Klaipėdos dramos teatro premjera: Romeo ir Džuljeta kitaip

Elzes_zeme

Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutiniąją sezono premjerą. Gegužės 12 ir 13 dienomis ja taps jaunos rusų dramaturgės Jaroslavos Pulinovič pjesės „Elzės žemė“ pastatymas. Spektaklių pradžia 18.30 val.

Spektaklį režisavo Povilas Gaidys, scenografiją ir kostiumus sukūrė Artūras Šimonis, muziką – Martynas Bialobžeskis. Pjesę išvertė Gintaras Grajauskas. Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai Regina Šaltenytė, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė, Donatas Švirėnas, Simona Šakinytė, Nijolė Sabulytė, Nijolė Narijauskaitė, Irena Simonaitytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė.

Jaroslava Pulinovič (g. 1987 m. Omske) – jauna dramaturgė, žinoma ne tik Rusijoje. Jos pjesės žaibiškai plinta po visą pasaulį – statomos JAV, Lenkijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje. Klaipėdos dramos teatre spektaklis pagal dramaturgės pjesę statomas pirmą kartą.

2009 m. Jaroslava baigė Jekaterinburgo teatro institutą, kuriame studijavo dramaturgiją pas Nikolajų Koliadą. Tais pačiais metais jos parašyta pjesė „Natašos svajonė“ sulaukė fenomenalaus populiarumo Rusijos teatruose. Iš šešiolikmetės kaimo mergaitės, atvykusios į miestą, rašiusios eilėraščius į sąsiuvinį, Jaroslava žaibiškai tapo viena žinomiausių Rusijos dramaturgų, apdovanota daugybe premijų – „Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt. „Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojai“, – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas.

J. Pulinovič „Elzės žemė“ viena naujausių (2015) dramaturgės pjesių. Pjesėje sutelpa ir melodrama, ir drama, ir komedija. Tai žmogiškai šiltas, jautrus ir jausmingas pasakojimas apie vieną meilės istoriją. Galima sakyti, tai ta pati Romeo ir Džuljetos istorija, tik veiksmas vyksta visai kitur, o ir patys įsimylėjėliai kiek kitokie. Dramaturgės žodžiais, visi pjesės herojai turi realius prototipus – istoriją apie pagyvenusią gražuolę vokietę, kuri įsimylėjo, būdama jau per septyniasdešimties, Jaroslava išgirdo iš savo močiutės.

Yaroslava_Pulinovich_Tatjanos_Lomakinos_nuotr

Jaroslava Pulinovič. Tatjanos Lomakinos nuotr.

Pjesės herojė Elzė Bliumentrost, gūdžioje Rusijos provincijoje gyvenanti vokietė, septyniasdešimt šešerius metus praleido be džiaugsmo, be meilės, be grožio. Galima sakyti, tuščiai ir beprasmiškai. Visiškai netikėtai prieš ją atsiveria naujas gyvenimas – kuriame galima ir pasidžiaugti, ir pasigrožėti, ir net įsimylėti. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Ir nesvarbu, ką pasakys abiejų senstelėjusių įsimylėjėlių giminaičiai – tokie naujieji Montekiai su Kapulečiais. Giminaičiai, žinoma, iš paskutiniųjų bando išskirti naująją porą – kaipgi galima tokiame amžiuje, ką žmonės pasakys! O dar ir tokie opūs palikimo dalybų klausimai… Bet Elzė jau atrado savąją žemę – kurioje telpa ne tik bateliai aukštais kulniukais, gėlės ir bučiniai, romantiški pokalbiai, bet ir kelionės aplink pasaulį su mylimu žmogumi, ir net viena rožinė vestuvinė suknelė. Ir Elzė desperatiškai bando nugyventi gyvenimą iš naujo – tikrąjį savo gyvenimą, kurio niekada neturėjo.

Spektaklį režisavo ilgametis Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, legendinis režisierius, kino ir teatro aktorius Povilas Gaidys, šiemet švenčiantis 80 metų sukaktį. Per penkiasdešimtį kūrybos metų režisierius pastatė daugiau nei 80 spektaklių. P. Gaidys kuria spektaklius ir šiandien – po įsimintinų E. E. Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J. Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“, A. Herzog „4000 mylių“ pastatymų teatro repertuarą papildė nauji spektakliai – E. De Fillipo „Kalėdos Kupjelų namuose“ ir naujausioji premjera – J. Pulinovič „Elzės žemė“.

Klaipėdos dramos teatro inf.

Parašykite komentarą