Tekstai
Rita Bočiulytė. Pavasariui atvertos „Durys“

2013-03-28

Su per Lietuvos pajūrį žengiančiu pavasariu šiandien pasirodė meno leidinio „Durys“ kovo numeris – 213-asis, 16-os puslapių, spalvotas, talpinantis ir jaunatviškus literatūrinius „Gintaro lašus“, ir nemažai tekstų bei fotografijų, atspindinčių, analizuojančių, vertinančių Klaipėdos kultūros, sceninio bei vaizduojamojo meno procesus. Nuo 1995-ųjų leidžiamos ir platinamos su „Klaipėdos“ dienraščiu „Durys“ plačiai atvertos ir meno kūrėjams, ir vartotojams.

Patriotiškumo beieškant

Jau pirmame puslapyje „Durys“ žvelgia pro „Langą“ toliau ir praneša, ką klaipėdiečiai menininkai veikia už savojo miesto ribų: teatralai su dramos, šokio spektakliais ir koncertinėmis programomis gastroliuoja sostinėje ir po visą Lietuvą. Esama naujienų ir pačios Klaipėdos kultūros padangėje – kovo 20-ąją Vilniaus dailės akademijos senatas uostamiestyje įsteigė Klaipėdos fakultetą, kuriame jau šiemet bus galima studijuoti 4 naujas programas – grafinį dizainą, interjero dizainą, šiuolaikinis meną ir medijas bei urbanistinį projektavimą. O čia pat Klaipėdos rajone po Velykų į savo renginius pakvies VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis. Jame muzikuos tokie grandai kaip Mūza Rubackytė, Čiurlionio ir Valstybinis Vilniaus kvartetai, Lietuvos kamerinis orkestras, bus rodomi spektakliai, vyks poezijos ir muzikos vakarai.

Verčiame toliau... Muzikologė Danguolė Vilidaitė ieško patriotiškumo ir dalijasi įspūdžiais iš „Švyturio“ arenoje Klaipėdos koncertų salės bei savivaldybės surengto koncerto „Lietuva, kylanti iš naujo“, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai („Kovo 11-oji: patriotiškumo beieškant“).

Kuo gyvas teatras

Valerija Lebedeva kalbasi su aktoriumi, režisieriumi, Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėju, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros profesoriumi Valentinu Masalskiu – apie jo teatrą ir teatro sampratą, apie aktoriaus profesijos sunkumus, kolektyvinę atsakomybę ir tarnystę publikai, teatro misiją ir visuomenės poreikius. Be kita ko, V.Masalskis visuomenėje pasigenda „smalsumo kito žmogaus atžvilgiu, smalsumo naujovėms, galiausiai smalsumo, adresuoto pačiam sau: siekio reikalauti iš savęs, nebijoti apsijuokti, nebijoti mėginti ir klysti“ (V.Masalskis: „Teatras – apie tai, ką skauda“).

Teatrologė Jūratė Grigaitienė rašo apie Jauno teatro dienas – „tris kovo dienas uostamiestyje viešpatavusią fantastišką atmosferą, kuri tarsi jaunas vynas svaigino visus jaunatviška energija, nevaržoma laisve, kūrybiniu polėkiu“. Anot autorės, Klaipėdos jaunimo teatro iniciatyva surengtas „festivalis įrodė, kad skirtingų kartų ir mokyklų teatro menininkai gali rasti bendrą kalbą ir turi ryžto siekti bendrų tikslų“ („Išmušė jauno teatro valanda“).

Pirmyn į Europą

Šiame „Durų“ numeryje išties daug dėmesio jauniesiems menininkams. Štai menotyrininkė Goda Giedraitytė žvalgosi po atrankinę parodą „Jaunųjų Europos kūrėjų“ 2013–2015 metų bienalei. Penktoji Lietuvos menininkų atranka, tradiciškai vykusi uostamiestyje, sulaukė 80 paraiškų, iš kurių komisijos verdiktu buvo atrinktas 21 autorius, kovo mėnesį pristatęs savo darbus Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Per vernisažą paskelbti šeši menininkai, atstovausiantys Lietuvai Europos bienalėje, apkeliausiančioje 10 šalių. G.Giedraitytė apžvelgia ir įvertina ekspoziciją, prisipažindama, kad „konceptualus kūrinių bagažas šįkart nenustebino – dauguma autorių gvildena jau kelis dešimtmečius aktualią problematiką“. Anot jos, „paroda leidžia identifikuoti, kuo gyvena Lietuvos menininkai, pažinti jų plastinę ir ideologinę įvairovę. O tai visuomet įdomu, ypač vertinant iš ilgalaikės perspektyvos“ („Jaunieji kūrėjai: tarp saviraiškos paieškų ir profesionalumo“).

Klaipėdietis Rodionas Petrovas – grafičių kūrėjas, dizaineris ir hiperrealistiniais paveikslais staiga išgarsėjęs tapytojas, dalyvavęs praeitoje „Jaunųjų Europos kūrėjų“ bienalėje, šnekinamas V.Lebedevos, interviu „Durims“ kalba apie savo kūrybą, planus ir ambicijas, kurių jam nestinga. Nuo mažens piešusiam ir artimųjų paskatinimo sulaukusiam Rodionui neteko vaikytis dažnai muilo burbulus primenančių svajonių apie staiga prasidėsiantį turiningą gyvenimą – savo kelią jis rado seniai ir eidamas juo jaučiasi vis tvirčiau ( „Iš gatvės – į Europos parodų sales“).

Dovanos įvairiems skoniams

Dailės temą tik jau istoriniu rakursu „Duryse“ tęsia dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, vedanti į Prano Domšaičio galeriją, kurioje kovo pradžioje atidaryta marinistinių XVII–XX amžių peizažų paroda, dvi taikomosios dailės ekspozicijos – „Nuo baroko iki secesijos“ ir iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio sukauptos Klaipėdos krašto kolekcijos, taip pat rodoma „XVI–XIX amžių Vakarų Europos meistrų grafika“ iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. „Muziejininkai galerijos lankytojams parengė tikrai pavasarinę dovaną, – rašo autorė, – prabangią, tinkamą įvairiems skoniams, įspūdingą eksponatų kiekiu. Argi ne prabanga, nekeliant kojos iš Klaipėdos, pamatyti unikalius grafikos, tapybos, taikomosios dailės kūrinius, leistis į kelionę per Europos meno šimtmečius ir stilius, pradedant nuo XVI amžiaus?..“ („Gal jums kavos iš Meiseno porceliano puodelio?..“).

O menotyrininkė Danguolė Ruškienė rašo apie klaipėdiečio fotomenininko Sauliaus Jokužio Baroti galerijoje kovą surengtą aktų parodą „Virpesiai“ – daugiau nei tris dešimtmečius autoriaus kuriamo fotografijų ciklo „Nepažintas moters pasaulis“ tęsinį. „Moteris čia turi vieną pavidalą ir keletą tradicinių vaidmenų, – pastebi menotyrininkė. – Ji vaizduojama kaip vilioklė, estetiškai patrauklaus kūno turėtoja ir heteroseksualių vyriškos lyties atstovų gundytoja. Ji čia ir kaip gyvenimo simbolis, apdovanota gyvybės tąsos (vaisingumo) dovana“ („Ryškiaspalviai viražai moters kūno tema“).

Istorija, grožis ir bliuzas

Klaipėdos kultūros istorijos puslapius toliau verčia Jovita Saulėnienė, baigdama trijų dalių pasakojimą apie senosios Klaipėdos literatūrinį gyvenimą. Šiuosyk ji dalijasi žiniomis apie XIX a. bei XX a. pr. Klaipėdos rašytojus Williamą fon Simpsoną, Rudolfą Naujoką ir Ewaldą Swarsą, iš užmaršties prikeldama primirštus ar daugeliui visai negirdėtus kūrėjų vardus („Kultūros istorijos puslapiai: senosios Klaipėdos literatūros kūrėjai (3).

R.Bočiulytės straipsniu „Dėl gražiausios knygos – batalijos“ „Durys“ grįžta prie beveik du mėnesius vykusių skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos 2012 metų knygos rinkimų ir pasakoja apie karštas diskusijas, kurios vyko ekspertų komisijai renkant gražiausią knygą, kartu apžvelgia konkurso dalyves, konkuravusias dėl šio titulo, pažeria ekspertų pastabų ir įžvalgų leidėjams.

Dažniausiai apie kiną kalbantis ir rašantis Aivaras Dočkus šįsyk neria į elektroninės muzikos bangas, primindamas, kad ir šioje srityje jis nemažai išmano. Aivaras paprastai nemėgsta žarstyti komplimentų, bet po kaulelį išnarstęs kultinės britų grupės „Depeche Mode“ ką tik pasirodžiusį albumą, „Delta Machine“ jis vadina vienu stipriausių kada nors jo klausytų albumų. „Tikras. Gyvas. Pulsuojantis. Vientisas. Skirtingas. Bekompromisis. Kaip atviras nervas. Ir taip, tai elektroninis bliuzas“, – apibendrina jis. Ir priduria: „Depeche Mode“ pasakė, ką norėjo pasakyti. Reikia tik teisingai išgirsti“ („Depeche Mode“ albumas „Delta Machine“: bliuziniai įelektrintų sielų virpesiai“).

Žiupsnelis jaunos literatūros

Na, ir dar žiupsnelis šiuolaikinės literatūros. „Gintaro lašai“ pateikia išties gerą Dainiaus Vanago apsakymą „Vidutinybė“ ir to paties autoriaus recenziją apie naujausią Vido Morkūno apsakymų knygą „Reportažas iš kiaušinio“. Skaitytojai taip pat gali įvertinti Jaunųjų kūrybos konkurso dalyvių Indrės Bručkutės novelę bei Roko Poviliaus eilėraščius.

Štai ir viskas šiuokart. „Durys“ atidarytos – imkite ir skaitykite.

Po dienos kitos besidomintiems ir šis numeris taps pasiekiamas internetu arba per banerį portale.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės