Tekstai
Živilė Radytė. Karštai vasarai – Danutės Žalnieriūtės vėduoklės

2010-07-23

Menas ir masėms, ir elitui – Prano Domšaičio galerijoje atidaryta Danutės Žalnieriūtės jubiliejinė grafikos ir koliažų paroda „Vėduoklės“. Dailininkė per beveik 5-erius metus sukūrė apie 130 vėduoklių, iš kurių 33 ypatingiausios buvo atskleistos klaipėdiečių akims ir širdims.

Įėjęs ir nužvelgęs ekspoziciją savo žvitria, bet mėgėjiška akimi sunkiai patikėsi, kad kai kurios vėduoklės buvo kuriamos ištisus metus! Kitoms pakako ir savaitėlės kitos, bet jos nė kiek neprastesnės ir nepaprastesnės. Būdamas eiliniu nemokamų renginių mėgėju, užmeti akį į visas tas vėduokles ir mintyse švysteli: „Būta čia to darbo...“ Bet kai išgirsti, kiek iš tiesų autorė įdėjo širdies į savo kūrinius, tai net ausys nulėpsta.

Daugiausiai dalininkei teko pasukti galvelę ieškant įdomių spalvinių derinių: „Technikos neaiškinsiu, nes tai suprastų tik specialistai. Iš tiesų nė pati nežinau, kaip kai kurie darbai man išėjo“,- savo talentu nelinkusi patikėti Danutė. Ką gi, jei autorė nežino, kaip gimsta jos kūriniai, tai mums, visai ne specialistams, belieka tik stebėtis ir akytėmis mirksėti... Tad štai kam į parodos atidarymą susirinko tiek Danutės kolegų: kad paaiškintų, iš kur visos šios vėduoklės atsirado jos namuose!

Kolegos, apsiginklavę vyno taurėmis ir nutaisę protingus veidus, suko ratus vėduoklėmis padabintame kambaryje ir išmintingai vienas kitam kažką aiškino. Taigi, jeigu kas nors ko nors nesuprato, turėjo galimybę prikišti savo visa girdinčias ausytes ir pasisemti šiek tiek žinių iš kompetentingųjų pokalbių.

„Man kiekviena vėduoklė yra tarsi veidas. Nors jų struktūra ta pati, tačiau jos visos skirtingos, individualios“,- mintimis apie ekspoziciją dalijosi šmaikščioji Danutės kolegė Aušra Andziulytė. Na o tapytoja Laima Drazdauskaitė samprotavo: „Ar tikrai idėja išbaigta? Gal dar yra variantų? Mes siūlome Danutei nuo grafikos eiti iki tapybos“. Tačiau Danutė tikrai neketina pasiduoti provokacijoms ir džiaugiasi pagaliau užbaigusi šitiek metų gamintas vėduokles: „Atvirai pasakius, per tuos metus visos šitos vėduoklės mane jau už...“ – tuo ir baigsime citatą, nes visos „už...“ interpretacijos savo esme nelabai ir skiriasi.

Labiausiai Danutės Žalnieriūtės paroda džiugino tarsi iš pačių vėduoklių sklindančiomis maloniomis emocijomis ir žiūrovui dovanojamu grožiu: „Šiuolaikinė karta kitokiose sąlygose augo. Mes tokie šiek tiek idealistai buvom - mums menas buvo viskas. Jokios komercijos, jokių pardavimų. Aš darau tokį nekomercinį meną – tik tai, kas man svarbu. Man mene destrukcija, arba, pavyzdžiui socialinės temos, yra svetimos. Sakyčiau, jas galėtų spręsti ministrai ar kokie valdžios atstovai. Tai praeinantys dalykai, man amžinas yra žmogaus vidinis pasaulis, santykiai tarp žmonių, jausmai, kurie nesikeičia. O dėl to šiuolaikinio meno, tai ką... Jeigu nuperka, pavyzdžiui, 40 porų kaliošų ir juos išdėlioja salėj bei, aišku, parašo, kas čia yra... Tai kur paskui dėt tuos kaliošus? Man svarbus būtent tas rankų darbas, prisilietimas – būti mediumu tarp kažko aukštesnio ir žiūrovo. Rankų darbu perkeliama visa žmogaus dvasinė energija“,- postringavo Danutė.

Beje, taip jau sutapo, kad parodos atidarymo dieną gerbiamosios Danutės draugai, kolegos bei  studentai atskubėjo ne tik pasveikinti dailininkės su puikia jos kūrybos ekspozicija, bet ir paminėti dar vieno keisto nutikimo. Danutės draugai netgi nepatikėjo, tikrino metraščiuose ir kitokiuose šaltiniuose, tačiau galiausiai vis tiek buvo priversti sutikti su keistais dalykais ir paspausti dailininkei ranką sulaukus garbaus 60-ojo jubiliejaus. Ir kaip gi taip būna... Stovi Danutė, ir dar Žalnieriūtė, droviai šypsosi nuleista galva, nedrąsiai žodį kitą pratardama, rausta draugų atakuojama komplimentais ir „šaudoma“ fotoaparatais, bet jau gali pasigirti šitiekos metų sukaupta patirtimi ir dalinti kitiems savo išmintį. Ta proga Malinauskas Edvardas užtraukė dainą (serenadą beveik) ir įkišo kolegei į užantį buteliuką. Danutė netgi pedagoginiam darbui gavo kardą dovanų! Na ne kardą, o kardelį – gėlė tai tokia. Tad leiskite dar kartą pasveikinti dailininkę su nuostabiu jubiliejumi bei palinkėti jaunystės ir kūrybos lobynų!

Na o norintys pasigrožėti spalvingosiomis vėduoklėmis, galės padaryti tai aplankę Prano Domšaičio galeriją iki rugpjūčio 22 dienos.

Nuotraukos autorės

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės