„Baleto atmintis“: pažinus istoriją – judėti pirmyn

Sekmadienio popietę Klaipėdos šokio mėgėjai galėjo praleisti baleto istorijos sūkuryje. Laikinuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro namuose – Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose Lietuvos baleto retrospektyvą pristatė projektas „Baleto atmintis“.

www.Pelakauskas.lt

Projekto „Baleto atmintis“ akimirka. Andriaus Pelakausko nuotr.

Koncerto programoje – rekonstruoti choreografų Kiros Daujotaitės, Elegijaus Bukaičio, Irenos Ribačiauskaitės, Egidijaus Domeikos, Jurijaus Smorigino, Anželikos Cholinos ir kitų kūrinių fragmentai. Kūrinius specialiai neeilinei gyvai lietuviškojo baleto retrospektyvai rekonstravo patys choreografai, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagogai, valstybinių Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų baletmeisteriai.

Projekto „Baleto atmintis“ iniciatorius – menotyrininkas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Helmutas Šabasevičius teigia, kad rengiant koncerto programą buvo svarbu apglėbti esminius lietuviškojo baleto istorijos įvykius.

www.Pelakauskas.lt

Projekto „Baleto atmintis“ akimirka. Andriaus Pelakausko nuotr.

„Baleto istorija domiuosi jau 20 metų, o choreografija – gana trumpaamžė, spektakliai rodomi, paskui pasimiršta, tad norėjosi surengti tokį koncertą, kuriame kone visą Lietuvos baleto istoriją būtų galima pažiūrėti vienu metu, pamatyti visų šioje srityje ką nors svarbaus nuveikusių choreografų darbus“, – pasakoja renginio sumanytojas H. Šabasevičius.

Koncertas „Baleto atmintis“ Vilniuje sulaukė didelio pasisekimo, tad nuspręsta jį pakartoti Kaune ir Klaipėdoje. Čia jis rodytas neatsitiktinai – baletas Klaipėdoje taip pat turi gilias šaknis. Baigiantis 1929 metų pavasariui čia pirmą kartą apsilankė baleto šokėjai iš Valstybės teatro. „Kaipo gana gerą įvertino klaipėdiečiai ir mūsų operos baletą. Kai kurias mūsų šokikes – Jovaišytę, Žalinkevičaitę, Malėjinaitę – ir šokikus – Kelbauską, Sipavičių – ir ypatingai pagyrė. Klaipėdiečiai nemėgsta tiktai senovės klasikinio baleto dalykų. Todėl jiems iš mūsų baleto pastatymų Klaipėdoje labiausiai patiko „Pepita Rosa“ su Jovaišyte“, – gastrolėms pasibaigus tuomet pranešė „Lietuvos aidas“.

www.Pelakauskas.lt

Projekto „Baleto atmintis“ akimirka. Andriaus Pelakausko nuotr.

XX a. antroje pusėje Klaipėdoje taip pat buvo rengiami baleto koncertai, o 1984 m. rudenį, užsitęsus Lietuvos operos ir baleto teatro remonto darbams, Lietuvos valstybinis operos ir baleto teatras Žvejų rūmuose gastroliavo beveik mėnesį. Tad Žvejų rūmų erdvė pasirinkta taip pat simboliškai.

Baleto menas Klaipėdoje pradėjo tvirtintis paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, kai buvo įsteigtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis architekto Algimanto Mikėno suprojektuotuose Kultūros rūmuose įsikūrusio teatro baleto trupės spektaklis – Jono Navakausko „Baltasis vilkas“, kuriam dirigavo estas Elmar Kivilo, choreografiją sukūrė Elegijus Bukaitis, scenografiją – Filomena Linčiūtė-Vaitekūnienė, parodytas 1989-aisiais.

www.Pelakauskas.lt

Projekto „Baleto atmintis“ akimirka. Andriaus Pelakausko nuotr.

Tačiau Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojo baleto ugdymui Eligijaus Butkaus teigimu, ne mažiau svarbu žengti į priekį, mokantis iš turtingos lietuviškojo baleto istorijos, judėti pirmyn: „Šiandien baletas Lietuvoje yra gyvas, bet tuo pat metu turi atmintį. Žvelgiame į priekį viltingai, tikime, kad baletas nėra tik muziejinis menas. Tačiau tik nepamiršdami baleto atminties, ją interpretuodami, galime eiti į priekį.“

H. Šabasevičiaus teigimu, baleto būklė Lietuvoje šiandien atitinka pajėgumus, o tai, kad net ir tokia nedidelė šalis išaugina pasaulyje garsius baleto talentus, rodo, kokia pajėgi lietuviškoji baleto mokykla.

www.Pelakauskas.lt

Projekto „Baleto atmintis“ akimirka. Andriaus Pelakausko nuotr.

„Vaizdas geras, atitinka visos mūsų kultūros būklę. Šiandien turime net keletą stiprių baleto trupių, baleto situacija yra nebloga. Mano manymu, stipri ir baleto ugdymo programa – Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos baleto skyriuje vaikai paruošiami tikrai gerai. Kai kurie lietuvių baleto artistai daro net svaiginamas karjeras. Tai, kad tokių talentų yra nedidelėje šalyje, rodo aukštą mūsų baleto mokyklos lygį“, – džiaugiasi H. Šabasevičius.

M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje mokėsi dabartiniai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: Mantas Daraškevičius ir Jeronimas Krivickas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai: Auksė Mikalajūnaitė ir Aurimas Sibiras, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai: Aušra Krasauskaitė ir Mantas Černeckas.

1 komentaras

  1. Rimante

    Labai patiko renginys, KURIS atspindėjo visą Lietuvos baleto istoriją, pagarba parodyta BALETO TEATRO SOLISTAMS, BALETMEISTERIAMS.

Parašykite komentarą