Teatras
Laurencija Budrytė. Kurti gali visi (2)

2009-01-19

 

Kontaktas įvyko – tiek vizualinis, tiek jutiminis. Sausio 15 d. vakarą Klaipėdos muzikinio teatro scenos grindys pajuto visai kitokį baleto trupės šokėjų prisilietimą – ne tik, kaip įprasta, kojomis, bet ir rankomis, sliuogiančiais kūnais, besidraikančiais plaukais. Pažiūrėti atviros repeticijos susirinko apie pusė salės įvairiausio amžiaus ir išsilavinimo žiūrovų. Publikai pristatytas penkių dienų ir penkių valandų darbo rezultatas. Jokios scenografijos, jokių kostiumų, paprastas apšvietimas ir darbiniai drabužiai. Repeticija yra repeticija – galima klysti, galima kažką atrasti, galima tobulėti, galima jaudintis. Šiuo atveju repeticija buvo tiek šokėjams, tiek žiūrovams. Ne visada ir ne visiems iškart pavyksta suprasti ir pajusti meną išvydus kažką naujo, kitokio, abstraktaus ir reikalaujančio mąstyti. Tad choreografės Rasos Alksnytės užmojis suartinti atlikėjus ir publiką bei padėti vieniems kitus geriau suprasti, daugiau ar mažiau pasiteisino.

Repeticijos įžangą padarė pati choreografė ir davė žiūrovams, kaip iš pradžių ir atlikėjams, užduotį. Užduotis – atspėti, kurios miniatiūros sukurtos projekto autorės, o kurios – pačių šokėjų. Tai, kas buvo parodyta scenoje, toli gražu ne galutinis rezultatas, tai tik kelios būsimojo spektaklio „Prarastos sielos“ miniatiūros.

Pirmiausia suskambo G. Puskunigio adagio – dalyvavo visa šokėjų trupė. Aiškūs, konkretūs ir individualūs judesiai, netradicinės kombinacijos. Užduotis šokėjams: sukurti adagio iš penkių judesių, tiksliau, iš penkių apkabinimų. Pradėję nuo kojų judesių, atlikėjai guodėsi, kad vėliau buvo be galo sunku prie sugalvotos kompozicijos priderinti rankų judesius. Dauguma žiūrovų teigiamai atsiliepė apie šią miniatiūrą, vienus ji blaškė sinchronijos nebuvimu, kitus, priešingai, žavėjo judesių sudėtingumu ir įvairumu.

Antroji dalis – labai stiprus emocinis užtaisas. Trys moterys, trys merginos, visos be galo skirtingos, kiekviena su savo istorija, su savo skausmu, su savo išgyvenimais. Šios miniatiūros idėja paimta iš choreografės Alksnytės monospektaklio. Čia „mono“ tapo „trio“, neatsižvelgiant į skirtingas nuotaikas, susigrojo trys skirtingi „instrumentai“.

Trečią ir ketvirtą dalis susiejo D. Šostakovičiaus muzika ir pasakų motyvai. Jei man kas leistų, valso ritmu atliktą kompoziciją pavadinčiau „kulverstukiniu“ maršu, o dailiąsias lėlytes – mažosiomis spragtukėmis. Abi kompozicijos turi aiškią idėją, judesiai parinkti puikiai, tačiau tik viena iš jų – choreografės kūrinys. Vyriškąjį valsą menininkė sukūrė 2000 m. „Briuselis – Europos kultūros sostinė“ programai. Nemažai publikos komplimentų sulaukė balerinos, įkūnijusios marionetes, medines lėles. Šiuo atveju užduotis buvo aštuoni palietimai. „Kai duodi tokias užduotis, labai gerai pasirodo žmonių charakteris“, – teigia Rasa. Žiūrovai vienareikšmiškai sutarė, kad šokis puikiai atitiko muziką.

Vienintelė solo miniatiūra sužavėjo žiūrovus savo greičiu, veržlumu, fizinę ir dvasinę jėgą įkūnijančiais judesiais. Šiuo netikėtu intarpu autorė siekė kontrasto, padėsiančio pereiti prie paskutiniųjų dviejų dalių. Repeticija baigėsi dar vienu banguotu adagio. Tik stebėdama šį adagio, suvokiau, kiek daug pasiekė šokėjai per tokį trumpą laiką, ir vien šokėjais jų nebegalima vadinti. Tiesą pasakius, nebuvo lengva atspėti, kurios miniatiūros sukurtos patyrusios choreografės, o kurios – šokėjų. Galutinai tai išsiaiškinome po trumpos pertraukėlės vėl susirinkę į salę diskutuoti.

Ant scenos krašto susėdę ir sugulę mūsų laukė šokėjai ir projekto sumanytoja Rasa. Paprasti, susidomėję, pavargę, išsigandę, ramūs, besišypsantys, nuobodžiaujantys, laukiantys, besislepiantys ir atviri jų veidai buvo labai arti, priešais mus, tokius pat susidomėjusius, susižavėjusius ir truputį kritiškus. Visiems rūpėjo klausimas, o kas toliau? Dalis publikos nesusigundė galimybe išreikšti savo mintis, pasiklausyti pačių šokėjų ir choreografės paaiškinimų, jie apdovanojo atlikėjus plojimais ir nuskubėjo į drabužinę. Likusieji, ko gero, pirmą kartą iškart po renginio galėjo akis į akį išsakyti savo mintis autorei ir jos trupei. Iš įvairių pusių liejosi lakoniški komentarai, pagyrimai, pasiūlymai, klausimai. Besidomintiems šokio technika, autorė atskleidė, kad visos sistemos naudojamos sukomponuoti judesius pasiskolintos iš muzikinių kūrinių kūrimo būdų ir metodikų. Ji galutinai atskyrė savo kūrinius nuo trupės improvizacijų ir dar kartą priminė, kad tai buvo tik pirminė būsimo šokio spektaklio forma.

Išraiškingas, nuoseklus ir labai tikslus buvo vieno senjoro komentaras. Šiame šokio ir muzikos sūkuryje jis pasigedo prarastųjų sielų. Siūlydamas labiau įsijausti į idėjinę šio projekto dalį, jis patarė atlikėjams įsijausti ne tik į mūsų iškilių kūrėjų netektis, bet ir į savo kūdikį nužudžiusios motinos vaidmenį, į išgyvenimus policininko, suvažinėjusio vaikus, ir į kitas prarastas sielas, kurių labai daug mūsų kasdienėje aplinkoje. Dar vienas ir labai taiklus komentaras atskriejo iš jauno vaikinuko lūpų: „Trupės vyriškiai visai neišraiškingi.“ Žiūrovo teigimu, nors kiek savo fizinės ir dvasinės jėgos parodę veido išraiškomis, įtaigumu jie galėtų pranokti puikią techniką įvaldžiusias trupės merginas. Šiuo atveju laikas – šokio trupės sąjungininkas. Per penkias dienas ne tik sukūrę, bet ir išmokę naujos technikos miniatiūras, atlikėjai pademonstravo lakią vaizduotę, gebėjimą peržengti klasikinio baleto normas ir formas bei kūrybines iniciatyvas, kurios, pasak jų pačių, ateityje bus pripildytos ir turinio.

Dialogas įvyko, gal ne visi vieni kitus suprato, bet išgirdo. Atlikėjai išgirdo, kad publikai įdomu kur kas daugiau, nei jie įsivaizduoja, kad kiekvienas šokį suvokia vis kitaip ir savo pastebėjimais gali padėti jį papildyti. Choreografė Rasa Alksnytė išgirdo, kokias viltis į jos projektą deda kolegos šokio specialistai ir išgirdo turbūt tai, ko tikėjosi – kad publikai yra svarbus kontaktas. Na, o žiūrovai išgirdo ne tik šokėjų ir choreografės mintis, bet ir save – galinčius ir norinčius reikšti mintis, diskutuoti, dalytis čia ir dabar.

 

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės