KLAIPĖDIETIŠKOS „DURYS“ TAPO KULTŪROS IR MENO ŽURNALU

Durys_virselis_zurnalas_2014 sausisŠiandien su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė pirmosios šių metų „Durys“. Nebe laikraštiniu, kaip daugel metų buvo įprasta, pavidalu, o tapusios nauju, spalvotu, gausiai iliustruotu 68 puslapių kultūros ir meno žurnalu.

20-aisiais leidimo metais – naujas žingsnis

Ėjom, ėjom ir atėjom. Nuo laikraščio priedo iki žurnalo. Ir tai įvyko nei anksčiau, nei vėliau, o 20-aisiais „Durų” leidimo metais.

Iš tikrųjų pradžia buvo 1995-ųjų sausį, kai su „Klaipėdos” laikraščiu pasirodė pirmasis meno leidinio „Durys” numeris. Kaip dienraščio sudėtinė dalis „Durys” kas mėnesį su juo išeidavo iki šiol, pamažu augdamos, gražėdamos ir stiprėdamos. Ir dabar, tapusios specializuotu žurnalu, jos lieka ištikimos savo lopšiui – „Klaipėdos” skaitytojai kartą per mėnesį gaus ir kultūros bei meno žurnalą „Durys”. Jame ras ir literatūrinius „Gintaro lašus”, nuo 2003-iųjų balandžio esančius sudėtine „Durų“ dalimi.

„Gintaro lašų“ tradicija siekia dar anksčiau – jie kaip laikraščio priedas ėjo su pertraukomis, atnaujinti 1985-aisiais, o pirmąsyk su „Klaipėda“ pasirodė dar šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, tapdami bene pirmuoju tokio pobūdžio dienraščio leidiniu Lietuvoje.

Dabar galvoju, kaip čia mums pavyko tiek metų išsilaikyti, išlikti ir nesunykti, nors ne sykį balansavome ties riba – būti ar nebūti. Turbūt padėjo užsispyrimas ir atkaklumas. Tikėjimas, kad to reikia mūsų kultūrai ir jos žmonėms, dar nepraradusiems poreikio kurti, mąstyti, analizuoti, lyginti, vertinti. Sunkmečiu gelbėjo viltis, kad kultūra yra valstybės pamatas, kad ji neleis jam sugriūti. Ir paprašyta paramos, ji nenusisuko. Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas „Durų“ projektą remia jau nuo 2004-ųjų. Šiems metams konkurso būdu skirta fondo parama kaip niekad anksčiau dosni. Todėl galime žengti naują kokybinį žingsnį – leisti kultūros ir meno žurnalą. Pirmąjį ir kol kas vienintelį tokį ne tik Klaipėdoje, šiame krašte, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje.

Apie Donelaitį, miesto vartus ir… muziką

Pirmasis „Durų“ žurnalo numeris skaitytojus kviečia nerti į įsismarkavusios pajūrio žiemos kultūros ir meno įvykių sūkurį bei stabtelėti prie jų vertinimų ir įžvalgų, o literatūros gerbėjams pateikia pluoštą „Gintaro lašų“ ir skelbia šiemečio jaunųjų kūrybos konkurso pradžią.

Pirmoji naujo žurnalo intriga inspiruota Astos Dykovienės pokalbio su klaipėdiečiu kraštotyrininku ir fotografu Bernardu Aleknavičiumi, išleidusiu ne vieną knygą apie Kristijoną Donelaitį. Aistringas Mažosios Lietuvos tyrinėtojas abejoja, ar visuotinai priimtas K.Donelaičio atvaizdas yra tikras, ir straipsnio autorei pateikė faktų, pagrindžiančių kitą versiją („Legendinio poeto atvaizdas – fikcija?“)…

Prie uostamiesčio kultūros istorijos ištakų grįžta Jovita Saulėnienė, „Duryse“ tęsdama pasakojimą apie senąją Klaipėdą. Šįkart autorė primena apie senovėje buvusius miesto įtvirtinimus ir vartus, jų paskirtį Klaipėdoje ir kituose Prūsijos miestuose („Senosios Klaipėdos įtvirtinimai ir vartai“).

Muzikinio uostamiesčio gyvenimo akcentus dėlioja Aris Kateila, Valerija Lebedeva ir Laima Sugintienė. Straipsnyje „Menui kilniajam giedojo šlovę“ A.Kateila dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 90-mečio jubiliejui skirto vakaro-koncerto, į kurį dalyviai suvažiavo iš Lietuvos ir užsienio. Jame muzikavo esami ir buvę „šimkiukai“, tarp jų – dabartiniai operos solistai Sigutė Stonytė, Almas Švilpa, Kęstutis Alčiauskis, Viktoras Gerasimovas, Mindaugas Rojus, dirigentai Stasys Domarkas ir Tomas Ambrozaitis…

V.Lebedeva „Duryse“ šnekina jaunąjį Mėmelio džiazo klubo prezidentą saksofonininką Kęstutį Sovą, neseniai įkūrusį Klaipėdos džiazo orkestrą („Orkestras, kurio reikia publikai“).

L.Sugintienė savo muzikologinėje apžvalgoje „Muzikinis uostamiesčio gruodis“ grąžina prisiminimus apie to meto muziką, skambėjusią Klaipėdoje, ir pažeria įžvalgų apie tradicinius šventinius ritualus, atlikėjus ir publiką, kartu suabejodama, „ar tik neužleidžiame pozicijų TV agresyviai propaguojamai paviršutiniškumo kultūrai?“, ko gero, „šį sezoną klasika nebemadinga“…

Nuo Salvadoro Dali iki Beno Šarkos

„Apie didelius ir mažus tapytojos A.Banytės darbus“ rašo dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, inspiruota dailininkės monumentalistės natiurmortų parodos uostamiesčio Rūtų galerijoje ir jos naujausios freskos, ištapytos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje Klaipėdoje.

Salvadoro Dali kūrinių parodos „Materialusis siurrealizmas“, iki vasario pabaigos veikiančios Klaipėdoje, vieną iš sumanytojų – Prancūzijoje gyvenantį gruzinų kilmės meno vadybininką Vasilijų Kesaurį kalbinanti V.Lebedeva aiškinasi, kodėl ir kaip tokios pasaulio dailės garsenybės kūriniai – ne kokios nors kopijos, o originalai iš privačios kolekcijos – tapo prieinami plačiajai auditorijai, kuri gyvena ne vien Europos didmiesčiuose („Salvadoras Dali Klaipėdoje: kodėl ir kaip?“).

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė veda į klaipėdiečio menininko Beno Šarkos, daugeliui geriau pažįstamo iš Gliukų teatro veiklos, parodą. Ievos Simonaitytės bibliotekoje eksponuojamos jo iš jūros vandens nugludintų medžių liekanų sumontuotos ir ryškiaspalviais ornamentais ištapytos „Paukščių“ skulptūros („Malda, kurios nebūtina suprasti, arba pažinimas – kaip destrukcija“).

Po teatro, kino premjerų ir Gdansko erdves

Teatro peripetijas „Duryse“ narplioja teatrologės Gitana Gugevičiūtė ir Jūratė Grigaitienė. Pirmoji analizuoja Klaipėdos jaunimo teatro premjerą – Valentino Masalskio režisuotą „Mindaugo Nastaravičiaus „Kitą mokyklą“ („V.Masalskio premjeros „Kita mokykla“). Antroji grįžta prie Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Dieviškoji komedija“ pagal Dantę, neseniai parodyto Klaipėdoje („Dieviškoji komedija“ pagal E.Nekrošių“).

Teatro temą sausio „Duryse“ užbaigia Jovitos Navickaitės žavus interviu su švedų teatro bei kino aktoriumi ir režisieriumi Jerkeriu Fahlströmu, tarp kitko, ketinančiu statyti spektaklį Klaipėdos muzikiniame teatre („J.Fahlströmas: „Jei esi aktorius, tai visi tavo tikslai – viename“).

Į kiną kviečia Aivaras Dočkus, vis dėlto gana kritiškai „lukštendamas“ į kino teatrus atkeliavusį ir netikėtai didelį publikos susidomėjimą sukėlusį naują lietuvišką filmą – Emilio Vėlyvio „Redirected / Už Lietuvą!“ („Redirected / Už Lietuvą!“ – kokybiškas chaosas banditų Lietuvoje“).

Po Gdanską ir jo šiuolaikinio meno erdves žvalgosi V.Lebedeva, grįžusi iš trišalių kultūrinių mainų projekto kelionės po šį kaimyninės Lenkijos uostamiestį. Juolab kad „vienas iš Klaipėdos kaimynų Baltijos pakrantėje Gdanskas renkasi revitalizacijos kelią: neišvaizdūs pastatai ir gatvės tampa fonu šiuolaikinio meno kūriniams ir pagrindu savitam stiliui, kuris, tikimasi, pelnys miesto vadovybės, gyventojų bei investuotojų susidomėjimą“ („Gdanske menas – kaip miesto vitaminai).

„Durys“ taip pat kviečia nors trumpai pažvelgti pro „Langą“ ir praneša, ką klaipėdiečiai menininkai veikia už savojo miesto ribų. O jie rodo spektaklius Vilniuje, Bukarešte ir Kaliningrade, koncertuoja Kaune, leidžia savo muzikos kūrinius, kompaktines plokšteles…

Literatūros gerbėjams – rieškučios „Gintaro lašų“

Literatūros gerbėjams – dar 16 žurnalo puslapių „Gintaro lašų“, kuriuose skelbiamas Jaunųjų kūrybos konkursas (dalyvių amžius – nuo 16 iki 30 metų), laukiantis prozos, eilėraščių, eseistikos. Šis konkursas jau tapo tradiciniu, kasmečiu. Jis pradėtas rengti 2006-aisiais ir kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių iš visos Lietuvos.

Šiuose „Gintaro lašuose“, vėlgi sudarytuose rašytojo Gintaro Grajausko, Dainius Vanagas varto ir analizuoja Vytautės Žilinskaitės romaną „Ne tas drugys“ („Drugys kvatoklis“), dar publikuojamas Simono Dacho eilėraščio, dedikuoto Johannui Christoffui Rehefeldui ir Annai Cörber, pirmasis poetinis vertimas (vertė Laurynas Katkus). Čia rasite ir kretingiškio rašytojo Algio Kuklio novelę „Skraidantis žmogus“, Almos Riebždaitės – „Naktis neypatinga“, Tado Žvirinskio eilėraščių ciklą bei pirmųjų konkurso dalyvių kūrybos.

Tam kartui viskas. Pirmosios šių metų „Durys“ atidarytos – imkite ir skaitykite jau žurnalą.

Po dienos kitos besidomintiems jis taps pasiekiamas ir internetu: http://www.durys.daily.lt arba per banerį portale http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kultūra

Parašykite komentarą