Žilvinas Beniuševičius atskleidžia: „Graiko Zorbos” sirtakis skambės tiek kartų, kiek reikalaus žiūrovai
|
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomo baleto „Graikas Zorba” premjerose šokėjas Žilvinas Beniuševičius taps Jorgu ir net Zorba. Ž. Beniuševičius pasakoja apie vaidmenų kūrimo subtilybes bei darbo su pasaulinio garso choreografu Lorca Massine ypatybes. „Tegu žiūrovai nesitiki, kad galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Žiūrovai net galės daryti įtaką spektaklio pabaigai!” – intriguoja Ž. Beniuševičius.  Martyno Aleksos nuotr. Beje, jis šoka ir Donato Montvydo trupėje, šiais metais pradėjo dirbti Lietuvos tarptautinėje baleto akademijoje meno vadovu, tad net būdamas Klaipėdoje nesimėgauja nei saule, nei pajūriu… Neturi laiko… Ar tiesa, kad padirbėti su garsiu choreografu L. Massine – šokėjų siekiamybė? Manau, kiekvienam kūrėjui ir atlikėjui, tarp jų ir man, yra siekiamybė dirbti su tokiais daug pasiekusiais grandais, kaip Lorca Massine. Baletas „Graikas Zorba” man suteikia neįkainojamos patirties, galimybę išmokti daug naujo. Juk L.Massine ilgai dirbo su baleto reformatoriais Georgu Balanchinu bei Morisu Bežaru ir jų trupėmis. Ruošdamas vaidmenis su L. Massine, jaučiu jo tėvo choreografo Leonido Massine ir M. Bežaro kūrybinį braižą. Spektaklyje ypač akcentuojami ryškūs personažų charakteriai ir išgyvenimai. Su L.Massine labai įdomu dirbti, nes jis labai charizmatiška asmenybė. Jo vidinė energija uždega ir motyvuoja, tačiau darbas su juo kartu yra ir iššūkis: jis labai smulkmeniškas ir kruopštus. Kuriant vaidmenis, jo tikslas, kad personažų asmenybės būtų labai tikslios ir konkrečios pagal jo aiškią viziją. Koks bus jūsų kuriamas personažas Jorgas? Balete „Graikas Zorba” vienu metu kuriu du vaidmenis – Jorgą ir Zorbą. Personažas Jorgas – temperamentingas, valdingas, nes nori būti autoritetas savo bendruomenėje, impulsyvus ir net brutalus. Bet kartu ir silpnas, nes be galo įsimylėjęs Mariną, dėl kurios meilės yra pasirengęs padaryti viską, net susitepti rankas krauju. Gyvenimo ironija, kad vaikystėje spektaklis ,,Graikas Zorba” buvo vienas pirmųjų mano matytų baletų. Po prieš tai matyto klasikinio baleto ,,Spragtukas”, man, vaikui, šis baletas pasirodė labai vyriškas ir stiprus. Jorgo vaidmuo man tuo metu pasirodė įsimintiniausias. Ilgą laiką man atrodė, kad tai yra pagrindinis spektaklio personažas ir, pamenu, svajojau šokti ir būti toks kaip Jorgas. Štai likimas – aš jau Jorgas (juokiasi). Į Zorbos personažą įsikūnyti daug sunkiau. Man tai tikras išbandymas. Zorba – tai žmogus, kuris, bėgant metams, širdyje tampa vis jaunatviškesnis ir vis labiau nenuspėjamas. Zorba – keliautojas, įkvepiantis būti laisvus tarsi vaikai, atsikratyti kultūrinių rėmų. Kuriant šį vaidmenį stiprėja mano vertybės. Zorba mane moko, kad būti laimingam nieko nekainuoja, laimė nieko nereikalauja. Svarbiausia, kad laimę galima rasti paprasčiausiuose dalykuose… Ko iš baleto „Graikas Zorba” tikėtis žiūrovams? Aš galiu pasakyti, ko nesitikėti (juokiasi). Tegu žiūrovai nesitiki, kad jie galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Tai baletas su stipria ir pamokančia dramine linija: apie draugystę, meilę ir laisvę. Tai baletas apie laisvės šokį, kuris užkaitins atmosferą iki raudonumo ir visus pakels ant kojų! Labiausiai intriguoja tai, kad žiūrovai ovacijomis galės paveikti spektaklio finalą! Kuo ypatingas „Graiko Zorbos” dėka išpopuliarėjęs šokis sirtakis? Mano manymu, sirtakis kiekviename mūsų pažadina vidinę laisvę. Tai nuostabios muzikos ir šokio derinys, kuris nuo mažų žingsnelių užauga iki emocinės bombos. Tai šokis, kuris vienija ir kartu išlaisvina. Jūsų įsimintiniausi baleto vaidmenys? Mano įsimintiniausi vaidmenys dažniausiai yra charakteriniai. Vienas iš jų – Čigonas Michael Corder (Didžioji Britanija) kurtame balete „Sniego Karalienė”. Šis vaidmuo pareikalavo stipraus temperamento ir techninio pasiruošimo. Ar jums lieka laiko poilsiui, laisvalaikiui? Tiesą pasakius, šiuo metu poilsiauti sunkiai pavyksta. Norėtųsi, kad laiko liktų daugiau. Turiu keletą mėgstamų veiklų – fotografiją ir dviračių sportą. Tačiau suderinti abu laisvalaikio malonumus yra per sudėtinga arba tiesiog neįmanoma, tad tenka vieną iš jų nustumti į šalį. Dviračių sportas man – kaip oras. Šis užsiėmimas tarsi alternatyva palaikyti gerą fizinę formą, išvėdinti galvą ir pabūti vienam, atitrūkti nuo visų darbų ir šurmulio. Hobis išaugo beveik į profesionalų sportą: priklausau komandai ir dalyvauju varžybose. Dažnas gabus žmogus stengiasi išvykti iš Lietuvos vardan didesnio žinomumo, geresnio atlygio… Buvau išvykęs į Prancūziją šokti Francois Mauduit (buvęs M. Bežaro trupės solistas) trupėje. Man ten labai patiko: nuostabus choreografas ir daug talentingų šokėjų. Tačiau po nepilnų metų meilė mane grąžino į Lietuvą. Žinomumas ir pinigai man nėra prioritetas. Man svarbiausia – mylimi žmonės šalia ir mylima veikla, o tokios čia tikrai netrūksta. Geras atlygis taip pat svarbu, bet kas labai nori, tas užsidirba… Ar, be šokio, turite slaptų, iki šiol neparodytų gabumų? Slaptų gabumų gal ir neturiu, bet prieš keletą metų save atradau kaip šokio pedagogą ir šiuo metu bandau atsiskleisti kaip choreografas. Laikas parodys – gabus ar ne (juokiasi). Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Graikas Zorba” premjera – rugpjūčio 10 ir 15 d. 20 val. Palangos koncertų salėje (Vytauto g. 43, Palanga). Daugiau apie festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” – ČIA. |