Kultūros ir meno žurnalo „Durys“ rugpjūčio numeryje – vasaros blyksniai

Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė rugpjūčio „Durys“ – aštuntasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys, šiemet – 20-aisiais leidimo metais tapęs žurnalu, toliau įdėmiai fiksuoja, analizuoja ir vertina ryškiausius uostamiesčio bei Klaipėdos krašto kultūros ir meno reiškinius. 

Sukurta Klaipėdoje: Jūros šventės aidai 

Rugpjūčio „Duris“ pradeda publikacija apie šiemetės – jubiliejinės, 80-osios Jūros šventės muzikinės programos perliukus. Kaip rašo muzikologė Laima Sugintienė, jau įprasta, kad didžioji Jūros šventės renginių dalis būna skirta „masiniam vartojimui“. Taip buvo ir šiemet. Tačiau, anot jos, organizatorius derėtų pagirti už vis gerėjantį muzikinį skonį. Autorė apžvelgia ir įvertina muzikinius renginius, vykusius Jono kalnelyje, Kruizinių laivų terminale, prasmingas ir skoningas rėmėjų dovanas, plačiau apsistodama ties ne masiniam skoniui, kitokių poreikių turinčiai publikai skirtais koncertais. Tarp jų – dvi dedikacijos Jūros šventės 80-mečiui. Viena jų – Teatro aikštėje aidėjusi Klaipėdos muzikinio teatro ir Stasio Šimkaus konservatorijos sumanyta „Grįžtamoji banga“: į sceną drauge su teatro simfoniniu orkestru bei choro grupe žengė septyni solistai, kurių biografijos susijusios su uostamiesčiu, – dainininkai Nida Grigalavičiūtė, Deivydas Norvilas, Kęstutis Alčauskis, Marta Lukošiūtė, Laima Jonutytė, Kęstutis Nevulis, trimitininkas Sigitas Petrulis, šiuosyk atlikę popmuzikos ir miuziklų hitus… Kitas koncertas – Klaipėdos koncertų salės „Jūreiviška sakmė“ – skambėjo taip pat po atviru dangumi, ten pat esančio parkelio estradoje, kur su Klaipėdos kameriniu orkestru naujai atgimusias senas geras dainas traukė Evelina Sašenko, Rafailas Karpis ir Mindaugas Rojus… Nevienareikšmiškai įvertinusi atlikėjų pasirodymus, be kita ko, muzikologė pastebi: „Kad jos, tos publikos, palaikančios ne į mases orientuotą produktą, esama, kad jos, tegu ir nežymiai, bet daugėja, įsitikinome ir šiemet“ (Laima Sugintienė „Jubiliejinė, 80-oji: Jūros šventė sutikta ir palydėta su muzika“).

Sugrįžimai: interviu su dainininke N.Grigalavičiūte 

Toliau žurnale Jovita Navickaitė kalbina dainininkę Nidą Grigalavičiūtę, kurią klaipėdiečiai Muzikinio teatro lankytojai veikiausiai vis dar pamena. Čia prieš du dešimtmečius jauna solistė skynėsi kelią į teatro sceną, o sulaukusi pripažinimo publiką žavėjo vis naujais vaidmenimis operų ir operečių pastatymuose. Tuomet, kai menininkės karjera Klaipėdoje, atrodo, buvo pačiame zenite, ji visų nuostabai nusprendė išvykti už Atlanto. Šiandien N.Grigalavičiūtė dainuoja su Čikagos simfoniniu orkestru, o jos balsas paklūsta žymiojo italų dirigento Riccardo Mutti mostui… Bet viskas ne taip paprasta. „Čikagos muzikinis pasaulis žiaurus… Muzikos sferoje imigrantams Amerikoje sudėtinga. Visąlaik turi būti dviem trim laipteliais aukščiau, nei į tą pačią poziciją pretenduojantis amerikietis“, – sako Nida, Lietuvą palikusi prieš 16 metų ir Amerikoje pradėjusi naują gyvenimo etapą (Jovita Navickaitė „N.Grigalavičiūtė: kovoju už kiekvieną natą“). 

Muzika: festivaliniai atradimai pajūryje 

Tęsdama muzikos temą, muzikologė Danguolė Vilidaitė dalijasi įžvalgomis apie beveik mėnesį trukusį XVII tarptautinį festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Autorė apibendrina pirmuosius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro festivalio įspūdžius ir mintis, prisimena gražiausius koncertinius momentus, akcijas ir atrakcijas, vykusias netikėčiausiose vietose uostamiestyje, Palangoje ir Neringoje. „Pirmiausia džiugina festivalio (jo organizatorių) ištikimybė tradicijoms ir kartu sugebėjimas pajusti laiko dvasią, nuolat ieškoti naujų erdvių ir galimybių, užmegzti pažintis, atsiverti įvairioms naujovėms, kurios gal kartais ir ne visai pasitvirtina, bet suteikia papildomos vidinės dinamikos“, – teigia muzikologė (Danguolė Vilidaitė „XVII „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ – operetės keliu“). 

Meno maršrutais: varpai virš Sankt Peterburgo 

Meno maršrutais į Sankt Peterburgą sugrąžina klaipėdiečio karilionininko Stanislovo Žilevičiaus įspūdžiai, kuriais jis pasidalijo su muzikologe Laima Sugintiene ir žurnalo skaitytojais, apie 13-ąjį tarptautinį kariliono festivalį „Muzika virš miesto“, šiąvasar vykusį Petropavlovsko tvirtovėje. Klaipėdietis buvo vienintelis trijų Baltijos šalių atstovas tarp septynių jame muzikavusių karilionininkų iš Sankt Peterburgo, Belgorodo, Maskvos bei Belgijos miesto Mecheleno. Be kita ko, įdomu ir simboliška, kad šį festivalį Rusijoje organizuoja profesorius Jozefas Vilhelmas Haazenas iš kariliono gimtinės Belgijos, kone prieš dešimtmetį viešėjęs Klaipėdoje ir savotiškai inspiravęs naujojo Klaipėdos kariliono atsiradimą… (MENO MARŠRUTAIS / Laima Sugintienė „Varpų muzikos festivalis nuvedė į Sankt Peterburgą“). 

Rašto menas: kaligrafija ant burių ir sienų 

Apie vasarą su kaligrafija – ant burių ir ant sienų Lietuvos kaligrafijos sostine vadinamojoje Klaipėdoje rugpjūčio „Duryse“ mintimis dalijasi dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. Jos žodžiais, „kaligrafiją nori nenori pamatysi vaikštinėdamas po vasaros karščių įkaitintą ir ryžtingai nuo jų besivaduojančią Klaipėdą: Danės upėje tarp Biržos ir Pilies tiltų, ant keturių pontonų tyvuliuoja sau laisvai aštuonios burės su rašto meno kaligrafiškais raštais, dar penkios sukinėjasi aplink vėtrungėmis karūnuotus stiebus krantinėje“. Primindama kas penkeri metai rengiamų rašto meno parodų Klaipėdoje istoriją ir įdėmiai žvalgydamasi Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose ką tik eksponuotoje penktojoje Lietuvos rašto meno parodoje, dailėtyrininkė teigia, kad jau galima kalbėti apie tradiciją ir tęstinumą. Anot jos, „kodėl nepasvarsčius apie tarptautinės rašto meno trienalės variantą – turint tokią rengimo patirtį ir gražų menininkų būrį, Klaipėdai tai visai realu“ (RAŠTO MENAS / Kristina Jokubavičienė „Vasara su kaligrafija: ant burių ir ant sienų“). 

Dailė: akvarelės plenero atspindžiai 

Menotyrininkė Marina Motiejauskienė pasakoja apie kitą uostamiesčio dailės tradiciją – 40-ąjį tarptautinį akvarelės plenerą, Klaipėdoje sujungusį beveik tris dešimtis ištikimų akvarelinei technikai dailininkų iš visos Lietuvos bei būrį svečių iš Danijos, Suomijos ir Švedijos. Kartu autorė apžvelgia jo parodas, šiąvasar surengtas pajūryje. Apibendrindama menotyrininkė pastebi, kad jubiliejinio plenero ekspozicijose išskleista „daugiasluoksnė šiuolaikinės akvarelės panorama, kurioje meniškai vizualizuotos Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos miesto paveldo išsaugojimo idėjos“ (Marina Motiejauskienė „40-asis tarptautinis akvarelės pleneras: gyvenimas po gyvenimo“). 

Teatras: pokalbis su aktore R.Kutaite 

Teatrui skirtuose puslapiuose Valerija Lebedeva jaukiai šnekasi su Klaipėdos lėlių teatro aktore Renata Kutaite – apie profesiją, pašaukimą, kelią į sceną, mokytojus, kolegas ir publiką, kaitos poreikį, duobes ir viršukalnes… „Atradęs save matai, kad iš to, kuo užsiimi, gali ne tik uždirbti, bet ir praturtėti nematerialiai, – sako aktorė, dirbanti su lėlėmis. –Pradžioje stresas, be abejo, garantuotas – juk lėlė pati nevaidina. Tačiau, kai susikonfigūruoji, atrakini save, imi patirti tiek adrenalino, kad greitai važiuoti mašina arba šokinėti parašiutu nebesinori. Lėlių teatro „ekstrymas“ yra sveikas, su išliekamąja verte ir dar ilgai po spektaklio išliekančiomis emocijomis“ (Valerija Lebedeva „Lėlių teatras – vyšnia iš laimingos vaikystės sodo“). 

Kinas: apie filmą „su širdimi“ 

Aivaras Dočkus, „Durims“ rašantis apie kiną, šiuosyk pasirinko filmą „su širdimi“ – taip amerikiečių žodžiais apibūdindamas naują Matto Reeveso fantastinę veiksmo dramą „Beždžionių planetos aušra“, liepą pasiekusią kino teatrus. Aptaręs filmo atsiradimo aplinkybes, scenarijaus ypatumus, režisieriaus ir aktorių darbus, kino kritikas pabrėžia: „Tačiau svarbiausias momentas – „Beždžionių planetos aušra“ pasirodė labai laiku. Kai žmonijai, tiksliau – kai kuriems galingiesiems silpnapročiams visiškai „nuvažiavo stogas“. (…) Iš esmės „Beždžionių planetos aušros“ žanras – fantastinė tragedija. Nors, kai įsijungi žinias, supranti, kad žodį „fantastika“ reikia išbraukti. Jokios fantastikos. Žiauri realybė, perkelta į kino pasaulį (Aivaras Dočkus „Apie žmones ir beždžiones: karas – kaip natūrali būsena“). 

Kultūros istorija: pasivaikščiojimas Herkaus Manto gatve 

O kultūros istorinę atmintį „Duryse“ gaivina Jovitos Saulėnienės populiarioji publicistika: šiuosyk autorė kviečia pasivaikščioti senósios Klaipėdos gatvėmis ir susipažinti su Herkaus Manto gatve, anksčiau vadinta Ilgąją, Liepojos, Moltkės, H.Geringo, Montės… „Šie vardai praveria jos biografijos puslapius skirtingais istoriniais laikotarpiais. Vardai – tarsi indai. Kažką jie saugo… Todėl jie svarbūs ir gatvės charakteristikai“, – tvirtina J.Saulėnienė, žurnalo skaitytojus vesdama centrine uostamiesčio gatve, stabtelėdama prie jos istoriją menančių namų ir akcentuodama anuomet ypatingą tos vietos atmosferą… (Jovita Saulėnienė „Senósios Klaipėdos gatvės. Judrioji Herkaus Manto gatvė“). 

Gintaro lašai: literatūra šiandien ir profesorės R.Bončkutės įžvalgos 

Į žurnalą integruoti literatūriniai „Gintaro lašai“, kuriuos sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, šįkart prasideda Kristinos Sadauskienės pokalbiu su Klaipėdos universiteto Literatūros katedros vedėja profesore Roma Bončkute. Pokalbis vyniojasi apie mūsų literatūros klasiką, jos kontekstą ir tos klasikos pėdsakus šiandienoje; apie mokytojų vaidmenį bei apie sunkiai užčiuopiamą, mažai apmąstytą savo žemės ir kalbos įtaką tam, kaip kuriama ir kodėl norima kurti (Kristina Sadauskienė „R.Bončkutė: tautą didelę padaro kultūra“).

Toliau „Gintaro lašuose“ tradiciškai publikuojama naujos knygos recenzija: Dainius Vanagas analizuoja Tado Žvirinskio eilėraščių rinkinį „Užrašai ant receptų“ (Dainius Vanagas „Poetinis placebas“). Amerikiečių rašytojo Henrio Slesaro kūrybos gerbėjai „Gintaro lašuose“ dar ras jo apsakymą „Kandidatas“, kurį pateikė žinomas vertėjas iš anglų kalbos Jeronimas Brazaitis. O Gintaras Grajauskas išvertė pluoštą gruzinų poeto Paatos Šamugijos eilėraščių. Be to, skaitytojai turi galimybę įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvio Sauliaus Vasiliausko novelę „Pilvų auginimo klinika“.

Bene ir viskas. Belieka priminti, kad „Durys“ įprastai išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Kitomis dienomis žurnalą galima įsigyti „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos skyriuose. Be to, „Duris“ galima atskirai užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje. Po dienos kitos besidomintiems naujausias numeris taps pasiekiamas ir internetu – žurnalo svetainėje www.durys.daily.lt arba per „Klaipėdos“ dienraščio portalo www.kl.lt poziciją E-leidiniai.

Skaitykite ir permanykite.