Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Japonija: nuo ryžių kulto iki mados kuluarų

2012-05-30

日本国

„Jeigu jūs tikite viskuo, ką skaitote, geriau visai neskaitykite“, – sako viena išmintinga japonų patarlė. Japonai nebūtų japonai, jei viskas, kas su jais susiję, neturėtų kokios nors istorijos. Visos šios kadaise nutikusios istorijos yra tikros: japonų geišų naudotas lakštingalų išmatų kremas, mirtį nešanti kosmetika, desertas iš arklio mėsos, pasaulinę mados industriją užkariavę japonų mados diktatoriai ir aiktelėti verčiantys gatvės mados radikalai iš Tokijo. Nuo ryžių laukų iki mados kuluarų ne toks jau tolimas kelias kaip gali pasirodyti iš pradžių... 

Ryžių kultas

Ryžių kultas Japonijoje egzistuoja visur – pradedant rafinuota Kioto virtuve, baigiant prieš šimtmetį japonų geišų naudota kosmetika iš ryžių miltų ir kelių siaubą keliančių ingredientų. Nepaisant kai kurių japonų keistenybių (parduotuvėse parduodamo ledų deserto iš arklio mėsos ar supakuoto tikro mamos pieno), tenka pripažinti, kad beveik pusantro tūkstančio metų amžių turintis japoniškas ryžių sušis, ryžių actas, ryžių sakė ar ryžių arbata – tai tik maža dalis neišmatuojamo japonų paveldo. Japonų ryžių laukų plantacijos prilygsta tikriems meno kūriniams, o patys ryžiai kartais vadinami baltuoju auksu, nes iki pat 19 amžiaus vidurio japonai ryžiais mokėjo mokesčius ir net atlyginimus gaudavo ryžiais.

Krokodilų išmatos ir mirtį nešanti kosmetika

Apie japonų geišas sklando daugybė istorijų, dalis jų yra apie geišų prieš kelis šimtus metų vartotą keistą kosmetiką. Pirmosios japonų geišos naudodavo veido balinimo pudrą, pagamintą iš ryžių miltų, o veidą tepdavo žvėriškai brangiu kremu iš šviežių lakštingalų išmatų! Skamba prastai, tačiau japonėms veikiausiai pasisekė kur kas labiau nei senovės graikėms, kurios veidui balinti naudojo baliklius su nuodingu švinu, o plaukus nuo rankų ir kojų šalino mišiniu, pagamintu iš šikšnosparnių smegenų, kraujo ir ežių pelenų. Dar siaubingiau tai, jog tikėdamos, kad krokodilų išmatos turi odos senėjimo procesą stabdančių savybių – graikės maudydavosi šiltose krokodilų išmatų ir purvo voniose! Viduramžiais, išpopuliarėjus alchemijai,  keistosios „spa“ procedūros ir kosmetikos priemonės tapo dar pavojingesnės. Ne tik Japonijos, bet ir viso pasaulio moterys tapo savotiškomis kamikadzėmis ir to net nežinodamos kosmetinėmis priemonėmis pamažu darėsi sau charakiri. Veido baliklius, į kurių sudėtį įėjo mirtinai nuodingas arsenikas ir švinas, naudojo visų sluoksnių europietės, o renesanse turtingoms Europos arisktokratėms buvo pasiūlyta pasakiškai brangi balinamoji veido pasta, į kurios sudėtį įėjo tie patys švino balikliai, tik dar sumaišyti su actu!

Japoniška ryžių pudra

Kai 16 amžiuje Japonijos geišos ėmė naudoti baltą makiažo pagrindą, padarytą iš nekenksmingos ryžių pudros, europietės vis dar naudojo baliklius su arseniku ir švinu. Tačiau jau netrukus ryžių pudra atėjo į madą ir Europoje. Kurį laiką atrodė, kad mirtinai pavojingos kosmetikos naudojimui atėjo galas, tačiau ryžių pudra pasirodė esanti per mažai efektyvi. Ryžių krakmolas ant odos laikėsi labai trumpai, todėl „kosmetologai“ įmaišydavo į ją tų pačių švino baliklių, bismuto druskų ir mirtino nuodo – arseniko. Net 20 amžiaus pradžioje japonų geišos vis dar naudojo pudrą, vadinamą „kinišku moliu“, kurios pagrindas buvo švinas. Geišos vargais negalais nuplaudavo nuodingą švininę kaukę, jų oda luposi ir raukšlėjosi. Viskas tęsėsi dar kelis dešimtmečius, kol buvo išrastos nekenksmingos kosmetikos priemonės. O štai prieš penkis šimtus metų japonų geišų išrasta natūrali ryžių pudra pagaliau tapo efektyvia kosmetikos priemone, gaminama šiuolaikinių natūralios kosmetikos gamintojų.
 

Japonų mados diktatorių invazija
 
Nuo to laiko, kai legendinis japonų dizaineris Kenzo Takada pristatė savo pirmąją kolekciją Paryžiuje – praėjo jau keturiasdešimt metų. Išrankiai Paryžiaus publikai tuomet jis tapo tikru atradimu, nes sugebėjo suderinti tradicinio japoniško kimono siluetus su prancūziškais audiniais iš legendinio Le marché Saint-Pierre turgaus. Tuo laiku europiečiai labai žavėjosi japonų kultūra. Kino žvaigždės filmavosi, vilkėdamos šilkinius, gėlėtus kimono chalatus, o garsioji Londono manekenė Twiggy net demonstravo kimono, sukurtą radikaliosios 7-ojo dešimtmečio Londono dizainerės Alice Pollock. Kaip tik tuo metu japonas Takada dar kartą triumfavo Paryžiuje sukurdamas ilgą platų švarką bei trumpą švarką su plačiomis kelnėmis, t.y. proporcijomis, kurios kaip vėliau sužinosime taps 80-ųjų mados ir stiliaus simboliu. Būtent šis dizaineris tapo pirmuoju japonu užkariavusiu pasaulinę mados industriją, o netrukus įsibėgėjęs devintasis dešimtmetis netgi buvo pavadintas japonų dizainerių dešimtmečiu, nes būtent šiuo laikotarpiu šalia Kenzo iškilo legendinis japonų trejetas: Issey Miyake, Yohji Yamamoto ir Rei Kawakubo, įkūrusi garsiuosius „Comme des Garçons“ mados namus.

Nuo radiacijos iki radikalų

Panarsčius garsiausių japonų dizainerių biografijas, išryškėja įdomus sutapimas. „Comme des Garçons“ mados namų dizaineris Junya Watanabe, jau seniai linksniuojamas kaip vienas geriausių japonų mados dizainerių, gimė Fukušimos prefektūroje, prieš kelis mėnesius nušluotoje cunamio ir virtusioje radiacijos zona. Pats Issey Miyake taip pat gimė liūdno likimo mieste – Hirošimoje, ant kurios 1945 m. amerikiečiai numetė atominę bombą. Būsimajam dizaineriui buvo vos septyneri, kai teko palikti namus ir bėgti nuo mirtinos radiacijos. Taip jis atsidūrė Tokijuje, kur gimė avangardistė Rei Kawakubo ir pašėlęs japonas Yohji Yamamoto. Visus šiuos dizainerius dabar galime vadinti japonų mados klasikais, mat ant scenos jau lipa nauja ir itin radikali japonų dizainerių karta: Tao Kurihara, Junko Shimada, Tsumori Chisato, Fumito Ganryu, „Matohu“ ir „Mintdesigns“ kolektyvai. Japonų gatvės mada, įtakota įvairių subkultūrų, robotų ir animacinių filmukų neabejotinai yra pati radikaliausia pasaulyje, dažnai prasilenkianti ne tik su skoniu, bet ir sveiku protu (harajuku, wamano, cosplay, ganguro ir kiti stiliai). Taigi, nenuostabu, kad ir japoniškojo „Vogue“ redaktorė italė Anna Dello Russo garsėja ekstravagantišku, o kartais ir labai radikaliu įvaizdžiu. Beje, ši moteris savo tinklaraštyje nekukliai prasitarė, jog turi 4000 porų batų...

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės