Tekstai
Aistė Bimbirytė Fotografijos istorijos pėdsakais: Ketvirtadienio vakarai „Prospekto” galerijoje. Pirmasis susitikimas

2010-01-27

Sausio 21 d. Vilniuje, „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) istorija apsisuko ratu: atgaivinti dar XX a. 3 – ajame deš. vykę Ketvirtadienio vakarai, skirti fotografijos istorijai. Tuomet juos iniciavo vienas garsiausių XX a. pr. Lietuvos fotografų Janas Bułhakas. Čia fotografijos mylėtojai pristatydavo savo surinktas ar pačių darytas fotografijas, skaitydavo referatus, o to nedarantys turėjo sumokėti simbolinį penkių zlotų mokestį, už kurį lankytojai buvo vaišinami arbata, kava ir sausainiais. Dabar šios iniciatyvos ėmėsi fotografijos, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis ir fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas. Ir nors nei mokesčio, nei sausainių nebuvo, projektas nuo pat pirmos paskaitos pritraukė labai solidžią auditoriją.

Pirmojo susitikimo metu buvo pristatyta visa aštuonių paskaitų programa, vyksianti kiekvieną ketvirtadienį iki kovo 18 d. Čia bus kalbama ne tik apie jau žinomus Lietuvos istorijos puslapius, bet ir apie tuos, kurie sąmoningai buvo nutylimi, pavyzdžiui, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metų fotografija. Taip pat bus liečiama nūdiena, nagrinėjant vis ryškėjančias fotografijos ir dailės sąsajas.

Sausio 21 – osios vakarą buvo kalbama tema „XIX a. Vilniaus reginiai“. Paskaitą pradėjęs S. Žvirgždas pasakojo apie vilniečių pramogas, kurias galima laikyti pirmaisiais foto ir kino meno prototipais iki atsirandant „tikrajai“ fotografijai 1839 m. Prisiminęs savo paties vaikystėje matytus kiškių, pelėdų ir kitų pasakų veikėjų šešėlius ant sienos bei ant kėdės iš baimės užkeltas kojas, S. Žvirgždas iškėlė versiją, jog šešėlinį teatrą išties galima būtų laikyti vienu pirmųjų žingsnių fotografijos ir „judančių paveikslėlių“ link. Minėtas ir XIX a. pr. buvęs ypač populiarus Serafino teatras. Laikydami ant pagaliukų pritvirtintus kartoninius personažus, vilniečiai galėjo patys improvizuoti jau žinomas minipjeses. Kartu buvo aptartos pirmosios pastangos išspręsti vaizdo fiksavimo ir užfiksavimo problemą, „cameros obscuros“ kelias į Lietuvą. Čia buvo iškelta dar viena įdomi hipotezė, anot kurios, pats „Vilniaus albumo“ sudarytojas Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806 – 1885) galėjęs naudotis „camera obscura“, idant paveiksluose būtų išlaikyta kuo tikslesnė perspektyva. Lietuvos istorijos puslapius naujai nušviečiančių įžvalgų būta ir daugiau. Štai, kad ir klausytojus pralinksminęs racionalus požiūris į XVI a. įvykius: garsiojo mago Tvardovskio pastangas iškviesti Žygimanto Augusto mylimos žmonos Barboros vėlę. Anot pranešėjo, magas, pasitelkęs dar vieną fotografijos ir kino prototipą „laterna magica“, gudriai „apmovė“ našlaujantį karalių. 

Nuo „šešto puslapio“ S. Žvirgždo pasisakymą perėmęs S. Valiulis lankytojams pasakojo kino atsiradimą pranašavusius įvykius. Buvo prisiminti dar XIX a. vid. pasirodžiusių traumoskopo ir stereoskopo dėka kurti „vaidinimai“, ne tik be galo dominę, bet kartais net ir bauginę pasirodymų lankytojus. Skambėjo ir Abdono Korzono (apie 1826 – apie 1866) vardas, bene plačiausiai mūsų krašte taikiusio stereoskopą, ir jo pagalba įamžinusio ne vieną senojo Vilniaus panoramą. Kalbėta ir apie platesnį, europinį kontekstą: brolių Lumière’ų pirmuosius režisūrinius bandymus ir jų reikšmę tolesnei kino istorijai.

Galiausiai, remdamasi pačių S. Žvirgždo ir S. Valiulio įžvalgomis, pastebėsiu, jog ne tik lietuviškame, bet ir pasauliniame kontekste vis dažniau gręžiamasi į praeitį ir kartojami tie patys pirmieji žingsniai foto ir kino meno link. Tą puikiai iliustruoja „cameros obscuros“ atgimimas (tiesa, dabar žinoma kaip „pinhole“ technika), nauja susidomėjimo brolių Lumière’ų ir kitų kino pradininkų darbais banga bei vis tvirtesnes pozicijas atgaunanti animacija. Kaip pasakytų S. Valiulis: „kinas apsisuko 110 metų“. Be abejonės, tą patį daro ir fotografija.

Nuotraukos Linos Bielskytės

Kulturpolis.lt


 

Atgal Komentarai 8

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės