Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Kiek kainuoja pilis?

2009-09-14

Baisu net pagalvoti, kiek šimtmečių turėtų praeiti, kol eilinis Europos Sąjungos pilietis susitaupytų pinigų kokiai nors piliai? Įsivaizduokite – viduramžių bokštai, prancūziški château, itališka prabanga, mistika, kandeliabrai, ir visa tai vadinate savo namais... Kol vieni svarsto kaip kitą mėnesį susimokės už butą, mes čia nerūpestingai pasvarstysime – kiek kainuoja pilis?

Jūs turbūt esate girdėję, kad Lietuvoje kartais pasitaiko dvarų rūmų už vieną litą. Kartais verslininkai superka juos su visais ten gyvenančiais vaiduokliais, griuvėsiais ir kokliais. Bet šį kartą rašysiu ne apie juos, o apie architektūros paveldą, esantį svetur, kurio kainos niekuomet negalėtų apsiriboti komišku vienu litu. Senųjų Europos pilių ir dvarų rūmų sumos siekia kelis ir net keliolika milijonų eurų, ir tik nedaugelis šiuolaikinių „karalių“ ir „princesių“ gali sau leisti įsigyti praeities detalėmis spindinčią prabangą.

Benaršant luxury klasės NT agentūrų ir Sotheby's bei Christie's aukcionų tinklapiuose, išryškėjo tam tikros tendencijos. Iš esmės, pilies ar rūmų kaina priklauso net tik nuo fizinės objekto būklės, bet ir nuo regiono, kuriame jis yra. Pavyzdžiui, didžiausia senųjų pilių ir dvarų rūmų pasiūla šiuo metu yra Prancūzijoje bei Italijoje. Be abejo, jų pardavimo kainos yra milijoninės. Štai, XVIII amžiaus rūmai – Château de Provence, esantys Provanso regione (pietryčių Prancūzijoje), kainuoja 15 milijonų eurų. Tiek pat kainuoja romaninė viduramžių pilaitė su vyno gamyklėle Toskanoje (Italija). Tačiau ispaniškus dvaro rūmus, lietuvių pamėgtoje Maljorkoje, galima įsigyti ir turint keliais milijonais mažiau. Tendencija – kuo šilčiau, tuo brangiau, nevisada pasitvirtina. Tiesa, pilys, esančios saulės nuolat lepinamuose pietiniuose Europos regionuose, yra populeresnės ir brangesnės už jų „pusseseres“, stovinčias kiek šiauriau. Tarkim, 1900 m. statyti dvaro rūmai Dornbacho rajone Vienoje (Austrija), parduodami tik už penkis milijonus eurų. Panašiai kainuoja nedidelė istorinė pilaitė prie Konstanco ežero Vokietijoje. Įdomu tai, kad ši, į Frenkelio vilą Šiauliuose panaši pilaitė, buvo pastatyta prancūzų imperatoriaus Napoleono Bonaparto įdukrai ir Olandijos karalienei – Hortensijai de Beauharnais. Bet kaip matome, dabar karalienės rūmuose jau gali įsikurti bet kas, turintis atliekamus penkis milijonus eurų.

Labai įdomus dalykas – parduodamos Europos viduramžių pilys-vienuolynai. Šiuo metu pilis-vienuolynas už 10 milijonų eurų kaip tik siūlomas Crete Senesi žemėse, Toskanoje. Tai labai senas, dar XI amžiuje pradėtas statyti italų benediktinų vienuolynas, kurį restauravus buvo išsaugoti visi romaninės architektūros bruožai, o viduje sukurti įstabūs klasikiniai interjerai. Panašaus pobūdžio yra ir parduodama pilis netoli istorinio Monpeljė miesto Prancūzijoje. Tai Šv. Jono Jeruzaliečio ordino (kitaip žinomo Maltos ordino vardu) buveinė, statyta XII amžiuje. Pilis įkainota beveik penkiais milijonais eurų. Beje, mažesnės pilaitės ir kuklesni dvarų rūmai kainuoja ir kur kas pigiau. Tokių pastatų kainų „grindys“ nusileidžia iki maždaug pusantro milijono eurų. Už dar mažesnę sumą nusipirksite nebent kokią vilą Paryžiaus priemiestyje, arba, jei esate mažumėlę išprotėjęs, pirksite loftą Ševčenkos loftų kvartale, Vilniuje.

O ar kada esate girdėję apie legendinį prancūzų architektą, restauratorių Violė le Diuką (Eugène Viollet-le-Duc)? Tai vienas pirmųjų restauratorių istorijoje. Dar XIX amžiuje jis pagarsėjo fantazija ir didele meile gotikai, todėl restauruodamas senasias Prancūzijos bažnyčias ne tiek stengėsi atkurti autentišką pastato vaizdą, kiek išpuošti jį pagal savo gotikines fantazijas. Būtent taip, jis dar 1869 m., „pagražino“ romaninę Saint-Denis vienuolyno baziliką ir susilaukė už tai nemažai kritikos. Tačiau romaninė ar neogotikinė – ši bazilika vis tiek atrodo nuostabi. Dar geresnė naujiena ta, kad restauratoriaus Violė le Diuko kūrybos gerbėjai šiandien gali įsigyti jo mokinio, 1878 m. statytą puošnią miniatiūrinę pilaitę pačiame Bordo mieste, Prancūzijoje. Ji kainuoja vos 3 milijonus eurų. Bet kokiu atveju, statistiniam, sąžiningai dirbančiam lietuviui, toia pilis yra neįkandama.

Tačiau yra pilių neįkandamų net ir didžiausiems milijonieriams ar milijardieriams. Dėl labai paprastos priežasties – jos neparduodamos. Antai garsioji siaubūno Vlado Drakulos pilis Transilvanijoje (Rumunija), nėra parduodama, tačiau „Forbes“ teigia, kad ji galėtų kainuoti apie 140 milijonų dolerių (~100 milijonų eurų). Prieš kelis metus viena Niujorko investicinė kompanija buvo susiruošusi nupirkti šią pilį, tačiau pilies paveldėtojas Dominicas von Habsburgas atsisakė ją parduoti ir pavertė muziejumi, skirtu legendinei Drakulos istorijai atminti. Neabejotina, kad pardavinėjant aukcione, dar 1212 metais pradėta statyti pilis, būtų pabrangusi dvigubai, o gal ir trigubai, tačiau garsiausias rumunų „brand’as“ kol kas tikrai nebus parduodamas.

Akivaizdu, kad už vieną litą svajonių pilies neįsigysime, tačiau, rodos, pilių kainodara nėra tokia sudėtinga, kaip buvo galima pamanyti iš pradžių. Ši prabanga yra prieinama, tačiau ne kiekvienam. Lieka, džiaugtis, kad pačios gražiausios Europos pilys nėra parduodamos ir ne vienoje iš jų gyvena vaiduokliai, o ne šiuolaikiniai „karaliai“ su naujausiomis plieninėmis „karietomis“...

Agentūros Everystockphoto.com nuotr.

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės