Tekstai
Neringa Bumblienė. Kirsti sienas, kelti konfrontacijas, atrasti panašumus skirtumuose

Pokalbis su „JCE“ generaliniu kuratoriumi Andrea Ponsini

2012-01-19

Sausio 20 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaroma šiuolaikinio meno tarptautinė bienalė „JCE. Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“.

„JCE. Jaunieji Europos kūrėjai“ – tai keliaujanti šiuolaikinio meno bienalė, administruojama Montružo (Montrouge) miesto (Prancūzija), kurioje savo kūrybą pristato jaunoji menininkų karta. Šiuo metu bienalėje dalyvauja devynios valstybės: Austrija, Ispanija, Italija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija. Dalyvaujančios šalys, specialiai projektui suburtų profesionalių komisijos narių pagalba, atrinko po 8 jaunus autorius. Jų sukurti darbai dalyvauja tarptautinėje bienalėje, kuri per dvejus metus aplankys visas šalių-narių ekspozicines erdves.

Andrea Ponsini

Pirmojo atidarymo Prancūzijoje metu buvo paskelbti trys šių metų parodos nugalėtojai, tarp kurių Lietuvai atstovaujamo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro deleguota autorė Lina Albrikienė su video darbu „Vilnius iš mano vaikystės archyvų (I). Lazdynai“.

Apie L. Albrikienės darbą generalinis bienalės kuratorius A. Ponsini teigė:

„Magiškas, svajingas, subtilus, bet tuo pačiu - paveikus ir gilus kūrinys.

Žiūrint Linos Albrikienės video darbą staiga suprantame esą pagrobti iš realybės, užburti ypatingos nuotaikos, hipnotizuojami rodomu vaizdu. Vaiko akimis menininkė žvelgia į tavo akis, o tavosios - atgal į vaikystę...tu vėl esi Vilniuje...galbūt nė nežinai miesto, galbūt atrandi jį pirmą kartą, tačiau kažkas pažįstamo, artimo yra tenai. Dabartis palengva išblėsta ir lėtai pajudi, kartu su suvenyrais iš praeities.

Svajingas grimzdimas į prisiminimų kelionę, kuri išbudina tavo atmintį, sugrąžina pamirštą vaikystę, paslėptą tavyje...

Tad apie bienalę, jos startą, plėtrą bei ateities planus kalbamės su generaliniu bienalės kuratoriumi iš Prancūzijos Andrea Ponsini‘u.

Kokia buvo šio projekto pradžia? Kas buvo jo iniciatorius ir kodėl buvo nuspręsta įgyvendinti jį tokiame formate?

Projektas startavo 2000-aisiais metais,  Motružo (Motrouge) miesto mero Jean Loup Metton iniciatyva norint išplėtoti Salon de Motrouge idėją, t.y. jaunų talentų paieška ir propagavimas Europos masteliu, sukuriant partnerystės ryšius su kultūriškai dinamiškais ES miestais. Projekto pradžioje tinklą sudarė tik trys šalys: Prancūzija, Ispanija ir Portugalija.

Kada ir kaip Jūs asmeniškai įsijungėte į šio projekto veiklą ir koks buvo Jūsų vaidmuo jo plėtroje?

Į Montružą aš atvykau 2003 metais. Tuo metu miestas siekė surasti partnerius Italijoje (prieš tai aš dirbau projekte „Genuja – Europos kultūros sostinė 2004“). Taigi 2004 m. Genuja tapo „JCE“ tinklo nare!

Nuo to laiko šiame projekte aš atsakingas už „JCE“ tarptautinę plėtrą, siekiant kiekvienais metais surasti po du naujus partnerius bei dirbti su esamais.

Šiuo metu pasaulyje veikia galybė bienalių. Kaip Jūs matote „JCE“ jų tarpe?

„JCE“ tikslas yra dirbti su ypatingai jaunais menininkais (amžiaus vidurkis yra 25 metai). Ji taip pat unikali tuo, kad tai vienintelė keliaujanti bienalė Europoje: pirmoji paroda pristatoma Montruže, o vėliau du metus ji paeiliui eksponuojama visų partnerių miestuose.

Šiuo metu bienalės tinklą sudaro 9 nuolatinės šalys-partnerės – gana didelė bendruomenė. Kokiais kriterijais remiantis buvo atrenkami nauji projekto partneriai?

Tai dinamiški miestai, siekiantys plėtoti šiuolaikinio meno projektus, ypatingą dėmesį skiriant jauniems talentams bei turintys realias galimybes priimti tokio mastelio projektą savo ekspozicinėse erdvėse.

Ar planuojate esamą bienalės tinklą plėsti naujais partneriais?

Galvojame išplėtoti projektą iki 10 nuolatinių partnerių. Nyderlandai, šiais metais parodoje Montruže dalyvavę svečio teisėmis (t.y. pristatę savo autorius tik parodoje Prancūzijoje), yra vieni tarp favoritų užbaigiant bienalės tinklą 2013 m.

Žvelgiant į bienalės žemėlapį nesunku pastebėti, kad Lietuva geografiškai yra atokiau nuo kitų projekto partnerių. Kaip užsimezgė pirmi ryšiai su mūsų šalimi ir kodėl galimybė įjungti ją į „JCE“ tinklą Jums pasirodė patraukli?

„JCE“ tikslas yra kirsti sienas, kelti konfrontacijas, atrasti panašumus skirtumuose... Šiame tinkle siekiama pristatyti visą Europą: nuo Portugalijos iki Slovakijos, nuo Italijos iki Vengrijos.
Ryšiai su Lietuva ypatingai įkvepiantys. 2005 m., kai tapome partneriais, Lietuva tapo ES nare. Tuo metu tai buvo dinamiška, besikeičianti šalis, kupina jaunatviškos energijos ir kultūrinių išteklių.

Kaip ir Klaipėda, daugelis šiame projekte ES šalis atstovaujančių miestų nėra jų sostinės. Ar taip buvo pasirinkta specialiai? Jei taip - kodėl?

Taip, su intencija į tinklą įtraukti mažiau žinomas vietas, kurios vis tik yra dinamiškos, įdomios, turi potencialą bei galimybes pritraukti publikos ir žiniasklaidos dėmesį. Sostinėse meno scena paprastai yra perkrauta, ne tokia atvira kaip mažesniuose miestuose, o ir publika didžiuosiuose miestuose yra persotinta įvairių renginių pasiūlos. „JCE“ siekia išlikti nepriklausoma ir originalia bei augti, suteikiant jauniesiems talentams  geriausias galimybes, matomumą.

Taigi, yra 9 partneriai, pasklidę po visą Europą. Jūs matote bienalėje dalyvaujančius kūrinius, daug keliaujate atidarydamas parodas ir pan. Kokius skirtumus, panašumus pastebite tarp dalyvaujančių šalių kalbant ne tik apie projekte pristatomus darbus, bet ir apie jauno meno situaciją apskritai? Galbūt pastebite tam tikrų pokyčių laiko perspektyvoje?

Ooo, tai labai įdomus klausimas... bet, leiskime publikai,  aplankysiančiai parodą, pačiai surasti šiuos atsakymus!

Bienalė buvo įkurta 2000 m. Praėjo jau daugiau nei dešimt metų. Kaip šiandieną galite palyginti su pirmųjų metų patirtimi?

Projektas augo, tapo matomu bei pasiekė reikiamą dydį. Kiekvienas „JCE“ partneris pažįsta vienas kitą, o bendradarbiavimas metams bėgant tapo glaudus, veiksmingas.

Ką galėtumėte pasakyti apie šių metų parodą? Kuo ji skiriasi nuo buvusių? Galbūt yra kažkokių esminių skirtumų?

Šiais metais bienalei atrinktuose darbuose pastebimas ryškiau matomas nacionalinis kiekvienos šalies charakteris. Kuratorinis darbas buvo gilesnis, nes mes stengiamės, kad kiekvienos šalies ekspoziciją sudarytų darbai, surinkti iš ten vykusių parodų, meno projektų, o „JCE“ 2011/2013 m. bienalei atstovausiančius 8 finalistus kiekvienoje šalyje atrinko specialiai tam suburta žiuri.

Menininkų dalyvavimas šį kartą taip pat yra aktyvesnis. Internetinio portalo www.jceforum.eu dėka dalyviai turi galimybę pamatyti jų individualias svetaines bei kūrinius. Taip pat kiekvienas JCE projekto partneris daug dirba stengdamasis pritraukti kuo daugiau parodoje dalyvaujančių menininkų į kiekvieną parodos atidarymą.

Kokie yra pagrindiniai bienalės ir Jūsų, kaip generalinio projekto kuratoriaus, tikslai ?

Subūrus 10 partnerių projekto tinklas bus galutinai suformuotas. Tolimesnis darbas bus dar labiau koncentruotas į projekto kokybę. Tikslas yra tapti vis labiau ir labiau žinomais bei užimti stabilias pozicijas šiuolaikinio meno pasaulyje, atrandant naujus, įdomius menininkus, suteikiant jiems vis daugiau ir daugiau galimybių pilnavertiškai įsitvirtinant meno pasaulyje.

Kadangi bienalės tinklo plėtra baigta, mano pagrindiniu tikslu tampa projekto vidinis stiprinimas, stengiantis įterpti jį tarp svarbiausių meno renginių ir struktūrų, be viso kito kviečiant žinomus menininkus ir kritikus prisijungti prie projekto, sukuriant jo dalyviams daugiau galimybių, tokių kaip prizai, stipendijos, kelionės.

Ačiū už Jūsų susidomėjimą!

Dėkoju už pokalbį!

Kalbino Neringa Bumblienė.

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės