Tekstai
Rita Bočiulytė. Skaitykite – spalio menų „Durys“

2012-10-24

Šiandien pasirodė dienraščio „Klaipėda“ meno leidinio „Durys“ spalio numeris. 16-kos puslapių leidinys ragina pasinerti į pajūrio rudens kultūros ir meno įvykių verpetą bei stabtelėti prie jų vertinimų ir įžvalgų, o literatūros gerbėjams pateikia naujas klaipėdiečių knygas atverčiančius „Gintaro lašus“.

Jau pirmame puslapyje „Durys“ žvelgia pro „Langą“ toliau ir veda į sostinę, kurioje savo kūrinių parodas pristato klaipėdiečiai menininkai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, Benas Šarka ir Rolandas Marčius.

Kitokios muzikos atradimai

Naujosios muzikos horizontus tyrinėja Valerija Lebedeva („Driežo ir Žiežulos rudens vaisiai“), kalbindama jos kūrėją, garso dizainerį Kristijoną Lučinską ir dainininkę, poetę Ievą Astromskaitę-Drują, prieš metus suvienijusius kūrybines jėgas nuo 1998-ųjų gyvuojančiame muzikos projekte „Driezhas“, o šiemet lapkritį išleisiančius bendrą albumą „Gonija“.

Muzikologė Danguolė Vilidaitė sugrąžina į ką tik pasibaigusį Klaipėdos koncertų salės šiuolaikinės muzikos festivalį „Permainų muzika“, kuris, anot jos, šiemet pasižymėjo ne tik profesionaliais, aukštos klasės atlikėjais, bet ir labai patrauklia programa. Joje ne ją vieną ypač sudomino garsaus ne tik savo tėvynėje, bet ir visame pasaulyje švedų mušamųjų ansamblio „Kroumata“ pasirodymas. Įvertinusi muzikantų ritminę preciziką ir nuostabų sinchroniškumą, paradoksaliai tikslias kūrinių pabaigas, apskritai puikų jų atlikimą, muzikos specialistė pastebi, kad į Klaipėdą atvežta „Būgnijimo su „Kroumata“ programa nebuvo skirta kažkokiam ypatingam, elitiniam klausytojui. Didžioji jos dalis – neilgos, specifiniu muzikiniu prieskoniu pagardintos kompozicijos (gal to ir reikia Klaipėdos klausytojui, – svarsto autorė)... Jai pačiai vertingiausia tą vakarą atrodė Steve’o Reicho „Būgnijimo“ interpretacija – ilgiausias ir sudėtingiausias efektingo švedų muzikinio šou kūrinys („Permainingi griaudėjimai, arba Ar visada griaustinis pranašauja lietų?“).

Apie plėšikus ir prestižą

4-asis „Durų“ puslapis tradiciškai skirtas Klaipėdos kultūros istorijai. Jame Jovita Saulėnienė šiuosyk dalijasi savo sukauptomis žiniomis apie legendinį miestą, kviesdama pasidairyti vienoje iš labiausiai legendomis apipintų Klaipėdos vietų – piliavietėje ir sužinoti, jei dar nežinote, kodėl Klaipėdos pilis buvo vadinama plėšikų lizdu, arba iš kur, anot padavimų, yra kilę Juodkrantės, Preilos ir Nidos pavadinimai, ir kur galėjo nuvesti požeminiai tuneliai iš piliavietės ir buvusios miesto rotušės („Klaipėdai – 760: legendinis miestas (1)“).

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė rašo apie dvi šiuo metu veikiančias „Klaipėdos galerijos“ parodas – scenografės Sofijos Kanaverskytės pastelėmis pieštus gerais darbais pagarsėjusių uostamiesčio moterų portretus ir Dalios Čistovaitės meditacijas ant šilko („Tarp švelnaus ir gražaus“). Menotyrininkai, kuratoriai Vidas Poškus ir Ignas Kazakevičius veda į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą, kurio Parodų rūmuose pristatomas kontroversiškas lietuvių ir prancūzų šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ („Prestižas ir / ar „mainstrymas“? Baigiamosios pastabos“). Klaipėdiečio fotomenininko Dariaus Vaičekausko fotografijų parodą „Dekonstrukcijos“, neseniai veikusią uostamiesčio Baroti galerijoje, analizuoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė („D.Vaičekausko „Dekonstrukcijos“: (su)naikinimas, ar (su)kūrimas?“).

Vertiname premjerų derlių

Teatrologė Jūratė Grigaitienė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos dramos teatro premjeros – Pero Olovo Enquisto „Lūšies valandos“, kurią pastatė garsi latvių režisierė Mara Kimelė. Kaip ji pastebi, spektaklis net keliais aspektais – debiutinis, paslaptingas ir reikšmingas. Be kita ko, įdomu, kad jis rodomas ne kur kitur, o kelinti metai restauruojamame senajame Klaipėdos dramos teatro pastate, o jo scenografijos ašimi tapo būsima, bet dar neįrengta repeticijų salė („Scenoje – „Lūšies valandos“ intriga“).

Teatro temą „Duryse“ gvildena ir šokio kritikė Violeta Milvydienė, su choreografijos specialybės studentėmis aptarianti Klaipėdos muzikinio teatro premjerą – muzikos ir šokio šou „PILNA’tis“. Choreografijos specialistė atkreipia dėmesį ne tik į tai, kad pilnatis, be kita ko, dar reiškia kūrybinę brandą – tokia dabar yra ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė. Toliau ji rašo: „Nedrįsčiau drąsiai teigti, jog populiarus pramoginis šleifas iš TV šou laidų jau nusidriekė į teatrų scenas, nors panaši tendencija pastebima ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Vis dėlto laikyčiau savotiška spekuliacija tą faktą, jog kuo toliau, tuo labiau imama (norima, stengiamasi?) pataikauti neišrankiam žiūrovui, o teatrų baleto trupės nejučiomis perima elitinio naktinio klubo šou programos misiją (kad ir kokio aukšto atlikimo lygmens ji bebūtų) („Diskursas po šokio „Pilna’ties“).

O ten, Paryžiuje...

Pastarąją mintį tarsi pratęsia ir gana netikėtas išvadas padaro muzikologė Danutė Petrauskaitė, pažerdama savo įspūdžius iš viešnagės Paryžiuje, kur prieš savaitę jai teko lankytis ir „Mulen Ruže“, ten stebėti naujausią šou „Fėja“ („Muzikiniai Paryžiaus atgarsiai“).

Kino puslapyje – įkvepianti Aivaro Dočkaus recenzija apie naują dokumentinį filmą „Kita svajonių komanda“. Kino kritiko nuomone, šis JAV sukurtas filmas apie Lietuvos krepšinį ir kovą dėl laisvės gal net labiau orientuotas į Amerikos publiką, kuriai ši istorija turėtų būti atradimas, o mes beveik visus faktus žinome atmintinai. Tačiau tai nesumenkina filmo vertės. „Apie tai pasakojantis filmas jau savaime negali būti prastas, nes emocinis ryšys su ta svajonių komanda niekur nedingo ir niekada neišnyks“, – įsitikinęs kino ir krepšinio aistruolis („Trispalviai oranžinės planetos superherojai“).

Nepraverskite – „Gintaro lašai“

„Gintaro lašai“ siūlo dar 4 puslapius šiuolaikinės literatūros. Juose publikuojama Dainiaus Vanago recenzija apie šiemet pasirodžiusią klaipėdietės poetės Daivos Molytės-Lukauskienės knygą „Baltojo kiro giesmynai“, pateikiamos kelios naujos Gintaro Grajausko knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ atsiradimo versijos dar iki jai atsiduriant knygynuose. (Lapkričio pradžioje šias klaipėdiečio rašytojo istorijas ruošiasi išleisti leidykla „Tyto alba“.) Onos Jautakės poezijos puslapis savo nuotaikomis antrina įsismarkavusiam rudeniui, Alfonsas Jonas Navickas savo eilėraščiais lenkiasi kolegų atminimui... O Jaunųjų kūrybos konkursas kviečia įvertinti Ramunės Dambrauskaitės novelę „Paskutinės liūdesio akimirkos“.

Po dienos kitos besidomintiems ir šis „Durų“ numeris taps pasiekiamas internetu: http://www.durys.daily.lt arba per banerį portale http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kultūra

Įdomaus skaitymo!

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės