„Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“ – nenugludintas Klaipėdos deimantas

Delfinas uosto vartuose. Autobusų dunksėjimas. Klaipėdos paštas. Lakstantys vaikai su popieriniais laiveliais. „Tokia turėtų būti interaktyvi šiuolaikinė mokykla“, – kyla išganinga mintis, nes jautiesi tarsi mokytumeisi, tik vienu iš maloniausių būdų.

Luize4_Vytauto_Petriko_foto

Šokio spektaklis – istorinė ekskursija „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“. Vytauto Petriko nuotr.

Artėja balandžio 20 diena, kai mūsų akys išvys dar vieną Klaipėdos miesto kūrybininkų darbą „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“. Šokio teatro „PADI DAPI Fish“ spektaklis apie karalienę Luizę – tai interaktyvi ekskursija, vedanti Klaipėdos senamiesčio gatvėmis ir Luizės išvaikščiotomis vietomis. Spektaklyje šokio judesiu, grožiniu tekstu ir skambančiu muzikiniu fonu pasakojami Luizės išgyvenimai bei potyriai Prancūzijos ir Prūsijos kare ir jos laikinojo prieglobsčio miesto – Mėmelio – likimo pajautos.

Komanda

Šokį kūrė choreografė Agnija Šeiko, garso režisierius Kristijonas Lučinskas, tekstų ir scenarijaus autorė Sondra Simana. Šokį atliko šokėjos Aušra Krasauskaitė, Oksana Griaznova, Inga Kuznecova, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Eiva Dobilaitė / Dovilė Binkauskaitė / Kristina Švenčionytė ir šokio teatro „PADI DAPI Fish“ šiuolaikinio šokio studijos vaikai. Spektaklį kartu su šokio teatru inicijavo Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“, prodiusavo Vilija Bartašiūtė.

Visame šiame nemenkame kūrėjų būryje tenka išskirti Aušrą Krasauskaitę, sukūrusią vieną ryškiausių karalienės Luizės ekspresijų. Mergina, šokanti ne tik visu kūnu, bet ir veidu. Kitokios Luizės neįmanoma įsivaizduoti. Šioji mergina galėtų būti gyvas Luizės paveikslas, įkūnijantis viso Mėmelio likimą.

Ovacijas verta skirti ir trumpai, tačiau labai jautriai Ingos Kuznecovos Luizės interpretacijai. Kiekvieną kartą šioji šokėja atrodo pasiryžusi širdį išsiplėšti, tarsi gyvena tik šį momentą, egzistuoja tik šiame pasirodyme, o po jo – daugiau nieko. Fone dundant karo garsams, trumpas jos solo kitame Dangės krante vertė krūtinę kilnotis greičiau, norėjosi svertis per kraštą ir rėkti: „Inga, bėk!“

Luize_pagrindine

Vytauto Petriko nuotr.

Atradimas

Fantastiška idėja sujungti įvairias meno šakas, supinti meno formą su istoriniu kontekstu. Tai buvo tikra šiuolaikinė mokykla, kurioje aš – mokinys, pasinaudodamas kažkieno lengvu interpretacijos prisilietimu, galėjau sužinoti įdomią to meto istoriją, keistus ir intriguojančius faktus, įkvėpti to meto mistikos, gal net pajusti užnugaryje alsuojančią karo grėsmę.

Vienas iš atradimų man yra Sondra Simana, šio spektaklio tekstų autorė. Sklandus ir rišlus tekstas, neužsitęsiantis nei per daug, nei per mažai, vedantis į istorinę mistiką, šiek tiek net fantastinę interpretaciją, kai personažai mainosi laike ir erdvėje, kai žinomi vardai tampa tavimi, o tu tampi jais, tarsi žongliruojamas pingpongo kamuoliukas ritinėjiesi per Klaipėdos gatves, ausyse sklandant švelniam tarsi aksomas Luizės balsui apie jos neišdildomą meilę vaikams, čia pat išgirsti pasakotoją kalbant apie tuometinės policijos įkūrimą ir netikėtai pasigirsta Herkaus Manto gatve atlekiančios sirenos, tarsi užsakytos spektaklio. Nors ir apie istoriją, tačiau nenutolę nuo šiuolaikybės tekstai – gilūs, tačiau neperspausti, lengvai suprantami, savo paprastumu ir gilumu kapstantys net tolimiausias dūšios kerteles. Ausinėmis atkeliaujantis pasakojimas apie uosto vartuose sugautą delfiną ir staiga iš šiuolaikybės pasigirstantis autobusų dunksėjimas šiems kertant Biržos tiltą, verčia atsidurti praeities ir dabarties susikirtimo taške.

Nugludintas ne iki galo

Kad ir kaip būtų nuostabu persiristi paralelinėmis visatomis, tačiau liaudyje sakoma: „Kas per daug, tas neskanu“. Visoje ekskursijoje šiuolaikybė ėmė viršų visomis prasmėmis: miesto judesys buvo toks stiprus, kad ne visada pavykdavo pajusti kuriamą kontekstą, o kai kur teko save įtikinėti nepamesti minties. Spektaklis be galo nuoširdus ir kurtas aukšto lygio menininkų, tačiau kaip įtrūkusi rūbo siūlė neleidžia visiškai pridengti odos, taip ir trūkinėjančios jungtys tarp skirtingų šio spektaklio dėmenų neleido visiškai įkristi į tą kuriamą realybės pynę. Pritrūkus vieno lašelio toje veik kaupinoje stiklinėje, tenka pripažinti, kad tai išskirtinio ir originalaus turinio, tačiau ne iki galo nugludintas Klaipėdos kūrybininkų deimantas. Tai nėra blogai, tai veikiau intriguoja ir kelia klausimą – o kas toliau?

Luize3_Vytauto_Petriko_foto

Vytauto Petriko nuotr.

„Kultūrpolio“ P. S. Kadangi bilietai į premjerinį spektaklį išgraibstyti akimirksniu, balandžio 21 d., šeštadienį, 13 val. rengiama papildoma ekskursija. Daugiau informacijos: internetu.lt/sachas-prusijai-luize-memelyje/.

Parašykite komentarą