Tekstai
Mindaugas Klusas. Su prestižiniu gidu - prestižo link (Foto)

2012-09-12

Į Lietuvą atvyksta pasaulinio garso prancūzų filosofas ir kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud. Ne vienas - su ne mažiau garsių Prancūzijos menininkų kompanija.

P.Bismutho kūrinyje atkartoti Sophios Loren rankos judesiai. /Paryžiaus galerijos "Bugada&Cargnel" nuosavybė (kadras iš filmo "Upės mergina").

Įdomu tai, kad prancūzų desantas leisis ne į sostinę, kuri paprastai "įsiurbia" prestižinius svečius, o į uostamiestį. Rugsėjo 28 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre prasidės lietuvių ir prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas "Prestižas (Šių dienų fantasmagorija)". Parodoje po kelis savo darbus eksponuos pasaulinės meno įžymybės - Pierre'as Bismuthas, Wilfridas Almendra, Danielis Burenas ir duetas Claire Fontaine. Pasididžiavimo verta ir lietuvių menininkų plejada, šmaikščiai vadinama "svajonių komanda": Žilvinas Kempinas, Deimantas Narkevičius, Šarūnas Sauka, Kristina Inčiūraitė, Juozas Laivys, Jonas Mekas, Svajonė ir Paulius Stanikai. Renginį kuruoja menotyrininkai Ignas Kazakevičius, Vidas Poškus ir Prancūzijoje gyvenanti Julija Čistiakova.

N.Bourriaud mintys apie parodą - katalogeN.Bourriaud, kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir kuratoriai jau parengė savo įžvalgas prestižo tema. Jos bus publikuojamos kataloge drauge su abiejų kraštų menininkų darbais. Papasakoti apie įvykį "Lietuvos žinios" paprašė Igno Kazakevičiaus.

Susitikimas

- Ką šiuolaikinio meno kūrėjams reiškia N.Bourriaud vardas?

- Jo vardas, darbai labiau reikšmingi meno kuratoriams nei menininkams. N.Bourriaud teorijos, sakyčiau, įdomios ne filosofine gelme, o akiračio platumu, aprėptimi. Jis tęsia kairuoliškos prancūzų filosofinės minties tradiciją. Mūsų svečią vadinčiau naujųjų laikų meno gidu. Jis apibendrino ir taikliai įvardijo dešimto dešimtmečio ir šio amžiaus pradžios meno pokyčius, net nubrėžė jo perspektyvas. N.Bourriaud stebėjo pavienius menininkus, grupes, jų sąveiką ir sukūrė garsiąją reliacinės estetikos (esthetique relationnelle) teoriją. Be to, jam priklauso "postprodukcijos", "altermodernizmo" terminai, kuriais jis įvardija naują meno raidos tarpsnį po postmodernizmo.

- Koks jo santykis su projektu "Prestižas (Šių dienų fantasmagorija)"?

- Pasiūlėme N.Bourriaud parašyti tekstą parodos katalogui. To paties paprašėme ir kultūros ministro A.Gelūno - menininko, filosofo. Paryžiaus meno akademijos direktorių N.Bourriaud irgi galima laikyti politiku - meno politiku, nes jo doktrinos jau tapo oficialios. Bus įdomu pamatyti, kaip susitinka Vakarai ir Rytai ir kalba apie prestižą.

S. ir P.Stanikai. "Paskutinė karalienės diena", 2011 m.

Nutrupa ir bobutėms

- Kodėl pasirinkote tokią temą?

- Prestižas, kaip ir menas, yra siekiamybė. Menas nuo neatmenamų laikų siekė pavaizduoti tai, kas nepavaizduojama - amžinybę, harmoniją. Tai abstrakcijos, kurių nei pamatuosi, nei apčiuopsi. Girdime sakant "prestižinė galerija", "prestižinis menininkas". O gal kitam jie visai neprestižiniai? Ar įmanomas objektyvumas? - tai ir norime išsiaiškinti. Tiek lietuvių menininkai, tiek ir pats N.Bourriaud sutaria, kad prestižas - išpūstas reikalas. Tad kas jį pučia? Atsakymas paprastas: meno "dileriai", kurie, parduodami meną ir aplink jį skleidžiamus "burbulus", uždirba pinigus. Aišku, jų lieka ir menininkams, ir kuratoriams, ir bobutėms, prižiūrinčioms muziejaus sales. Prestižas yra varomoji jėga, nes kultūra labai suaugusi su komercija.

"Dream team"

- Kaip pasirinkote menininkus?

- Remdamiesi meno asmenybių "krūviu" siekiame patyrinėti prestižo fenomeną. Jonas Mekas pasirinktas pavyzdžiu, kaip avangardas tampa klasika. Ž.Kempinas savo kūriniams koncepcijų nerašo. "Kuriu estetiką", - trumpai drūtai sako jis. Paprasta priemone - vaizdo juostele - jis kuria tęstinumo, begalybės mitą. D.Narkevičius eksploatuoja istoriją, kino archyvą. Jis manipuliuoja jo įrašais, kaip koks didžėjus, kalbant N.Bourriaud terminais. K.Inčiūraitės kūryba - lyg kontrastas D.Narkevičiui. Iš Kristinos fotografijų skverbiasi moteriška melancholija, lyrizmas. Š.Sauka - žinomas visiems, kas bent kiek domisi menu. Vadinčiau jį pirmuoju konceptualiu Lietuvos tapytoju. Dabar jis atrodo keistas, o kažkada buvo ne tik keistas, bet ir avangardinis. Įvairove nepasižymėjusiame mene jis atrodė lyg tikras iššūkis. Šiuo atveju vėl galime kalbėti apie avangardą, virstantį klasika. J.Laivys kelia pagarbą (gerai apmąstytu) išėjimu į "tremtį", meistrišku vietinio konteksto suvaldymu ir perkėlimu į Europą. Manipuliacija - irgi meno forma. Stanikai taip pat nerašo koncepcijų, tačiau jų kūriniuose įžvelgiu "baroko rūstybę", jausmų galios demonstravimą. O prancūzų autorių darbai apie prestižą kalba tiesiogiai. Ironizuodami.

- Ar jūsų kuruojama paroda žada tapti prestižinė?

- Ji savaime tokia yra. "Dream team" (liet. "svajonių komanda").

Ž.Kempinas. "Fontanas", 2012 m. /Ray Bartkus nuotr.

Atviliojo idėja

W.Almendra. "Betono sodai (Cherubinas ant gaublio)", 2010 m. /Paryžiaus galerijos "Bugada&Cargnel" nuosavybėJ.Čistiakova tapybos magistro laipsniu įgijo baigusi Vilniaus dailės akademiją ir Grenoblio (Prancūzija) kuratorystės mokyklą "Ecole du Magasin". Su kurso draugais ji įgyvendino šveicarų kuratoriui Haraldui Szeemannui (1933-2005) skirtą projektą. H.Szeemannas buvo parodų, kurių darbus sieja bendra koncepcija, pradininkas. Mokyklos auklėtinių projektas dalyvavo 2007-ųjų Liono meno bienalėje. Rengėjai siekė pristatyti naujausias XXI amžiaus meno tendencijas, todėl buvo pakviesti skirtingi kuratoriai. "Šiems pateikėme klausimyną, kuriomis strategijomis jie vadovaujasi kuruodami parodą. Tarp atsakinėjusiųjų buvo ir Nicolas. Pamažu tapome bičiuliais, susitikdavome įvairiuose meno renginiuose - Londone, Paryžiuje, Bazelyje ir kitur, - prisiminė pažintį su N.Bourriaud J.Čistiakova, o paklausta, kaip jį priviliojo vykti į Lietuvą, atsakė: - Jam patiko projekto idėja. Pasiteiravau, ar norėtų dalyvauti ją įgyvendinant, atvykti į Klaipėdą. Prabėgo dveji meta ir vieną dieną jis atsakė: "Taip." Nicolas labai užimtas žmogus, daug keliauja."

2009 metais J.Čistiakova su kolege Lara Pan kuravo vieną Niujorko festivalio "Performa" parodų "Pandora's Sound Box". Dirbo privačiose Prancūzijos ir Belgijos galerijose. Šiuo metu nepriklausoma kuratorė gyvena Paryžiuje, filmuoja kuratoriaus Hanso Ulricho Obristo projektą "Brutally Early Club" - ankstyvo ryto pašnekesius įvairiomis kultūros temomis.

Kostiumas būtinas

Menotyrininkas Vidas Poškus: "N.Bourriaud visų pirma yra prestižinis! (Juokiasi.) Bent jau tuo, kad puikiai atskleidžia prestižo fenomeno išskydimą ir santykiškumą. Juk iš tiesų jis yra labiau žinomas Prancūzijoje, o ne Lietuvoje. Tačiau niekas jam netrukdo ir čia išsikovoti panašias ar net palankesnes pozicijas. Atitinkamai informavus, jį labai noriai priims ir A.Gelūnas, ir Kęstutis Kuizinas. Abejoju, ar Alfonsą Andriuškevičių arba Arvydą Šliogerį priimtų atitinkamų įstaigų atstovai Prancūzijoje. Tai ir yra geriausias ir ryškiausias pavyzdys, kas yra prestižas. Antai Julija net reikalauja, jog parodai įsigyčiau kostiumą. (Juokiasi.) Kita vertus, N.Bourriaud mūsų meno diskursui tinka ir savo konceptualiais teiginiais. Menas, kaip suprantu, pagal jį pirmiausia yra bendradarbiavimas ir bendravimas. Taigi kai kurių prancūzų ir lietuvių menininkų "suleidimas į vieną gardą" gerai atitiktų šį apibrėžimą."

 

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės