Literatūra
Dainius Martynas Čižas. Žydiško modernumo fenomenas

2012-10-23

Šalia Paulo Johnsono „Žydų istorijos“ Jurijaus Slezkino „Žydų šimtmetis“ yra didelis pastarojo meto mano atradimas. Šią knygą pirmiausiai rekomenduoju savo bičiuliams tautininkams. Čia jie tikrai ras sau peno ir pasipuošę skustom keterom ir svastikom galės ir toliau vaidinti gamtos vaikus.

Moderniausias žmogus Slezkinui yra žydas. Maža to – visi modernūs žmonės yra žydai! Na, bet tautininkui čia gal ir nėra ko pykti – mūsų modernumas juk netoli nuo žagrės, tad anokie mes žydai. Na, bet tebūnie - žydas tai žydas. Pabandau suprasti, kokį ryšį su modernumu turi praėjusio šimtmečio (nes Slezkinas kalba apie šį laikotarpį) nusmurgęs klajoklis, prekiaujantis smulkme ir tvoskiantis cibuliais bei česnaku. Tiesa, Slezkino žydai nesmirda -  jie „visomis sąlygomis nepaprastai mėgsta muilą ir vandenį, ypač pastarąjį. Niekada nepraleidžia progos išsimaudyti vonioje.“

Pasirodo klajojantis žydas taipogi įkūnija modernybę. Slezkinas moderniuosius įgūdžius žaismingai sieja su antikine mitologija ir pastebi, kad romėnų dievo Merkurijaus globotiniai yra nepasėdos, paslaugų teikėjai, tarpininkai, negano gyvulių, nedirba žemės, nekelia kardo. Kitaip tariant, verčiasi savo galva, savo amatu ir menu, siekia mokslingumo, yra verslūs ir siekia profesionalumo. Pagaliau - per visa tai - nepriklausomumo.

Merkurininkai priversti domėtis savo kaimynais ne tik prieš rinkimus, nes nuo sugebėjimo jiems įtikti priklauso jų sėkmė, o kartais ir išgyvenimas. Tad kasdienis žydo rūpestis yra mintis apie Ivaną, kai tuo tarpu Ivanas mažai domisi savo kaimynais žydais ir menkai juos supranta.

„Jeigu kai kurie žydai sugeba užimti gyvenime naudingiausias ir sočiausias pozicijas, tai paaiškinama jų sugebėjimu dirbti, ekstaze, kurią jie įlieja į darbo procesą, meile „daryti“ ir grožėtis darymu. Žydas beveik visada geresnis darbuotojas už rusą, dėl to kvaila širsti, to reikia mokytis. Ir asmeninio pasipelnijimo srityje, ir visuomenės tarnystės arenoje žydas įdeda daugiau aistros negu daugiakalbis rusas, ir galų gale, nors ir kokias nesąmones pliurptų antisemitai, jie nemėgsta žydo tik už tai, kad jis aiškiai geresnis, miklesnis ir darbingesnis už juos,“ – rašė aistringas žydų vertintojas M. Gorkis.

Slezkinas atkreipia dėmesį į tris moderniąsias žydiškas pranašystes: marksizmą, froidizmą ir sionizmą, ženklinusias ir tris žydų emigracijos kryptis: į Rusiją, į Ameriką ir į Izraelį.  Daugiausiai lūkesčių sieta su marksizmu, tačiau čia būta ir didžiausio nusivylimo. Slezkinas neslepia, kad žydų dalyvavimo revoliucijoje mastai (ir ypač aukščiausiuose postuose) išties įspūdingi.

Labiausiai pasisekė emigravusiems į Ameriką, kur kylant  jų gerovei greit buvo pamirštas ir komunizmas.

Knygoje nemažai pasakojama apie sudėtingus žydų tėvų ir vaikų santykius, kai vaikai su dideliu įniršiu siekia išsivaduoti iš tėvų pasaulio - vieni iš judaizmo, kiti iš kapitalizmo. Abiem atvejais iš interesų siaurumo, veidmainystės bei prisitaikėliškumo. Iš čia, pasak Slezkino, „vienatvės ir užsisklendimo savyje kultūra, merkurinės tremties ir mąslumo įasmeninimas, naujai išrastos paauglystės manifestas kaip žmogaus lemties parabolė“. Tie patys merkurininkų požymiai.

Slezkinas yra neabejotinas Makso Vėberio įpėdinis, arba kitaip tariant, jo nedėkingo darbo tesėjas. Tik Vėberis siekė įrodyti protestantiškosios etikos (daugiausiai kalvinizmo) pranašumus ir jos įtaką moderniesiems santykiams, o Slezkinas tarytum žvelgia giliau – į šaknis, t.y., į žydus. Bet kokiu atveju abi grupes sieja ta pati Biblija ir gilinimosi į ją tradicija. Įrodinėti žydų ar protestantų privalumus yra nedėkingas darbas, nes sunku išvengti spekuliatyvumo. Slezkinui padėjo jo kaip literato ir istoriko kompetencija ir, man regis, jis pasirinko tinkamą stilių, kuriame puikiai dera žaisminga interpretacija ir istoriniai faktai, gausiai iliustruoti grožinės kūrybos ištraukomis. Manau, jam pavyko.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės