Mare Liberum
Krokas: man visada pavasaris!

2010-03-29

Su Klaipėdos senamiesčio personažu Kroku vieną saulėtą, pavasarį žadančią popietę Kultūrpolio kieme kalbėjosi Ramūnas Čičelis.

Nagi, padeklamuokite savo kūrybos eilėraštį.

Niekada taip dar nedeklamavau šio savo eilėraščio. Jį kūriau apie ketverius metus, ir dar kursiu. Eilėraštį pavadinau „Gyvenimas“: „Bergždžios tos kalbos, žodžiai tušti // Kam tu dabar, žmogau, gyveni? // Spindulį saulės švaisto visiems - // Ir geraširdžiams, kaip tu, ir, špyga taukuota, net blogiems. // Viesulu skristi norėtum gal tu, // Bet, deja, tam kartais nesurandi jėgų, // Draugų, mergų, kartais pinigų. // Meilė – apgaulė, viltis – realybė. // Gal jau iš naujo gyventi reik pabandyti? // Bepročiu tapt gali bet kada, // Kam tiek daug žodžių? // Gal jau gana...“.

Ar teisinga būtų Kroką vadinti gyvuoju Klaipėdos simboliu?

Ir taip mane vadina. Jau sukūrė apie mane du filmus: vieną – Benas Šarka, o kitą – Darius Vaičekauskas. Buvo net išleistas atvirukas su mano veidu. Aš gi simbolis. Per televiziją dažnai mane rodo. Kelerius metus buvau Kalėdų Senelis – vienintelis čia, Senamiestyje. Per TV3 laidą „Farai“ palinkėjau policijai, kad jie kitais metais liktų be darbo. Henrikas Vaitiekūnas per savo laidą mane rodė. Po to paskambinau į TV3 ir paklausiau, ar gali jie kokį honorarą skirti už tai, kad mane visai Lietuvai rodo. Nebūtinai pinigų norėjau, būtų užtekę kokių suvenyrų, kad sau atminimui turėčiau ir vaikams labdarą duočiau.

Ką pasakė TV3?

Atsakė, kad gerai, perduos valdžiai. Iki šiol laukiu skambučio. Galiu pasakyti viena: čia Lietuva, čia lietūs lyja, ir visiems vienodai. Jie sau pinigus darosi, o talentingi žmonės... Šitam kiemelyje, kuriame kalbamės yra gera bohemiška aura. Čia piktybiškų žmonių nėra, čia ir padiskutuoja, ir išgeria, ir pašoka. Renginiai čia labai geri, parodos geros. Svarbiausia, kad vaikus moko. Esu čia ir grojęs, ir dalyvavęs įvairiuose renginiuose. Čia yra Klaipėdos ir ne tik jos Meka. Tai – viena iš geriausių vietų Lietuvoj. Žinoma, Vilnius turi savo tradicijas, bet Klaipėdoj šis kiemelis – geriausia vieta. O kavinėje yra pirštelių prie alaus. Kai kurie vien dėl tų pirštelių čia važiuoja. Į šitą kiemelį ateini pailsėti ir atitrūkti nuo to, kas dabar Lietuvoj darosi. Kartais čia ateini paverkti ir išgerti, pašokti ir gražias merginas apkabinti, apie gyvenimą paprastai pakalbėti. Ir prisiminti jaunystę, pagroti. (Uždainuoja The Beatles dainą „Yesterday“ - red. past.).

O kokia buvo jaunystė?

Aš gargždiškis. Gargžduose visą gyvenimą praleidau. Esu 1972 metų geriausias Žemaitijos šokėjas. Vidurinėj mokykloj buvo bigbyto ansamblis. Aš ir dar du mano draugai, trise, grojome. Tuometinė aparatūra dabar kelia juoką, kai kas netiki, kad tokia ji galėjo būti: lempinis kino stiprintuvas ir įprastai lauke naudojamas garsiakalbis, kurį mes vadinom „bliūdu“. Gargždų silikatinių plytų gamykloje buvo ansamblis, iš kurio pasiskolinau vieną kolonėlę. O mikrofonas, nepatikėsit, - aliumininis natų stovas, prie jo pritvirtintas mikrofonas iš magnetofono „Aidas“. Jaučiausi kaip Elvis Presley'is su šiuo mikrofonu. Ir grojom mokykloje per šokius, mūsų klausyt ateidavo žmonės iš miesto. Grojom bitlų dainas, išverstas į lietuvių kalbą. (Ir vėl uždainuoja – red. past.).

Bitlai yra Jūsų siela?

Esu Johno Lennono gerbėjas. Visada verkiu, kai girdžiu „Imagine“. Per mileniumą šimtmečio daina buvo išrinkta „Yesterday“. Visos dainos man labai brangios, nes tai – mūsų kartos muzika: ir Kernagis, ir „Mashina Vremeni“, ir „Rolling Stones“, ir bitlai, ir Jimi Hendrixas, ir Janis Joplin.

Su jaunimu bendrauju visą gyvenimą, Klaipėdoje mokiausi choreografijos, baigiau Pedagoginį institutą Vilniuje. Man labai gaila, kad dabar jaunimo paklausus, ar jiems patinka bitlai, sulauki klausimo į klausimą: „o kas čia per patiekalas?“. Esu dirbęs keliose mokyklose, Šiaulių pedagoginiam institute. Juk yra vadovėliai, net su kompaktiniais diskais, kur sudėta visa muzikos istorija nuo klasikos iki dabar. Už ką pinigus gauna tie mokytojai? Niekam tai nerūpi.

Tai  Jūs – ir neformalus mokytojas?

Ne, aš oficialus mokytojas, dirbau pagal profesiją dešimt metų vaikų stovyklose vadovu, auklėtoju. Negaliu be jūros ir be vaikų. Dvejus metus dirbau Priekulės internate. Šiauliuose begyvenant ir bedirbant gimė sūnus.

Turite sūnų?

Taip, sūnui Linui netrukus sukaks dvidešimt šešeri. Jis gyvena Šiauliuose. Esu išsiskyręs, mano žmona yra dainininkė. Turi labai panašų į mane vyrą muzikantą. Ji leidžia savo įrašus, dirba su vaikais. Ji – ne Starošaitė, bet kiekvienas ką moka, tai ir daro.

Daugeliui klaipėdiečių paslaptis yra Jūsų nuolat besikeičianti apranga. Papasakokite apie tai.

Galiu atsakyt paprastai ir aiškiai: mėgstu gražiai rengtis. Ir dabar mūviu kelnes, Wrangler džinsus ir dar kitus džinsus. Tai todėl, kad man yra šalta. Žiūrėk, tą rūbą padovanojo, o kitą – irgi padovanojo. Užsiimu labdara: dovanoju aprangą vaikams ir suaugusiems, ypač benamiams padedu. Apranga rodo kultūringumą. Pavyzdžiui, net ir akinius nešioju skirtingus – darbui vienus, spektakliui – kitus. Viskas turi būti suderinta. Ir etika, ir estetika.

Esu laisvas kaip katinas – kur noriu, ten einu, kada noriu, tada uodegą pakeliu, kada noriu, tada nusičiaudžiu. Aš atviras ir užsiimu labdara. Užsidirbu grodamas gitara ar armonikėle, tuomet visada žiūriu į akis ir matau, kaip džiaugiasi vaikai. Tai – didžiausia palaima. Tada net pinigų nereikia. Aišku, pinigas daug reiškia, nes reikia ir neįgalią mamą prižiūrėti.

Ką veikėte šiandien?

Miegojau naktį tik pusantros valandos, nes vakar buvau pas draugą pirtininką. Jo sveikuolių pirtyje lankausi jau dešimt metų. Buvau pailsėti nuo civilizacijos, kontinento. Smiltynė ir pajūris, kai paukšteliai pypauja, yra poilsis nuo kasdienybės, problemų.

Po to atlikau namų darbus – neįgaliai mamai nupirkau šį tą. O paskui, atvirai galiu pasakyti, atsigėriau alaus ir ne tik. Kai nėra pinigų, bandai užsigroti arba parduoti brangų dalyką pusvelčiui. Ir brendžio gėriau, ir skanaus vyno. Čia užsukau, kad duočiau dovanų. Jas labai mėgstu dalinti, tai – mano silpnybė. Ar ženkliuką, ar atviruką. Mes viską turim, o sąžinės nėra, šilumos nėra.

Linkiu šiltų dienų ir greito pavasario.

Man visada pavasaris!

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai 1

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės