Tekstai
Asta Stasionytė. B.U.T.O. konstrukcija

2012-01-09

Renatos Tamošiūnaitės parodos fragmentasB.U.T.A.S. – tai ne bebrų, ūdrų, tarakonų, astronautų sąjungos ir ne Baltijos upėtakių tarptautinio augintojų sambūrio abreviatūra, B.U.T.A.S. – tai VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ veikianti jaunosios menininkės Renatos Tamošiūnaitės paroda/projektas - butas.

Bute eksponuojami sovietinio dizaino, technikos „šedevrai“ – šaldytuvas, lygintuvas, staliukas, sofa, etc. (aka made in USSR), pastaruosius du dešimtmečius svarbią įtaką kapinių bei namų dizainui padarę plastmasinės gėlės ir panašūs žemos kokybės mechaninės gamybos produktai (aka made in China) bei simboliniuose koridoriuje, virtuvėje bei kambaryje išeksponuoti reikšmingi akcentai – rankomis ant staltiesės išsiuvinėtos moters figūros, ant sienos kabančios nuotraukos, kuriose menininkė kaip kalėdinė, lemputėmis pasipuošusi eglutė tarytum laukia kada bus pastebėta, nertas rožinis bikinis, ant sienos kabantis įrėmintas įklotas ant kurio atspaustas menininkės veidas, rožinės pirštinės, siuvinėtas šviestuvas ir pan. Gali pasirodyti, kad menininkė po masinės gamybos prekėmis bando užmaskuoti savo rankų darbo dirbinius, tačiau šiame bute visi elementai yra vienodai reikšmingi - B.U.T.E., pasak autorės, sujungiama kičo kultūra, sovietinė bei asmeninės patirtys.

Iš kambario sklindantis seno, mažo „Šilelio“ garsas leidžia pasijausti šiek tiek nejaukiai, kaip pirmą kartą viešint mažai pažįstamo žmogaus aplinkoje, kurioje, nepaisant to, kad esi svečias, leidžiama vaikščioti kur nori, liesti ką nori. Pedantiškai sustatytas interjeras, tarsi pagal tam tikrą sistemą į jį įjungti menininkės sukurti, dažniausiai simbolizuojantys moters figūrą arba simbolinę reikšmę kuriantys jos aksesuarai kuria įspūdi, kad butas ir visa jo aplinka sukonstruota siekiant perteikti moteriškąjį maskaradą, čia tarsi ironizuojamas ne tik namų šeimininkės, maisto ruošėjos, mezgėjos darbas, bet ir dažnas feministines temas kvestionuojančių menininkių rožinės spalvos, suvulgarintos, sudaiktintos moters, perversyvių, fetišistinių elementų naudojimas kūryboje. Daugybės elementų koliažas taip pat legitimuoja projekto pavadinimą, pateisina raidžių rašymą kaip tam tikrą abreviatūrą.

Renatos Tamošiūnaitės parodos fragmentas

Viešint Renatos Tamošiūnaitės bute taip pat galima atrasti sau artimų, pažįstamų elementų, galerijoje pasijausti kaip vienoje iš sovietinių „chruščiovkių“, kurioje baldai, tapetai, buitinė technika yra pasirinkta iš pvz. trijų galimų sofų, komodų, stalų variantų ir vieninteliu būdu išpuošti savo butą ir jį bent šiek tiek padaryti išskirtiniu tampa rankų darbo kūrinių, kičinių niekučių, blizgučių, dirbtinių gėlių naudojimas. B.U.T.O. paveikumą sustipriną tai, jog menininkė galerijos darbo valandomis apsigyveno savo sukonstruotame bute, pati tapdama vienu iš ekspozicijos elementų. Tačiau ji ne statiškai stebi apsilankiusius, mezga kojines ar žvelgia į nespalvoto „Šilelio“ ekraną, o komunikuoja, fiksuoja svečių nuomones. Parodos lankytojui taip pat leidžiama pasijausti ir kaip „buto savininkui/gyventojui“ - vienus daiktus perdėti į kitą vietą, atsisėsti ant sofos ir su kavos puodeliu rankoje žiūrėti per nespalvotą, mažą šilelio ekraną transliuojamas komercines Lietuvos televizijos programas, skaityti, gal net miegoti..?

Renatos Tamošiūnaitės parodos fragmentas

Paroda veiks iki sausio 14 d, galerijoje ARTIFEX (Gaono g. 1, Vilnius)

Daugiau ekspozicijos fragmentų žr. žemiau

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės