šiais metais architektūros programą baigė 7 žmonės, ir daugiau nebeturime architektų. Ko gero, su ta programa mums teks atsisveikinti. Deja, rinka reguliuoja savaip”, – apgailestavo dekanas.

Pagrindinės VDA Klaipėdos fakulteto veiklos kryptys išlieka grafinis dizainas ir interjero dizainas. „Iš pradžių Klaipėdoje buvo studijuojamas vizualusis dizainas, tai buvo labai universali programa. Šiais laikais to universalumo vėl pradeda reikėti. Buvo laikas, kai procesas krypo į siaurą vienos srities specializaciją. Tačiau gal Lietuvos rinka nėra tokia plati, kad reikėtų gilintis tik į vieną sritį, gal reikia būti universaliam? Nes nežinai, kas bus kitą dieną, koks užsakovas ateis, koks bus rinkos poreikis. Ir jei būsi tik vienos siauros srities specialistas, gali susidurti su tam tikrais iššūkiais ir sunkumais. Tai ne tik mūsų galvos skausmas, bet ir tų jaunų žmonių, kurie renkasi specialybę”, – svarstė prof. A. Klimas.

[nggallery id=431]

Parašykite komentarą