Literatūra
Ramūnas Čičelis. Pamirštos ašaros

2012-02-28

Šiemetinė Tarptautinė Vilniaus knygų mugė kaip reta kukli: jokių ryškiausių pasaulinių literatūros įžymybių pakviesta nebuvo. Nei Johno Irvingo, nei Josteino Gaarderio, nei Sofi Oksanen lygmens žvaigždės praėjusį savaitgalį Vilniuje nežibėjo. Vienintelis dėmesio vertas įvykis – lietuvių kilmės amerikietės Rūtos Šepetys apsilankymas: trumpa konferencija ir bendravimas su skaitytojais. Apie jos romaną „Tarp pilkų debesų“ mūsų šalies spaudoje rašyta daug pusiau reklaminių straipsnių, tačiau visada įdomesnė yra asmeninė refleksija, perskaičius knygą ir gyvai pamačius jos autorę. Jos akivaizdoje tik dar komiškiau atrodo mūsų vietinių „žvaigždžių“ pasipūtimas ir susireikšminimas.

R. Šepetys karjeros istorija verčia suklusti lietuvių skaitytoją, kuris dar tik pratinasi prie kokybiškos populiariosios literatūros – autorė yra buvusi Holivudo kino scenaristė. „Tarp pilkų debesų“ pagal struktūrą ir stilistiką visiškai atitinka kinematografinio istorinės melodramos žanro reikalavimus. Kaip sakyta mugės metu, rašytoja kelis dešimtmečius rašė išgalvotas ar iš dalies autobiografines istorijas, kol vieną dieną jos kolegos paklausė: „O kokia tavo, Rūta, asmeninė istorija?“. Čia ir prasidėjo kūrinio kelionė skaitytojų link. Suprantama, kad R. Šepetys negalėjo kurti avangardinio romano vien todėl, kad jos asmeninė darbo patirtis nepaneigiamai suformavo jos požiūrį į pasaulį. Pagaliau amerikiečiai ir kiti vakariečiai taip netragizuoja populiariosios kultūros įsigalėjimo, kaip dažnai daroma mūsų šalyje. Esminė „Tarp pilkų debesų“ ypatybė – tai pirmiausiai emocinis poveikis skaitytojui. Romane nesiekiama tikslumo ar faktų pateikimo precizikos, nes tai nėra istoriografinis kūrinys. Santykis tarp tikrų ir išgalvotų siužeto vingių vėlgi nulemtas holivudinio kino specifikos: komercinis kinas retai būna visiškai autobiografinis, jis labiau yra autobiografiškas. Jei pagal knygą sukuriamas filmas, jo pabaigoje būna nuoroda: „Pagrįsta tikra istorija“. Taigi siužetas, kuris būtų nuobodus, jei siektų tikslumo, šiuo atveju įgauna ypatingos įtaigos.

Svarbu pažymėti, kad lietuvių ir kitų Rytų Europos šalių literatūrose lagerio tema per pastaruosius kelis dešimtmečius yra tapusi topu. Pakanka vien prisiminti, jog 2010 metais Nobelio literatūros premija paskirta rašytojai Hertai Mueller už romaną „Amo sūpuoklės“, kuriame taip pat pasakojama Sibiro lagerio istorija. Lyginant Aleksandro Solženicyno ir H. Mueller knygas su R. Šepetys kūriniu, ryškėja bendroji tendencija: autoriai kuo toliau, tuo labiau akcentuoja lagerio patirties asmeniškumą, apibendrinta Istorija (taip dominusi minėtąjį rusų disidentą) tampa nepatraukli ir nepaveiki. R. Šepetys romanas įdomus ir tuo, kad jis dar labiau nei H. Mueller kūrinys yra orientuotas į mažąją istoriją, „mažąjį pasakojimą“: Vakarų profesoriai istorikai, kaip susitikimo metu teigė R. Šepetys, kai kada nėra net girdėję apie marginalios Lietuvos kančias Stalino valdymo metais. Vakaruose mūsų tragedija įtraukiama į bendrąjį Rytų Europos regiono likimą, neišryškinant atskirų šalių skriaudų. R. Šepetys meistriškai pasinaudoja postmoderniąja istorijos dėmesio marginalams tendencija.

Susitikimo su skaitytojais metu R. Šepetys itin pabrėžė, kad nepaisant lietuvių ir vakariečių suvokimo skirtumų, akivaizdu, kad visus vienija moralinis jautrumas skriaudai, užuojauta aukoms. Manyčiau, viena iš romano „Tarp pilkų debesų“ sėkmės paslapčių yra būtent dėmesys ne siauriems etniniams ypatymams, o bendražmogiškajai psichologijai. R. Šepetys kūrinys yra toks, kuris ir pačiai autorei buvo iššūkis: taigi lietuviškumo refleksija čia dvikryptė – ir romanistei reikėjo grįžti prie savo šaknų, kilmės, ir Vakarų skaitytojui reikia artėti prie lietuvio pasaulio. Autorė neatsitiktinai savo tapatybės klausimą taip akivaizdžiai gręžia į istoriją, o ne kultūrą. Dar sovietinės okupacijos metais išeivijos istorikas Vincas Trumpa buvo pastebėjęs, kad lietuvio savimonės išsaugojimas arba atradimas iš naujo priklauso ne nuo kalbos, kultūros, o nuo istorijos. Kalbos, meno tautinio suvokimo galima išmokti ir be ypatingo asmeninio išgyvenimo. Tautos, kuriai priklausai, istorija beveik visada yra pati tapatybės šerdis. R. Šepetys iš naujo atranda savo lietuviškumą, ne mokydamasi lietuvių kalbą, o pažindama ir per save leisdama tėvų ir senelių patirtį, kuri jungia su kitais žmonėmis. Romane „Tarp pilkų debesų“ istorija kalba apie tai, kas paprastai yra saugoma tyloje. Kolektyvinius trauminius išgyvenimus patyrę žmonės renkasi dvejopą kelią: vieni isteriškai nuolat pabrėžia savo kaip aukos likimą, o kiti tyli. R. Šepetys kalbina būtent tylintį žmogų. Apie Lietuvos likimą susidaromas ne paviršutinis, o giliai asmeninis įspūdis. „Tarp pilkų debesų“ – tai patirties romanas.

Autorė pabrėžia, kad „Tarp pilkų debesų“ yra skirtas labiau Vakarų skaitytojui nei lietuviui, kuris neblogai pažįstamas su masinių tremčių istorija. Lietuvių literatūra dėl šio romano patyrė trejopą pergalę: Vakarų skaitytojai sužinojo apie mūsų šalį; lietuvių literatūros istorija, šalia Antano Šileikos kūrinių, pasipildė nauja nelietuviškai parašyta knyga; ir svarbiausia – pati autorė iš naujo suvokė, kad yra lietuvė. R. Šepetys itin suaktualino klausimą, kuris šiuo metu sklando lietuvių išeivijoje ir mūsų šalies istorikų kalbose – ar lietuvis yra tik tas, kuris kalba lietuviškai? Romanas „Tarp pilkų debesų“ išryškina, kad lietuviškumas yra ne vien kalbinė priklausomybė, esama savotiško lietuviškumo geno. Tiesa, jis gilesnis nei socialiniai santykiai. Mūsų tautos, kaip istorijos aukų, kolektyvinė pasąmonė ypatingai artima vakarietiško filmo logikai: po daugybės išbandymų mes išliekame ir išeiname pakelta galva. Ne atsitiktinai R. Šepetys romanas skirtas paaugliams, nes joje pasakojama paauglės istorija: juk būtent šio amžiaus tarpsnio žmogus yra jautriausias neteisybei, melui. „Tarp pilkų debesų“ lietuvių skaitytojui primena, kad esama situacijų, kuriose, kad ir kaip tai būtų pamiršta, reikia verkti. Tikra ir nesumeluota ašara mūsų socialiniame gyvenime ir viešojoje erdvėje vis labiau yra raritetas arba apsimetimo ženklas.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 1

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės