Tekstai
Diana Dmitrijeva. Pokalbis su Zinaida Dargiene apie keliones, skirtingų tautų skirtumus ir panašumus

2012-01-20

Gruodžio 21 d. "Meno parke“ buvo atidaryta jubiliejinė tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda „Sapnų pagimdyti aborigenai“. Įžengus į galerijos erdvę, pirmiausiai lankytoją pasitinka mistiniai  negirdėtų instrumentų skambesiai, šūksniai. Tai garsai iš aborigenų kultūros festivalio, kurie sklinda iš video įrašo. Vėliau parodos lankytojo regėjimo zonoje pasirodo spalvingi, šiltų spalvų kūriniai bei didžiuliai paveikslai iš veltinio, kuriuose persipina aborigenų kultūros, Lietuvos senosios dailės bei rytų meno tradiciniai simboliai, ženklai. Ši paroda skirta Australijos senajai kultūrai. Menininkė darbus kūrė įkvėpta kelionės į Australiją. 2010 metais Z. Dargienė tris mėnesius praleido keliaudama po šį žemyną, kur išvydo kaip kuriami aborigenų meno kūriniai, turėjo progą iš arčiau pažinti šią paslaptingą kultūrą, dalyvauti Australijos čiabuvių kultūros festivaliuose, kuriuose stebėjo jų ritualinius šokius, klausėsi autentiškos muzikos bei bendravo su ten gyvenančiais mūsų tautiečiais. Kaip sako pati parodo autorė, ją domina įvairių tautų mitologija ir tai ją skatina keliauti, stebėti bei atrasti panašumus tarp iš pirmo žvilgsnio skirtingų, bet tuo pačiu ir labai panašių tautų. Kelionės menininkę įkvepia kurti ir todėl mes šiandien galime išvysti dar vieną Z. Dargienės parodą, kurioje turime progą iš arčiau pažinti tokią tolimą, bet kartu ir artimą kultūrą. Apie parodą, jos atsiradimą bei kitas kelionės šiandien ir kalbamės su garbia tekstilininke Zinaida Dargiene.

Jūsų paroda labai ryški, pozityvi ir kupina geros energijos. Ar tokia pati ir Australija? (Kuo jus sužavėjo aborigenų kultūra? Kodėl būtent ši egzotiška kultūra?)

Važiavau į Australiją tuo metu, kai Lietuvoje siautė krizė, tačiau ten žmonės – priešingai, buvo nusitekę pozityviai. Neteko išgirst jokių nusiskundimų blogu gyvenimu... Modernioje visuomenėje žmonės yra labai pozityvus, yra patenkinti savo gyvenimu, valstybe ir, nepaisant nieko puikiai jaučiasi toje žemėje, tiek emigrantai, tiek vietiniai. Teko bendraut ir su lietuviu, kuris gyvena šitoje šalyje nuo mažumės. Jis labai patenkintas gyvenimu šioje šalyje ir jam tenykščių žmonių pozityvus nusiteikimas artimesnis, nei gimtos Lietuvos gyventojų pesimizmas. Kas liečia aborigenus, jie taip pat yra labai teigiamos energetikos, kadangi jie yra be galo artimi gamtai ir tiki, kad žmogaus kūnas, neturi jokios vertės ir yra tik laikini namai sielai ir ji visada grįš į žemę. Todėl aborigenai niekada per daug nesisieloja dėl praradimų, kadangi vis tiek siela grįš čia pat – atgal į žemę, kad galėtų toliau tobulėt, tapt geresnė aplinkiniams ir artimesnė gamtai.

Minėjote, kad pastebite įvairiose kultūrose tuos pačius bendrus simbolius, ženklus visoms kultūroms? Koki ryšį matote tarp aborigenų kultūros ir Lietuvos liaudies meno?

Galbūt ne tiek bendrumų su Lietuvos liaudies menu, kiek su mūsų senuoju tikėjimu -  pagonybe, jos supratimu, filosofija ir tai, kad šis tikėjimas, kaip ir aborigenų yra labai artimas gamtai, kuri yra gerbiama ir neliečiama. Ko gero, tai – pagarba gamtai ir yra bendriausia, ir ne tik senovės lietuviams ir aborigenams, bet ir Meksikos kultūrai bei kitoms senosioms civilizacijoms.

Kas liečia simbolius, taip, yra panašių objektų naudojamu, tiek mūsų liaudies menininkų, tiek aborigenų menuose. Pavyzdžiui, žaltys – šis roplys yra reikšmingas tiek aborigenų tikėjime, tiek lietuvių mitologijoje. Abiejose kultūrose tikima, kad žaltys yra mirusių protėvių globėjas. Pavyzdžiui taškas beveik visų kultūrų mene yra naudojamas, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jie-taškai- išdėstomi, kokią reikšmę reiškia. Aborigenų mene tai nėra šiaip taškas, jis gali turėti simbolinę žmogaus ar vietos prasmę. Taip pat keliaudama po pasaulį pastebėjau, kad krikščionybės, actekų-senasis Meksikos gyventojų, aborigenų tikėjimuose atsikartoja pasaulinio tvano mitas. Tai dalykai, kurie kartojasi įvairiose kultūrose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tokios skirtingos. Tačiau žinoma, skiriasi šių motyvų interpretacijos, pavaizdavimas, reikšmės.

Kodėl parodai pasirinktas būtent toks pavadinimas ("Sapnų pagimdyti aborigenai“)? Ar kūrinių atsiradimas turi tiesioginį ryšį su sapnų pasauliu?

Toks pavadinimas pasirinktas, ne aborigenų mitologijoje svarbi vieta tenka sapnui. Ši tauta save kildina iš sapnų pasaulio. Jie tiki, kad jų gyvenimas prasideda ir užsibaigia sapne. Gyvybė užsimezga sapne. Tikėjimas sapnais yra aborigenų religinė ideologija ir sudaro jų tikėjimo pagrindą.

Ar jūsų darbuose matomi simboliai, ženklai yra tiesiogiai perimti iš aborigenų meno kūrinių; ar jie yra interpretuoti Jūsų matymo?

Sąmoningai stengiausi, kad darbuose būtų tie ženklai, kuriuos mačiau aborigenų sukurtuose darbuose. Mano darbuose vis tiek neišvengiamai matomas mano stilistinis braižas, juk tai neišvengiama. Darydama  siekiau naudoti aborigenų stilistiką, ženklus ir intuityviai dėliojau juos į kompoziciją.

Kaip gimsta Jūsų darbai? Galbūt kelionė metu rašote dienoraštį, eskizuojate?

Labai gaila, bet dienoraščio kelionės metu nerašau, nes daug kas paskui užsimiršta, bet, ko jau jaunystėje neįpratai, paskui ir nebe išmoksti (juokiasi aut. pastaba). Tačiau keliaudama po Australiją kažką pasižymėjau, užsirašau, kažką pradėjau daryti jau būdama ten, nes praleidau ilgą laiką toje šalyje. Aišku, grįžus namo peržiūriu nuotraukas, kai ką susirandu internete... Vis dėl to, niekas neatstoja to, ką pamatai muziejuose, galerijose – originalius, gyvus darbus. Nei knyga, nei nuotrauka neperteiks to, ką pamatai savo akimis – faktūrą, liniją, potėpį.

Tačiau žinoma, pagrindinis darbas vyksta grįžus namo, kai pradedi galvoti apie pačią parodą, erdvę kurioje ji vyks. Neužtenka tik medžiagos, kurią turi, reikia apgalvoti parodos idėją, ką tu nori pasakyti ja. Privalai save sudrausmint, atsirinkt tai, kas svarbiausia iš krūvos medžiagos, kurią parsiveži iš kelionės, išsirinkt ką svarbiausia nori parodyti žiūrovui. Bet kartais darbo procese, nuklysti ir į šoną, mintys persipina su kitomis kelionėmis, prisiminimais, idėjomis, tave supančiu kasdieniu gyvenimu. Ir šioje parodoje nepavyko išsilaikyti tik prie Australijos kelionės įspūdžių. Darbus bandžiau susieti ir su Lietuvos liaudies meno tradicijomis, pavyzdžiui viename darbe matomi margučių puošybos elementai. Darbus „Juodas vėjas“ ir „Baltas vėjas“ kūriau Taivano parodai, kuriai turėjau sukurt kūrinį „vėduoklės“ tema. Prisiminus aborigenus ir jų tradiciją mene pasirinkti tam tikrą formą ir motyvą (pavyzdžiui taškas), kuris pereina per visą plokštumą jų darbuose, nusprendžiau tokiu būdu sukurti ir darbą Taivano parodai. Vėduoklės formą dekoravau pasirinktu vieną motyvą, kaip tai daro ir aborigenai.

Viename paskutinių savo interviu kalbėdama apie šiuolaikinį meną, minėjote, kad jus "asmeniškai mažiausiai domina autoriai, kurie sureikšmina personą, individualybę". Norėjau paklausti, kas Jums svarbiausia pasakyti žiūrovui savo darbais, kokią informaciją perduoti publikai? Matome, kad savo darbais norite papasakoti, supažindinti su pažintomis kultūromis? Tačiau kas dar Jums svarbu parodyti savo darbuose? Kiek šiandieninės socialinės problemos aktualios Jūsų kūrybai?

Tai yra gana jautrus dalykas. Kiekvienas menininkas turi savo nuomonę šiuo klausimu. Galbūt vienam svarbu save parodyti kaip asmenybę ir tai jis siekia pabrėžti savo darbuose. Tačiau aš manau, kad galbūt yra dalykai bendri ir svarbūs visiems, kurie galėtų būti tavo kūrinių inspiracija. Galų gale mūsų žemės ateitis ir jos praeitis, atsiradimas, mitologija. Man atrodo šitie dalykai yra svarbesni, reikšmingesni ir sudėtingesni, dalykai kuriuos verta apmąstyti ir padarytomis išvadomis pasidalinti su aplinkiniais. Aš nepretenduoju į jokią didžiąją filosofiją, tiesiog noriu pabandyti parodyti, kad žemėje yra ir kitokių žmonių nei mes, tačiau kurie irgi yra lygiateisiai šio pasaulio gyventojai, parodyti, kad jie netgi turi bendrumu su mumis, mūsų protėviais pagoniais.

Iš tikrųjų, aš neturiu jokios švietėjiškos idėjos, tiesiog mitologija, tolimų kultūrų pažinimas yra man įdomus dalykas, kuris įkvėpia mane kurti. Mano kūryba man tiesiog teikia malonumą. O jeigu mano darbai atrodo kažkam įdomus, teikia džiaugsmo ir žmonės ateina pamatyti mano parodos – tai man reiškia didžiausią laimę.

Jūs nebijote eksperimentuoti, nuolat ieškote naujų technikų, išraiškos būdų. Galbūt keliaudama po Australijos žemyną susipažinote su naujomis technikomis?

Keliaudama po Australija naujovių tekstilės technikos naujovių neatradau, tačiau man buvo nauja jų tapymo būdas. Aborigenai piešdami naudoja įvairius pagaliukus, šakeles – natūralias medžiagas, tai yra tai, kas iš gamtos. Šie darbo įrankiai kruopščiai drožiami, išgaunant įvairias formas. Jie naudojami tapybai tiek ant kūno, tiek ant drobės. Mano čia matoma dalis darbų, taip pat buvo daromi šiuo metodu – tapiau pagaliukais.

Kuris iš eksponuojamų kūrinių Jums yra ypatingiausias?

Nežinau. Kai grįžau iš kelionės mano akys pirmiausia užkliuvo už senų plastikinių kėdžių ir stalo balkone. Pamaniau, kad jei išmesiu, tai bus dar viena krūva šiukšlių mūsų žemėje, todėl nusprendžiau suteikti jiems „naujus rūbus“ ir pasinaudodama matytu dekoratyviu aborigenų menu. Nežinau, negalėčiau išskirt kažkurio darbo. Kurdama, mąsčiau apie ekspozicinę erdvę ir kaip darbai atrodys šioje galerijoje.

Gal jau turite suplanavusi kitą kelionę į kokią nors egzotišką šalį, kurios kultūrą norėtumėt pažinti iš arčiau ir kurią kitais metais galėtumėm atrasti Jūsų naujuose darbuose?

Jeigu man pasiseks, šiuos metus skirsiu kelionėms po Lietuvą ir parodai apie tai. Nes savoje šalyje visada esi kažkuo užsiėmęs, darbais, vaikais, buitiniais dalykais, atrodo, kad viskas yra čia pat, suspėsi dar. Tačiau vieną dieną sustoji ir supranti, kad nėra viskas amžina. O mūsų – lietuvių senovės mitologija man yra be galo įdomi, todėl norėčiau šiemet pakeliauti po gimtinę. Tačiau tikrai nežinau, kur  nukeliausiu šiemet ir ką išvysim kitoje parodoje (šypsosi aut. pastaba). Ir dar kartą norėčiau aplankyti Ameriką, nes šita šalis ir jos žmonės mane labai žavi. Labai gėriuosi šių žmonių mandagumu, geranoriškumu, jų nuolatine šypsena veide.

Nuotraukos iš Zinaidos Dargienės parodos „Sapnų pagimdyti aborigenai“. Nuotraukų autorė Airida Rekštytė.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės