Gatvės menininkai: visuomenės neapykanta buvo variklis, skatinęs nesustoti

Penktadienio vakarą festivalio „EDIT Klaipėda Street Art“ surengtame susitikime su gatvės menininkais A. Bran iš Lietuvos ir Seikon iš Lenkijos kalbėtasi apie menininkų kūrybinio kelio pradžią, vyriausybės poziciją į graffiti piešinius ant sienų dabar ir vos tik jiems atsiradus.

gatves_menininkai_foto_paulius_sadauskas1

Susitikimo akimirka. Pauliaus Sadausko nuotr.

Seikon ką tik užbaigė grafinį piešinį ant Klaipėdos parodų rūmų. Paveldo apsaugos zonoje esančiam pastatui menininkas siekė suteikti subtilaus įdomumo, bet neišsišokti ir neužgožti aplinkos.

Lietuvoje žinomas menininkas Artiom Brancel (A. Bran) yra kilęs iš Klaipėdos, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. A Bran meninei stilistikai būdinga žaismė, ryškios spalvos ir netikėta raiška. Šiuo metu menininkas piešia apleistą pastatą Liepų g. 75. Baltai perdažytas senas apgriuvęs pastatas tampa ryškiu ženklu savo aplinkoje, o nuotaikingi animaciniai piešiniai suteikia jam gyvumo.

Abu menininkai pasakojo apie savo pirmuosius darbus, kokie jie buvo, kaip jie pradėjo piešti ant sienų.

„Visą gyvenimą nesijaučiau geras menininkas, bet mokykloje gerai sekėsi piešti animaciją, paveikslėlius. Vėlyvąjį 10-ąjį dešimtmetį Lenkijoje buvo graffiti bumas. Mes, mokyklos vaikai, piešėm ant sienų, tyrinėjom miestą. Po mokyklos viskas pasikeitė, studijavau vaizduojamojo meno akademijoje“, – pasakojo Seikon.

Seikon_foto_domas_rimeika

Seikon. Domo Rimeikos nuotr.

„Aš pradėjau panašiai. Viskas prasidėjo nuo mokyklinių piešinių. Tuo metu gatvėse vyravo laukinė kultūra. Man legalūs grafičiai atrodė tiek pat įdomūs kaip ir nelegalūs. Buvo įdomu padaryti ką nors sudėtinga. Tuomet jautėme neapykantą iš visuomenės, bet tai turbūt buvo variklis, skatinęs nesustoti. Tai, kas buvo gera ir lengvai suprantama, man nebuvo įdomu“, – prisiminimais dalinosi A. Bran.

Koks tais laikais buvo vyriausybės požiūris į grafičius? Juk tada niekas dar nežinojo, kas tai yra. Sistema pasikeitė ir gatvės meno piešiniai tapo Vakarų idealų simboliu. Tuo metu graffiti galėjo būti netgi skatinamas vyriausybės?

„10-ąjį dešimtmetį niekas nevadino piešinių ant sienos graffiti, tai buvo savotiškas pankroko judėjimas. Piešėm antisisteminius piešinius, plakatus. Po to, kai žlugo Sovietų sąjunga, graffiti ėmė teikti pozityvias emocijas, kaip ir hiphopo muzika, skeitbordingas. Visos gatvės buvo nusėtos tagais, žmonės ėmė jų neapkęsti, nes tai buvo savotiška miesto destrukcija, bet man tai sukelia gražius prisiminimus“, – apie gatvės kultūrą praeito šimtmečio pabaigoje Lenkijoje pasakojo Seikon.

A_Bran_foto_domas_rimeika

A. Bran. Domo Rimeikos nuotr.

Menininkai juokėsi, kad anksčiau piešinius matydavai ant pastatų sienų, šiandien jie atsiranda ant facebook’o sienos.

„Laikai keičiasi. Šiandien viskas ypač skaitmenizuota. Kartais pieši tik nuotraukai. Anksčiau piešdavai ant sienų, kad piešinį pamatytų daug žmonių, šiandien tereikia įkelti nuotrauką ir ji keliauja po visą pasaulį. Bet aš renkuosi realią mediją. Realaus piešinio jausmas man labai svarbus, svarbu pajusti tekstūrą. Bet taip, laikai keičiasi“, – kalbėjo A. Bran.

Paklausti, kaip vertina nesuderintą festivalio darbą ant Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos sienos, menininkai juo džiaugėsi ir gyrė autorių iš Italijos Tellas.

„Jis puikus, neturiu ko daugiau pasakyti. Puikiai ten tinka. Užsienyje autorius yra labai garsus, žmonės kviečia jį piešti visame pasaulyje. Pastatai, ant kurių jis piešė, tampa labai populiarūs. Nesuprantu, kodėl čia iškilo problema. Piešinys gražus, puikiai dera su urbanistiniu kraštovaizdžiu, puikios spalvos, jo mintis ne agresyvi, žmonėms jis patinka!“ – stebėjosi menininkas iš Lietuvos A. Barn.

„Mačiau piešinį tik kartą, bet jis labai gerai ten dera. Tikiuosi, niekas neuždažys tos sienos“, – kalbėjo Lenkijos gatvės menininkas Seikon.

publika_foto_paulius_sadauskas

Susitikimo akimirka. Pauliaus Sadausko nuotr.

„EDIT Street Art“ – penkerius metus vykstantis gatvės meno festivalis, šiemet iš Vilniaus persikėlęs į Klaipėdą. Festivalio metu meninkas Ricky Lee Gordon (PAR) išpiešė keltą „Baltija“, keliantį iš Naujosios perkėlos, „Sprik architektai“ sukūrė instaliaciją „Baseinas“ Smiltynės jachtklube, Tellas (Italija) išpiešė piliavietės rytinės kurtinos sieną, Seikon (Lenkija) jau baigė piešinį ant Parodų rūmų, A. Bran išmargino apleistą namą Liepų g. 75.

Festivalyje dar laukia kino vakaras EDIT: STREET ART FILM FEST ir koncertas, kuriame pasirodys monoprojektas KOTORI, birželio 30 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike.

„EDIT Street Art“ informacija

Parašykite komentarą