Klaipėdos dramos teatro premjeroje – airių dramaturgijos aukso fondas

Tom Murphy laikomas svarbiausiu ir reikšmingiausiu Airijos dramaturgu.

Tom Murphy

Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą – garsiausio Airijos dramaturgo Tomo Merfio (Tom Murphy) dramą „Sugrįžimas”. Spektaklį režisavo Algimantas Pociūnas, spektaklio dailininkas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Gintaras Kizevičius.

Scenoje išvysime Jolantą Puodėnaitę, Simoną Šakinytę, Vytautą Paukštę, Rimantą Pelakauską, Reginą Šaltenytę, Eglę Barauskaitę, Darių Meškauską, Liudą Vyšniauską, Vidą Kojelytę, Eglę Jackaitę, Edvardą Brazį, Kazimierą Žvinklį, Liną Lukošių. Premjerinis spektaklis žiūrovų lauks Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Klaipėda) gegužės 16 ir 20 d. Spektaklio pradžia 18 val.

Dramaturgas Tomas Merfis (Tom Murphy) gimė 1935 m. Tuame, Airijoje. Buvo jauniausias iš dešimties vaikų. Jo vyresnieji broliai ir seserys palaipsniui emigravo į Birmingemą, kol galiausiai jis liko vienas su savo motina . Tomas mokėsi vietinėje katalikiškoje mokykloje, vėliau tapo metalo darbų mokytoju. Penktojo dešimtmečio pabaigoje jis ėmėsi rašymo.

Pats Tomas Merfis apie tai pasakoja taip: „1958-aisiais mano geriausias draugas manęs paklausė – „hm, ir kodėl gi mes nerašome pjesių?” Ir tai visai nebuvo koks nors itin keistas ir netikėtas klausimas – tuo metu Airijoje vos ne kiekvienas rašė pjeses”. Savo antrąją pjesę „Švilpimas tamsoje” („Whistle in the Dark”), sulaukusią pripažinimo, T. Merfis parašė tiesiog savo namų virtuvėje, laisvais nuo darbo savaitgalių vakarais. Pjesę pradžioje atmetė profesionalus Dublino teatras, tačiau galiausiai ji buvo pastatyta Londone (1961).

T. Merfio vaikystė buvo itin religinga, tačiau po patirčių atšiaurokoje katalikiškoje mokykloje jo tikėjimas susvyravo. 1975 m. Abbey teatras pastatė T. Merfio pjesę „Lampada” („The Sanctuary Lamp”), kurioje jis kritikavo katalikybę. Konservatyvi publika spektaklį priėmė priešiškai, spaudoje pasipylė neigiami atsiliepimai. Po šio prieštaringai vertinamo spektaklio Merfis keletui metų apskritai metė rašymą ir ėmėsi ūkininkavimo.

T. Merfio kūryba pasižymi nuolatiniais formos ir turinio eksperimentais. Nuolat pasikartojanti tema – vilties ir atpirkimo paieškos Dievo apleistame ir kančių sklidiname pasaulyje. Pjesėse daug airiškos kultūros ir mitologijos, tačiau tuo nepiktnaudžiaujama. Dostojevskiškas prievartos, nihilizmo ir nevilties studijas praskaidrina humoras ir tyli meilė žmonėms.

T. Merfį kritikai neretai pavadina „įtūžusiuoju rašytoju”. Pats Merfis atsako – „taip, manyje yra įtūžio, ir tai natūralu. Tai įtūžis ne prieš gyvenimo neteisybę – gyvenimas, be jokios abejonės, niekada nebūna sąžiningas – bet įtūžis prieš nelygybę ir galingųjų aroganciją”.

Šiandien Tomas Merfis laikomas svarbiausiu ir reikšmingiausiu Airijos dramaturgu, padariusiu didžiulę įtaką visai naujajai airių dramaturgijos kartai. T. Merfis parašė 25 pjeses, išleido romaną. Spektakliai pagal jo pjeses nuolat statomi tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Šiuo metu Tomas Merfis gyvena Pietų Dubline.

…Į gimtąjį miestelį Airijoje po daugybės metų, praleistų JAV, sugrįžta moteris. Giminaičiai įtaria, kad Amerikoje ji užsiiminėjo su katalikiška morale ne visai derančiais dalykais… Vienaip ar kitaip, bet naujų spalvų į niūrų ir nykų miestelio gyvenimą dukra paklydėlė tikrai įneš. O kai kam iš senųjų gyventojų gal netgi teks iš naujo perkainoti tradicines vertybes bei supratimą apie moralę ir padorumą – juk ne veltui mirusi senelė užrašo palikimu šeimos viešbutį ne doriesiems katalikams, o šiai paklydusiai aviai…

Spektaklio režisierius Algimantas Pociūnas klaipėdiečiams jau pažįstamas – 1997 m. Klaipėdos dramos teatre jis pastatė P. Shafferio „Leticija ir žolelių trauktinė”. 1976 m. A. Pociūnas baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos konservatorijoje. Po studijų iki 1979 m. dirbo aktoriumi Nacionaliniame Kauno dramos teatre. 1979 -1984 Maskvos valstybiniame Lunačiarskio teatrinio meno institute (GITIS) baigė režisūros studijas ir iki 1992 dirbo režisieriumi Panevėžio dramos teatre. Tuo pat metu statė spektaklius Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre. Nuo 1992-ųjų – laisvai samdomas režisierius, pastatęs spektaklių Šiaulių, Panevėžio, Nacionaliniame Kauno dramos teatruose, „Vaidilos” teatre Vilniuje.

Parašykite komentarą