Knygų mugėje pasirodė mažai matomos leidyklos

Girdėjote? Knygų mugė vyko ir Klaipėdoje. Pirma tokia. Vietiniai knygų mylėtojai galėjo džiaugtis, kad nereikės grūstis į Vilnių, saugotis apšalusių gatvių ir laukti ilgose eilėse prie kasų. Bet iš tiesų tų dviejų mugių negalima lyginti. Klaipėdietė privertė susimąstyti apie tai, ką galime rinktis skaityti ir apie tai, kad tas pasirinkimas net ir šiais laikais yra tik sąlygiškai laisvas.

Proga mažoms leidykloms

Įpratus prie vilnietiškų erdvių, ši mugė išsiskyrė savo kompaktiškumu. Suintrigavo ir mugės dalyvių pasirinkimas – savo leidinius eksponavo ir pardavinėjo tik mažos ir vidutinės leidyklos. Iš pradžių maniau, kad tai koks specialus žingsnis, bet Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorės pavaduotoja Laima Pačebutienė patikino, jog viskas kur kas proziškiau, mugė tiesiog buvo bendras  bibliotekos ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijos (LiMViLA) projektas, todėl joje ir dalyvavo leidyklos, kurias vienija ši asociacija. Dalyvių buvo 10:  „Algimantas”, „Andrena”, „Algavrė”, „Asveja”, „Charibdė”, „Eglė”, „Homo Liber”, „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla” „Raidynėlis”, „Žara”. Asociacija vienija 18 leidyklų, nors gal šiuo metu jau ir daugiau – buvo besirengiančių įstoti.

Mugės erdvė, užpildyta tik šiomis leidyklomis, nustebino gerąja prasme, mat supratau, kad jau kurį laiką šių leidyklų knygų nebematydavau lankomuose knygynuose. Kartais išvis atrodo, kad visas knygas mūsų šalyje leidžia kelios leidyklos. Pasirodo, ne.

Anot LiMViLA asociacijos atstovės Nijolės Petrošienės (leidykla „Andrena”), būtų naivu tikėtis, jog knygynų tinklus turinčios leidyklos būtų suinteresuotos kilniaširdiškai reklamuoti kitų leidyklų knygas,  „juo labiau, kad tas eksponavimas yra tapęs mokamas. Prieš keletą metų atrodė tikrai juokinga, blogąja prasme, sumokėti dar trečdalį knygos savikainos vien už reklamą, kad knyga savaitę pastovėtų ant stalo ir vėl sėkmingai būtų paslėpta. Situacija tokia, kai tos paslėptos knygos neranda nei pirkėjas, nei leidėjas, nei pats knygyno darbuotojas – apie ką ir kalbėti, kokia čia prekyba”. Stambių leidyklų vyravimą mažosios leidyklos jaučia gana skaudžiai, lieka kiek išstumtos iš rinkos.

Nijolė Petrošienė

Nijolė Petrošienė

Išlikimo keliai

N. Petrošienė pasakojo, kad mažosios leidyklos nenuleidžia rankų. Bendraujama su bibliotekomis, ieškoma progų tiesiogiai sutikti skaitytojus, užsiimama internetine prekyba. Ryšys su bibliotekomis, N. Petrošienės nuomone, labai svarbus dėl to, kad bibliotekininkai dabar yra patys geriausi knygų žinovai, be to, dirba tiesiogiai su skaitytojais. Asociacijos atstovės nuomone, mažoms leidykloms svarbu neprarasti savęs. „Manome, kad turime laikytis savo linijos, gerbti lietuvišką žodį, kad mūsų leidyklose dirbtų profesionalai, kad būtų daromos korektūros, kad mūsų knygos nebūtų „feisbukinės”, kad nebūtų bėgama nuo informacijos, viską perleidžiant vaizdams”, – sakė N. Petrošienė.

Mažosios leidyklos dirba ir su knygynais, tačiau siekdamos įtikinti publiką, kad šie tikrai nėra vienintelės vietos, kur galima gauti knygų. Žvalgantis mugėje, buvo galima pastebėti ir ryškėjančią mažųjų leidyklų specializaciją (nors tai tikrai nėra bendra taisyklė). Ant vienų stalų daugiau gulė knygos apie dizainą, kitur – apie sveikatą, dar kitur – skirtos vaikams.

Mažosios ir vidutinės leidyklos, anot L. Petrošienės, pradėjo kurti šiuolaikinės lietuviškos knygos koncepciją, jų steigėjai dažnai buvo leidėjai profesionalai, anksčiau dirbę sovietinėse leidyklose. Kuriantis komercinėms leidykloms atsirado naujas fonas, pačios knygos pradėjo europėti, modernėti, keitėsi jų maketai, viršeliai. Bet ilgainiui ėmė formuotis leidyklų monopolis, o tos, kurios liko mažos, ėmė justi vis didėjantį atotrūkį – finansinį ir interesų.

Pavyzdžiui, didžiųjų knygynų tinklų propaguojamas kainų auginimas, o po jo surengiamas nuolaidų bumas ne itin domina mažąsias leidyklas. Jos norėtų savo knygas siūlyti už tokią kainą, kokios jos vertos ir kokią galėtų sumokėti skaitytojas.

Deja, tokių kainų knygynuose skaitytojas dažnai neras. Vienintelė išeitis – lankytis pačių leidyklų tinklapiuose ir pirkti tiesiogiai iš jų (atlikome eksperimentą, „Žaros” leidyklos pristatytą Georges Ifrah knygą „Universalioji skaičių istorija. Kaip skaičiai ir skaičiavimas atskleidžia žmogaus išradingumą” leidyklos tinklapyje radome beveik 100 litų pigiau nei knygyne. – Aut. past.).

Tiesa, didžiųjų ir mažųjų leidyklų konkurencija nėra matoma pačiam skaitytojui. „Niekada paėmusi knygą į rankas nesusimąstydavau, koks leidėjas ją išleido – „mažas”, „vidutinis” ar „didelis”. Jei knyga gera – imi ją ir skaitai. Ar tai pastebi mūsų vartotojas? Tikriausiai reiktų daryti apklausą. Manau, kad kiekviena knyga, nesvarbu, kokio leidėjo būtų leista, suranda savo skaitytoją. Juk, žiūrėkite, net ir tos, kurios, atrodytų, jau niekam nebereikalingos, ima ir suranda naujus šeimininkus per bibliotekos vykdomas knygų dovanojimo akcijas „Knygai – antrą gyvenimą”, – sakė L. Pačebutienė.

Mugė ir skaitytojai

Klaipėdos knygų mugė tokia buvo pirmoji. 2010 m. bibliotekoje taip pat vyko knygų mugė, bet tai nebuvo savarankiškas renginys. Tuomet, per Nacionalinę bibliotekų savaitę, vyko Klaipėdos leidėjų mugė.

Dabartinėje mugėje buvo galima rasti grožinės, mokslo populiarinimo literatūros, sveikatai skirtų knygų, enciklopedinių, meno leidinių, taip pat knygelių vaikams, kuriems mugės metu buvo skiriamas gana didelis dėmesys. Vyko knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais. Skambėjo muzika ir net buvo šokama.

Žinoma pajūrio poetė, Elena Karnauskaitė, pristatė šviežią poezijos knygą „Užpustomi”, tą pačią dieną savo naują knygą „Vėliau, gerokai vėliau” pristatė kitas garsus poetas Julius Keleras.

L. Pačebutienė vylėsi, kad knygų mugė taps gražia rudenine tradicija, šioji rengėjų lūkesčius pateisino. Pagrindinis mugės minusas – ne itin vykęs laikas. Knygų mylėtojai joje galėjo lankytis darbo dienomis ir darbo valandomis (ketvirtadienį ir penktadienį, 26–27d.).
Kita vertus, svarstė L. Pačebutienė, nors laikas yra labai svarbus, visada atsiras tokių, kuriems jis bus nepatogus. „Manome, kad, labai norint, galimybė aplankyti šią knygų mugę buvo. Neatmetame galimybės, kad antroji Klaipėdos knygų mugė truks tris dienas, iš kurių viena bus šeštadienis”, – sakė ji.

3 komentarai

  1. Julija

    Asociacijoje 18 leidyklų, dalyvavo 10. Ar tai ne ženklas, kad net patiems leidėjams tokia mugė neįdomi? Didiesiems knygų rinkos drambliams toks renginys – ne daugiau nei musės zyzimas apie ausį.

    • Manau, kad mugė tiek leidykloms,tiek ir mugės lankytojams buvo įdomi. Skaitytojai turi žinoti ne tik “Didžiuosius rinkos dramblius”, bet ir smulkesnes leidyklas. Jos skaitytojui teikia daug naudingų knygų ir jos įvairesnės. Skaitytojas turi teisę rinktis.

  2. Sveiki,susikaupe pluostas, gal 150 eilerasciu. Noreciau juos isleisti, bet neturiu jokios patirties ir jokio supratimo nuo ko pradeti. Kokios salygos mazoje leidykloje isleisti poezijos knyga, jei neturi tam pinigu? Jei yra tokia galimybe atsiskaityti is honoraro, kaip tai turi buti paruosta leidyklai?
    Dekoju
    Romualda

Komentuoti: Julija Atšaukti atsakymą