Muziejuje – paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“

2018 m. kovo 2 d., penktadienį, 16.00 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus dr. Vytauto Žalio pirmoji paskaita „Merkys prieš Zaunių“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.

Klaipedos_krasto_gubernatura

Pastatas, kuriame 1927–1939 m. veikė Klaipėdos krašto gubernatūra. MLIM archyvo nuotr.

Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius. Šis paskaitų ciklas padės geriau suprasti specifinę krašto padėtį Lietuvos valstybės sudėtyje, lietuvišką ir vokišką Klaipėdos problemos segmentus, lietuviškosios Klaipėdos politikos turinį bei principus. Į aptariamus klausimus nebus žvelgiama tik lietuvio akimis, pasiremiant autentiškais šaltiniais bus pristatomas britiškasis, prancūziškas ar vokiškasis požiūris į įvairius Klaipėdos problemos aspektus. „Esu lietuvis, myliu Klaipėdą, bet visų pirma esu istorikas“, – toks autoriaus moto.

Paskaitoje „Merkys prieš Zaunių“ pranešėjas dr. Vytautas Žalys aptars Lietuvos politinio elito ir Klaipėdos problemą remdamasis gubernatoriaus Antano Merkio bei užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus atvejais. Po prezidento Antano Smetonos ir ministro pirmininko Juozo Tūbelio XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Klaipėdos gubernatorius Antanas Merkys ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius buvo du įtakingiausi asmenys valstybėje, „lietuviškos“ politikos Klaipėdos krašte architektai bei vykdytojai. Jų padėtis Lietuvos politinėje hierarchijoje nebuvo lygi, gubernatorius stovėjo laipteliu aukščiau už užsienio reikalų ministrą. Ši aplinkybė neretai lemdavo ir lietuviškos Klaipėdos politikos turinį bei kryptį.

Antanas Merkys ir Dovas Zaunius – dvi ryškios, gana prieštaringos asmenybės, dažnai tarpusavyje konkuravusios ir net konfliktavusios. Abu turėjo savo politikos Klaipėdos atžvilgiu viziją, nors tikslas buvo bendras – lietuviškas Klaipėdos kraštas Lietuvos valstybės sudėtyje. Kelius, turėjusius atvesti į užsibrėžtą tikslą, jie matė skirtingai, politikoje buvo linkę rinktis ir skirtingus metodus.

Dėl ko nesutarė gubernatorius ir užsienio reikalų ministras? Kokia turėjo būti „lietuviška“ Klaipėda? Ir kaip reikėjo siekti šio didžiojo tikslo? Kokios buvo jų konfrontacijos pasekmės Lietuvos interesams Klaipėdos krašte ir kuo baigėsi ši dvikova? Pagaliau, ar adekvačiai Kauno politinis elitas vertino iššūkį Lietuvai Klaipėdoje? Visi šie ir kiti Klaipėdos problemos aspektai bus aptariami paskaitoje „Merkys prieš Zaunių“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus informacija

Parašykite komentarą