Literatūra
Julianas Barnesas: „Grožinė literatūra – geriausias būdas išsakyti tiesą“

2011-12-21
Julianas Barnesas (g. 1946) kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano Renesanso architektu, o jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce’o ir Milano Kunderos kūriniais. Šiais metais už romaną „Pabaigos nuojauta“ („The Sense of an Ending“) rašytojas apdovanotas prestižine Bookerio premija.

Deimantė Daugintytė. Intelektualusis nevykėlis
2011-12-19
Vertėjas ir debiutuojantis poetas Aidas Jurašius į lietuvių literatūrą žengia provokuodamas. Nuosekliai kūręs asmeninį herojų Luisą Albertą Salvatjerą, rodos, daugiau originalių tekstų nerašė. Siekis kurti vientisą vieno charakterio paveikslą sveikintinas: taip natūraliai formuojasi knyga, nereikia dirbtinai jungti tekstų į skyrius, ieškoti sąsajų tarp dalių etc.
Alfredas Guščius. Taurėje – ir auka, ir atpildas

2011-12-15
2000 m. pasirodė įdomus Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės romanas „Užverstų šulinių vanduo“, kuriame pirmą kartą pokario lietuvių prozoje partizanai gavo „literatūrinę teisę“ prabilti autentišku balsu ir parodyti savo tikrąjį veidą. Ir ne tiktai atsidurti kūrinio centre, bet ir būti autorės pakylėti, suromantinti. Įdomus ir poeto Roberto Keturakio kūrinys, kuriame laisvės kovotojai pavaizduoti kaip aukštos kultūros, intelektualūs mąstytojai.

Justina Petrulionytė. Mazochistų džiaugsmui, literatūrinių davatkų liūdesiui

2011-12-14
Dar niekas nesakė, kad aš – literatūros kritikė, bet, pavyzdžiui, kad kritiška – ne kartą girdėjau. Todėl būsiu drąsi ir kaip tas Kerouacas išvemsiu savo įspūdžius apie Tomo Šinkariuko romaną „Kaip vaikai“.

Miglė Anušauskaitė. Pramanytų enciklopedijų kūrėjai: I. Calvino, M. Pavić, J. L. Borges (1)

2011-12-08
Enciklopedijos vienu metu manifestuoja pasaulio įvairovę ir bando užmesti ant jos tinklą, jungiantį panašius ir skiriantį skirtingus. „Šitaip broliai pasielgė ir su slavų kalba, sudaužė ją į šukes, pro kirilicos raidžių groteles įdėjo į savo burnas ir seilėmis bei graikišku moliu iš po savo kojų sulipino duženas“ (M. Pavić, „Chazarų žodynas“).

Vaida Pečelionytė. Skęstant sapnuose (3)
2011-12-05
Sapningas mano susitikimas buvo su Lolita Piličiauskaite–Navickiene. Prisipažįstu, iki šiol nežinojau tokios rašytojos, nors „Slėptų sapnų tyrlaukiai“ jau antrasis jos romanas. Todėl jaučiu pareigą pristatyti, nors apie pačią autorę informacijos ne itin daug.
Milda Leišytė. „Lengviausia“ būti višta?

2011-11-30
2011 metais pasirodęs  Rasos Aškinytės  romanas „Lengviausias“ („Vaga“)  yra antrasis autorės bandymas pasinerti į šį žanrą. Pirmasis šios rašytojos romanas „Rūko nesugadinti“ („Tyto Alba“) buvo išleistas 2009 metais.

Dovilė Zelčiūtė. Avanscenoje – Vladas Bagdonas (1)

2011-11-25
Neatsimenu, kada paskutinį kartą šitaip „rijau“ kokią knygą kaip „Jausmų repeticijas“, t. y. tavo „metus su aktoriumi Vladu Bagdonu“. Ir stabdžiau save, kad taip neskubėčiau, pratęsčiau saldžiai kankinantį skaitymo malonumą.

Miglė Anušauskaitė. Georges Perec tekstai: pradėkime nuo to, ką jau žinome

2011-11-21
Georges Perec‘o – prancūzijos žydo, radusio literatūrą sąrašuose ir poeziją matematikoje – kūriniai nėra išversti į lietuvių kalbą, nors jo draugo ir „bendražygio“ Italo Calvino knygos perleidžiamos po keletą kartų. Galbūt sunkiai išverčiami Perec'o žodžių žaidimai gali atrodyti nerimti ir nesusilaukti tokios auditorijos, kokios nusipelnė?

Neringa Mikalauskienė. Būties poezija asiliukui
2011-11-16
Užsispyrę tie poetai. Horacijaus posakis „surdo asello fabellam narrare“ („kurčiam asiliukui pasakėlę sekti“) reiškia „nebėr prasmės ir kalbėti“ arba „tuščiai aušinti burną“. Asiliukas gi kurčias – neišgirs. Bet, matyt, skaityti moka. O tai, kas užrašyta, išlieka. Jau negalėsi pasakyti, kad pro vieną ausį įėjo, pro kitą – išėjo.

45678910

Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės