Šokis žodžiu - ne[w]kritika. 2013
Akvilė Eglinskaitė. Paskutinė “Naujojo Baltijos šokio” diena, kurioje pristatomas pozityviai nuteikiantis site specific arba molekulinės virtuvės debiutas

2013-05-20

VIENO KĄSNIO MENIU (pagal M.K. Čiurlionio menų mokyklos šiuolaikinio šokio mokinių improvizacijas)

Festivalio meniu pateikia „performatyvaus patiekalo“ recepto santrauką:

„Šį performansą galite ragauti kaip vieno kąsnio sumuštinius. Tai paprasti receptai, kurių sudėtį sudaro 30 proc. šefo pasiūlymų ir 70 proc. komandos improvizacijų. Komanda jauna, produktai švieži, sudedamųjų dalių kiekis ne visada tikslus, todėl rezultatas gal bus netikėtas, o gal primins žinomą skonį.“

Labai skanu, šiuolaikiška ir simboliška.

Jeigu atsižvelgsime į pasaulyje populiarios ir pripažintos italų virtuvės ir mitybos tradicijas, tai viskas pataikyta į kulinarinio etiketo dešimtuką.  Sekmadienio popietė, tiksliau 15 valanda, itin  puikus laikas  pradėti skanauti meno (šiuo atveju, šokio)  virtuvės siūlomu asortimentu. Žinoma pirmiausia svarbu patiekti  antipasti (lengvų, vieno kąsnio užkandžių).

Galiu atvirauti, kad po tikrai sočios savaitinės šiuolaikinio šokio programos (maisto sielai ir akims) kultūrinis alkis jau tikrai prislopęs, tad sekmadieninis vieno kąsnio improvizacinis “patiekalas” atstojo ne tik aperitivo, bet ir desertą.

Šiek tiek svaigina jaunatviškos energijos ir nuoširdumo prieskonis ir maloniai nuteikia suvokimas, jog šiuose po erdvę lyg popkornai “spragsinčiuose” šokėjuose jau užkoduotas naujos, kitokios kokybės paieškų sindromas. Jaunuosiuose “čiurlionkės” virtuvės laborantuose juntamas ne tik puikus tradicinės virtuvės receptų pajautimas, bet ir poreikis ekspermentuoti, laužyti įprastas formas ir atrasti neįprastus skonius. Tik norisi  tikėti, jog tas avangardiniu prieskoniu pagardintas šviežumas nepraeis ir laiku suras tinkamų ingredientų, padedančių  kurti savo skonio receptus.

Į flux‘iškus žaidimus ir kūrybinius eksperimentus apeliuojantis menų mokyklos ugdytinių ryžtas palikti mokomąsias studijas ir atkoduoti naujų erdvių teikiamas galimybes sudėliojo labai gražų rezonansą tiek su pačia erdve, tiek su virtuvės bandymus stebėjusia publika. Sąskambis pavyko, degustuotojai patenkinti.

Buvo smagu atrasti tinkamai išnaudotas ir „apšokdintas“ neveikiančio restorano užkulisių, t.y. virtuvės zonas:

Karštųjų patiekalų skyriuje ant milžiniškų keptuvių įkaitintuose miltuose „neišstovinčias“ basas kojas. Intymesniuose prieskonių ir bakalėjos, mažosios virtuvėlės ar sandėliuko pakampiuose vykusius aktyvių duetų procesus. Šaldytuvo kamerose ar už jo esančiuose paribiuose besislepiančius egzistencinių būsenų ir jų kraštutinumų  apsvarstymus. Plovykloje įsikūrusį pozityvo ir spalvų kampelį. O kur dar mobilieji padėklų ir lėkščių stovai arba prekybinis vežimėlis, su visą procesą apjungiančiais teniso kamuoliukais, kurie tarsi tie patys popkornai-šokėjai įprasmino aktualųjį laikmečio fragmentiškumą ir išsibarstymą tiesose, vertybėse, individualiuose pasauliuose. Norėtųsi, kad prisižongliravę festivalio pasiūlytoje virtuvėje  jaunieji šokio kulinarai patys nepasimestų ieškojimuose ir atrastų bei patentuotų naujus šedevrus.

Taigi galima padėkoti festivalio rengėjams už 17-ojo Baltijos šokio meniu sudarymą. Asortimentas buvo tikrai įvairus ir net išrankiausio skonio scenos menų virtuvės gurmanai galėjo atrasti savo kultūrinį apetitą tenkinančių pasiūlymų. Miuziklas, šokio teatras, grynasis šokis ar dar visi kiti šiuolaikiškiausi  kūrybinės virtuvės eksperimentai, netelpantys į įprastus meniu skyrius. Skanaus “virškinimo” visiems žiūrėjusiems ir linkime labai neišalkti, bent kol bus patiekti prabangieji Sasha Waltz “Kūnai”. Jokios užuominos į kanibalizmą, tik didelis noras susitikti Nacionaliniame dramos teatre birželio 30 d.

Gero skonio!

Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Šis tekstas yra kritinio rašymo apie šokį projekto „Šokis žodžiu – ne[w]kritika“ dalis.

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės