„Muzika nebyliajam filmui”: dabarties ir praeities sintezė

Klaipėdos koncertų salėje tęsiasi šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika”. Spalio 6 dieną, ketvirtadienį, 18.30 val. čia vyks dabarties muziką ir praeities kiną sintezuojantis koncertas „Muzika nebyliajam filmui”.

Viačeslavas Ganelinas. KKS archyvo nuotr.

Jo pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, „supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys retą atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį pianistas laisvai improvizuoja. Tai mums bus nauja ir įdomu”. Koncerte muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Minėti solistai ir orkestras kartu atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Pavasario psalmės” versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui. Prieš keletą metų sukurta pradinė kūrinio versija turi užrašytas fortepijono ir dvi pučiamųjų partijas. Autorius davė sutikimą klaipėdiečiams kūrinį atlikti be pučiamųjų ir su improvizuojančiu fortepijonu.

Beje, Klaipėda yra O. Balakausko jaunystės miestas. Čia jis gyveno keletą metų, mokėsi dabartinėje S. Šimkaus konservatorijoje, pradėjo domėtis kompozicija ir net nusipelnė tuometinio mokyklos direktoriaus Juozo Karoso papeikimo „už per didelį džiazinės muzikos pamėgimą”. Šis anuomet „nusikaltimu” laikytas pomėgis vėliau pripildė kompozitoriaus partitūras svinguojančios ritmikos ir akordikos elementų, buvo tarsi nuolatinio kūrybinės minties judėjimo ir atsinaujinimo variklis. Taip O. Balakausko kūryba įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje” ir iki šiol daro įtaką jaunesnėms kompozitorių kartoms.

Pirmoje koncerto dalyje dar nuskambės V. Ganelino „Impression of Jam” styginių orkestrui ir Alfredo Schnittkės Styginių kvartetas Nr. 3. Pastarasis autorius, pasak M. Bačkaus, „yra muzikinio koliažo meistras, kuris savo kūryboje gretino įvairiausią muzikinę stilistiką, naudojo kitų autorių kūrinių citatas”.

Arkadijus Gotesmanas. KKS archyvo nuotr.

Po pertraukos V. Ganelinas ir A. Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „The Lodger: A Story of the London Fog” / „Gyventojas: Londono rūko istorija”. Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje.

Gyvendamas Lietuvoje V. Ganelinas kartu su „Ganelin trio” savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. V. Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – tai trys Lietuvos džiazo banginiai. Keista likimo banga atbloškė šiuos Rusijoje gimusius muzikantus į mūsų šalį, kur susivieniję į trio, jie išplukdė Lietuvos džiazą į tarptautinius vandenis. Jie turėjo didelės įtakos ateinančioms džiazo kartoms.

V. Ganelino kūrinių sąraše rasime operas, miuziklus, dainas, muziką spektakliams ir kino filmams. Jis sukūrė garsiąją „Velnio nuotaką” – pirmąją lietuvišką roko operą, pagal kurią pastatytas filmas sulaukė ypatingo populiarumo. Beje, pats autorius, kurdamas „Velnio nuotaką”, ją vadino „ritmo opera”. Gyvendamas Izraelyje V. Ganelinas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Jis kasmet atvyksta į Leituvą, kur dalyvauja koncertuose kaip atlikėjas, kartais veda studentams meistriškumo pamokas.

A. Gotesmanas yra vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų, dažnai pasirodantis ir šiuolaikinės akademinės muzikos projektuose, bendradarbiaujantis su įvairių sričių menininkais. Viename interviu V. Ganelinas teigė: „Garsų pasaulis – toks be galo turtingas… Svarbiausia – mokėti jį išgirsti!..”

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė